Siunčiami duomenys...

 

Viešosios ir privačios partnerystės stabdžiai

  • Vakarai LT
  • 2006, rugsėjo 11, 09:38
  • 24107 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
ppp3

Pastarąjį dešimtmetį daugelyje Europos Sąjungos ir pasaulio šalių privatus sektorius vis plačiau įsitraukia, finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros kūrimu, bei viešųjų paslaugų teikimo plėtojimu ir tobulinimu. Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei trukdo įstatymai ir neigiamas visuomenės požiūris įgyvendinant bendrus projektus, nes daugeliui čia vaidenasi neskaidrios privatizacijos baubas.

Įstatyme likusios spragos

Klaipėdos regiono plėtros agentūros (KRPA) direktorius Stanislovas Bielinis sako, kad neigiamą visuomenės požiūrį į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (angliškai „public private partnership“ – PPP arba tiesiog 3P) formuoja informacijos trūkumas apie 3P projektus ir jų naudą. 3P projektų įgyvendinimo sunkumai susiję, ir su mūsų teisinės bazės problemomis – įstatymuose esantys neapibrėžtumai ypač trukdo vykyti visuomeninės infrastruktūros plėtros projektus.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (Lietuvoje reguliuoja Koncesijų įstatymas.

Jame nurodoma, kaip savivaldybės (ar valstybė) gali joms priklausantį turtą patikėjimo teise perduoti valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Įstatymas reglamentuoja, kokiems objektams gali būti taikoma koncesija bei koncesininkų dalyvavimo sąlygas.

Advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ advokatas-partneris Gytis Kaminskas, gerai žinantis 3P sritį reguliuojančius įstatymus sako, kad dabar įstatyme detaliau ir aiškiau reglamentuojamos koncesijos suteikimo procedūros (komisijos sudarymas, pasiūlymo pateikimas, pasiūlymo atmetimo priežastys), taip pat numatoma galimybė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, numatytos privalomos sutarčių sąlygos, patikslinta viešųjų darbų koncesijos skelbimų ir vykdymo tvarka. Šios aplinkybės lengvina koncesijos konkursų organizavimą.

Tačiau G.Kaminskas aiškina, kad Ūkio ministerijos siūlomos Koncesijų įstatymo, reglamentuojančio viešojo ir privataus sektorių partnerystę (3P), pataisos kol kas palieka nemažai galiojančio įstatymo spragų.

Nesuderintos nuostatos

Koncesijos įstatymas dar nesuderintas su Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymu, kadangi juridiškai neišsprendžia turto perdavimo klausimo, t. y. kokia teise turtas perduodamas koncesininkui. Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymas dabar numato baigtinį tokio turto perdavimo atvejų ir pagrindų sąrašą.

Advokato G.Kaminsko nuomone, neapibrėžtas koncesijų suteikimo reguliavimas, spragos ir neapibrėžtumai įstatyme, kai koncesija painiojama su privatizavimu ar nuoma, sunkina koncesijų suteikimo procesą. Minėtų spragų neužpildo ir koncesijų suteikimo praktika, kuri veikiant netobuliems įstatymams yra menka.

Verta pastebėti ir dar vieną detalę: eksperto nuomone, koncesijos projektai yra gana dideli, reikšmingi, patrauklūs, todėl sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Tačiau dėl ne visiškai aiškaus teisinio reguliavimo toks dėmesys apauga įvairiais „skandalais“, o menka koncesijų taikymo praktika įvairius subjektus skatina skirtingai – ir dažniausiai savo naudai, - interpretuoti tas pačias įstatymo normas.

Koją kiša nepasitikėjimas

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas pastebi, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystę dažniausiai stabdo išankstinis nepasitikėjimas.

„Mano asmeninė patirtis sako, kad dėl šių sektorių bendradarbiavimo yra nepasitikėjimo: priežiūros institucijos ir žiniasklaida šiame bendradarbiavime visų pirma ieško interesų konflikto ar net korupcijos požymių, todėl viešasis sektorius yra labai atsargus ir neiniciatyvus. Privatus sektorius yra skeptiškas dėl nepakankamo  tokio bendradarbiavimo rezultatyvumo, vykstančio labai įtemptame fone, bei galimų komplikacijų tiek su priežiūros institucijomis, tiek su žiniasklaida. O išdava paprasta: 3P Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta kaip bendradarbiavimo, tikros partnerystės forma“, - teigia P.Vasiliauskas.

Daug kalbėjimo, maža darbų

Nedaug optimizmo dėl 3P galimybių Lietuvoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės lūpose.

„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei labai trukdo žmonių konservatyvumas, neapibrėžta baimė ką nors daryti, keisti, o taip pat netobula įstatymų bazė. Plėtoti 3P galimybes trukdo ir menka šios partnerystės praktika Lietuvoje, tai, kad panašūs projektai ne vienu atveju paliko neigiamą atspalvį. Jeigu būtų kitaip, visuomenėje ir žiniasklaidoje būtų mažiau baimės plėtojant viešosios ir privačios partnerystės programas“, - sako E.Jurkevičienė.

Pasak specialistės, akivaizdu, kad Lietuvoje yra tikrai didelis poreikis plėtoti 3P. Toli nesižvalgant netgi Klaipėdoje mažųjų laivų ir jūrinių jachtų uosto, sporto komplekso statyba ir operavimas galėtų tapti puikiais 3P pavyzdžiais. E.Jurkevičienės nuomone, panašių 3P projektų nesunku būtų rasti sveikatos apsaugos, švietimo, kelių ir transporto, kitose srityse. 

Jos nuomone, padėtį Lietuvoje gali pakeisti tai, kad Europos Sąjungoje žadama įtvirtinti nuostatą, kad paraiškas jos fondų paramai gauti galės kartu teikti viešasis ir privatus sektorius, ko nebuvo anksčiau. E.Jurkevičienės nuomone, tokių paraiškų atsiradimo galimybė realiai padėtų vystyti ne vieną viešosios infrastruktūros projektą.

Šaltinis: Vakarai.LT

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.