Siunčiami duomenys...

 

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymas

  • Vakarai LT
  • 2007, rugsėjo 18, 12:50
  • 191905 peržiūrėjo
  • 57 komentavo
biuro_admin_0701

Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Tai itin svarbus dokumentas, pagal kurį ne tik apskaičiuojamas darbo užmokestis, bet ir kontroliuojama, kaip vykdomi Darbo kodekso reikalavimai dėl darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymo.

Įmonės vadovas turi teisę savo nuožiūra skirti darbuotoją, kuris pildys darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Žiniaraštis gali būti pildomas ranka arba kompiuteriu. Svarbu, kad žiniaraštis būtų pildomas kiekvieną dieną ir bet kada, atėjus tikrintojams, būtų pateiktas (atspausdintas). Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo reikalavimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 8 punktas įpareigoja darbdavį organizuoti darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą. Žiniaraščio forma ir jos pildymo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Kiekvieno mėnesio pradžioje į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi visų įmonės sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija). Ši norma leidžia daryti išvadą, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitomas tik darbuotojų, t. y. asmenų, su kuriais yra sudarytos darbo sutartys, darbo laikas. Asmenų, vykdančių veiklą pagal kitokias sutartis (pavyzdžiui, rangos, autorinę, praktinio mokymo), dirbtas laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neapskaitomas. Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį turi būti įtraukti visi įmonės sąrašuose esantys darbuotojai, taigi ir tie, kurie atlieka privalomąją karinę tarnybą arba yra išleisti vaiko priežiūros atostogų, neatvykę į darbą dėl pravaikštos ir pan. Jeigu darbuotojas vienoje įmonėje dirba pagal kelias darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jo darbo laikas žymimas pagal kiekvieną darbo sutartį atskirai.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje reikia nurodyti darbo grafiko numerį, išskyrus atvejus, kai įmonėje naudojamas vienas darbo grafikas. Būtinybė sudaryti darbo grafikus numatyta Darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnyje. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai skelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo (DK 147 str. 3 d.). DK 147 straipsnyje nepasakyta, kurioms darbuotojų kategorijoms reikia sudaryti darbo grafiką. Galima drąsiai teigti, kad darbo grafiką privaloma sudaryti darbuotojams, dirbantiems ne visą ar sutrumpintą darbo laiką, pamaininiams, naktiniams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams. Kitiems darbuotojams, dirbantiems normalios trukmės darbo laiką (8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, su dviem poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį), praktikoje darbo grafikai kiekvieną mėnesį nesudaromi. Tačiau tokiu atveju vis tiek turi būti koks nors įmonės vidaus dokumentas, kuriame būtų apibrėžta darbuotojų kasdienio darbo pradžia ir pabaiga, pertraukos. Atkreiptinas dėmesys, kad, tiek sudarant darbo grafikus, tiek nustatant darbo dienos pradžią ir pabaigą įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, būtina numatyti specialias pertraukėles darbuotojams, dirbantiems kompiuteriu. Vėliau aptarsime, kaip šios pertraukėlės turi būti apskaitomos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinėje formoje yra atskira skiltis tabelio numeriui nurodyti, tačiau Tvarkos apraše apie tai nieko neužsiminta.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti įrašomas kiekvienam darbuotojui nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Per tam tikrą mėnesį konkrečiam darbuotojui tenkantis darbo valandų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkrečiam darbuotojui taikytinas sąlygas: darbo dienos ir darbo savaitės trukmę, nustatytą darbo sutartyje, bei darbo grafiką. Pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems normalios trukmės darbo laiką, š. m. liepos mėnesį nustatytas darbo valandų skaičius yra 167 val. Šį skaičių gauname taip: mėnesio darbo dienų skaičių (21 d. d.) dauginame iš darbo dienos trukmės (8 val.) ir atimame 1 valandą, kadangi liepos 5 dieną darbo diena trumpinama 1 valanda. Jeigu darbuotojas priimtas į darbą ne nuo mėnesio pradžios, jam apskaičiuojamas nustatytas darbo valandų skaičius nuo priėmimo į darbą dienos.

Kai įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodomas sąlyginis mėnesio darbo valandų skaičius. Šis skaičius apskaičiuojamas pagal savaitės darbo laiko trukmę – 40 valandų. „Sąlyginiu“ šis skaičius vadinamas todėl, kad jis išlaikomas tik vidutiniškai per apskaitinį laikotarpį (jei jis ilgesnis negu vienas mėnuo). Atskirais suminės apskaitos laikotarpio mėnesiais nuo šios normos gali būti nukrypstama (dirbama ilgiau arba trumpiau). Šis skaičius reikalingas tam, kad būtų galima stebėti, kaip svyruoja dirbtas laikas, ir spręsti, ar yra viršvalandžiai ir ar reikia juos kompensuoti.

Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės. Pirmoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas (tą kalendorinę dieną), atskirai išskiriant naktį dirbtą laiką (darbas nakties metu yra nuo 22 val. iki 6 val. ryto) ir viršvalandžius. Dirbtas laikas žymimas valandomis. Pavyzdžiui, darbuotojas dirbo darbo pamainą, kuri prasidėjo 5 val. ryto ir baigėsi 18 val. vakaro. Per darbo dieną buvo dvi pertraukos po 30 min., skirtos pailsėti ir pavalgyti. Jo darbo laiką pirmoje eilutėje žymėsime taip: 12/1 (nurodomas bendras dirbtų valandų skaičius ir parodoma, kad iš jų 1 val. tenka nakčiai). Pertraukų pailsėti ir pavalgyti laikas į darbo laiką neįeina.

Neatvykimo į darbą atvejai žymimi taip pat pirmoje eilutėje. Jiems taikomas sutartinis žymėjimas. Sutartiniai žymėjimai pateikiami Tvarkos aprašo priede. Neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal DK 143 str. 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui, siūloma žymėti ne pirmoje, o trečioje darbo laiko apskaitos žiniaraščio eilutėje. Tai tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, privalomų medicininių apžiūrų laikas, stažuotės, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose, budėjimas darbe ir namuose, laikas naujo darbo paieškoms įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojams ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Jeigu darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos, pirmoje eilutėje sutartiniu žymėjimu A žymimos visos į atostogų laikotarpį patenkančios kalendorinės dienos, neatsižvelgiant į poilsio dienas. Vadovaujantis DK 165 straipsniu, švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaitomos, todėl kasmetinių atostogų metu pasitaikančios švenčių dienos turėtų būti žymimos simboliu S. Kitų rūšių atostogos ir darbuotojo laikinasis nedarbingumas žymimi sutartiniais žymėjimais nuo pirmos atostogų ar laikinojo nedarbingumo dienos iki paskutinės, neišskiriant švenčių dienų. Neatvykimo į darbą balansinėse grafose minėtais atvejais nurodomas tik nedirbtas darbo laikas pagal darbuotojo darbo grafiką.

Pirmoje eilutėje žymimas ir darbas švenčių bei poilsio dienomis. Pabrėžtina tai, kad papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą, viršijusį kasdienio darbo laiko trukmę, darbą poilsio ir švenčių dienomis, turi būti žymimos žiniaraščio pirmoje eilutėje simboliu V ir apskaitomos žiniaraščio 10–12 skiltyse.

Antroje eilutėje nurodomas laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (darbas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis), ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką. Į darbo laiką įskaitomos papildomos ir specialios pertraukos. Jų nustatymo tvarka reglamentuota LR Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarime Nr. 160 „Dėl Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Darbuotojams turi būti suteiktos tokios papildomos pertraukos:

  • ne mažiau kaip viena papildoma pertrauka, ne trumpesnė kaip 30 minučių asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laiko trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos;
  • ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka kūdikiui maitinti ne rečiau kaip kas 3 valandas krūtimi maitinančiai moteriai. Moters pageidavimu tokios pertraukos gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pavalgyti ir pailsėti, arba perkeliamos į dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną.

Darbuotojams turi būti suteiktos šios specialios pertraukos:

  • darbuotojams, kurie dirba su videoterminalais. Specialių pertraukų suteikimo tvarka nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65). Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, specialios 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), specialios pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka;
  • darbuotojams, kurių darbas susijęs su krovinių kėlimu rankomis, specialios pertraukos nustatomos pagal rekomendacijas, nurodytas Krovinių kėlimo rankomis bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869;
  • darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, specialios pertraukos (ne trumpesnės kaip 10 minučių) suteikiamos pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus;
  • darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos ne trumpesnės kaip 10 minučių pertraukos;
  • kitiems darbuotojams, kai tai nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

Visos minėtos pertraukos (bendra jų trukmė per dieną) turi būti žymimos darbo laiko apskaitos žiniaraščio antroje eilutėje. Vadovaujantis DK 213 straipsniu už papildomų ir specialių pertraukų laiką mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.

Pasibaigus mėnesiui užpildomos darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1–12 grafos, kuriose nurodomas darbo laiko balansas: faktiškai dirbtas laikas (išskiriant darbą naktį, viršvalandžius, darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą darbe ir namuose, darbą poilsio ir švenčių dienomis) ir neatvykimai į darbą. Tarnybinės komandiruotės priskiriamos prie faktiškai dirbto laiko, t. y. jų apskaityti neatvykimų į darbą grafose nereikia. Prie neatvykimų į darbą taip pat nereikia apskaityti ir kitų DK 143 str. 1 dalyje nustatytų laikotarpių, kadangi pasakyta, jog jie įeina į darbo laiką.

Po žiniaraščio forma yra pateikta tarnybinių komandiruočių ir neatvykimo į darbą suvestinė lentelė, kurią, pasibaigus mėnesiui, reikia užpildyti.

Užpildytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašo asmuo, kuris užpildė, struktūrinio padalinio vadovas (pagal įmonėje galiojančią tvarką gali būti dedama personalo skyriaus vadovo viza) ir darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo).

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, valstybės institucijos pavyzdinę darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą gali papildyti kitais rodikliais.

Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės vadovo nustatyta tvarka.

Nota bene:

  • Pirmoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas, atskirai išskiriant naktį dirbtą laiką ir viršvalandžius.
  • Neatvykimo į darbą atvejai žymimi taip pat pirmoje eilutėje. Jiems taikomas sutartinis žymėjimas.
  • Jeigu darbuotojui suteiktos kasmetinės atostogos, pirmoje eilutėje sutartiniu žymėjimu A žymimos visos į atostogų laikotarpį patenkančios kalendorinės dienos, neatsižvelgiant į poilsio dienas.
  • Antroje eilutėje nurodomas laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką.

Neatvykimo į darbą balansinėse grafose (žiniaraščio 10–12 skiltis) nurodomas tik nedirbtas darbo laikas pagal darbuotojo darbo grafiką.

Daiva Kecorytė

Teisininkė

Biuro administravimas 2007m. Nr. 9

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.