Siunčiami duomenys...

 

2007 metų pelno dalybos – nauji metai, nauji galvosūkiai

  • Vakarai LT
  • 2008, vasario 11, 11:44
  • 21056 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
ViP 2008 Nr.2

Skaitytojams priminsime, kad prieš kelerius metus žurnaluose „Vadovas ir pasaulis“, „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ bei „Juristas“ kėlėme problemą, kad Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos reikalauja, jog įmonės pelną skirstytų akivaizdžiai prasilenkdamos su sveika nuovoka.

Ankstesni valdžios akibrokštai

Pagal tada galiojusią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją paskirstytinasis rezultatas buvo apibūdinamas kaip grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesniųjų metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis ataskaitinių metų pradžioje bei pervedimų iš rezervų ir akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Pavyzdžiui, kalbant apie 2006 m. pelno paskirstymą, ataskaitinių metų pradžia laikoma 2006 m. sausio 1 d. Problema buvo ta, kad 2006 m. pradžioje buvęs nepaskirstytojo pelno likutis dažniausiai tų metų pabaigoje jau būdavo iš esmės pasikeitęs – pelnas būdavo paskirstytas dividendams ar kitiems tikslams. Be to, jo likutis galėdavo kisti ir dėl to, kad kai kurių operacijų rezultatai tiesiogiai koreguoja nepaskirstytąjį pelną. Todėl metų pradžios pelno ir grynojo ataskaitinių metų pelno suma niekada nebuvo tas dydis, kurį akcininkai galėtų skirstyti. Kitaip tariant, bendrovės buvo priverstos skirstyti pelną, kurio dažnai jau nebūdavo. Tokia įstatymo nuostata įmonių vadovus statė į nepavydėtiną padėtį: jie buvo priversti rinktis, ar siūlyti akcininkams skirstyti bendrovių uždirbtą pelną vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, akivaizdžiai prieštaraujančiomis realijoms ir sveikai nuovokai, ar vis dėlto pelną skirstyti vadovaujantis sveiku protu, bet ignoruojant įstatymą. Nė kiek ne geresnėje padėtyje buvo atsidūrę ir buhalteriai, kuriems dažniausiai ir tekdavo rengti pelno paskirstymo projektą ir aiškintis bei aiškinti vadovams ir savininkams įstatymų prieštaravimų subtilybes.

Praėjusių metų pabaigoje turėjome galimybę pasidžiaugti: valdžia, atsižvelgusi į mūsų išsakytas pastabas, pakoregavo Akcinių bendrovių įstatymą. Tačiau tuomet džiūgavome per anksti. Susipažinę su minėto įstatymo 59 straipsnio „Pelno (nuostolių) paskirstymas“ nauja redakcija, buvome priversti konstatuoti – įstatymo užprogramuotos problemos, deja, liko. Tiesa, dabar jau kitokio pobūdžio. Apie tai jau rašėme, tačiau, artėjant eiliniams visuotiniams akcininkų susirinkimams, esame priversti dar kartą grįžti prie temos apie pelno (nuostolių) paskirstymą ir čia slypinčius pavojus.

Nūdienos galvosūkiai. Ką reiškia ataskaitinių metų pelnas – mįslė

Patvirtinus Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio pakeitimą, atrodė, kad pagaliau ilgai trukęs absurdas baigsis: įstatymo pataisų rengėjai ištaisė buvusią klaidą, tad nuo šiol nustatant 2007 m. paskirstytinąjį rezultatą kaip vieną iš sudėtinių dalių reikės imti ne 2007 metų pradžioje, bet pabaigoje buvusį nepaskirstytojo pelno likutį.

Tačiau minėto straipsnio pakeitimu įvesta ir daugiau naujovių. Viena jų – įstatyme vartojama nauja sąvoka, kurios reikšmė niekur nėra aptarta. Įstatyme nurodoma, kad apskaičiuojant paskirstytinąjį rezultatą vietoje anksčiau įvardyto dydžio – grynasis ataskaitinių metų pelnas – reikalaujama vartoti ataskaitinių metų pelną. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, toks įstatymo leidėjo neapsižiūrėjimas – mažmožis. Tačiau iš tiesų šis mažmožis gali sukelti rimtų padarinių. Ypač jei turėsime omenyje, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje rasime bent penkis savo esme visiškai skirtingus pelnus: bendrąjį pelną, tipinės veiklos pelną, įprastinės veiklos pelną, pelną prieš apmokestinimą ir grynąjį pelną. Kuris iš jų atitinka įstatymo sąvoką – ataskaitinių metų pelnas? Kitaip tariant, kurį dydį reikia rinktis apskaičiuojant paskirstytinąjį rezultatą?

Jei būtų klausiama mūsų nuomonės, teigtume, kad nė viena iš pateiktų sąvokų, t. y. nė vienas iš šiomis sąvokomis apbūdinamų dydžių negali būti tinkamas apskaičiuojant paskirstytinąjį pelną (nuostolius). Visi šie dydžiai yra tarpiniai, mažai ką bendra turintys su galutiniu ataskaitinio laikotarpio rezultatu. Sunku patikėti, kad įstatymų leidėjai akcininkams siūlytų skirstyti, pavyzdžiui, pelną prieš apmokestinimą. Toks sprendimas net ir Lietuvoje, kur retas stebisi keistais valdžios sprendimais, būtų paikystė. Deja, šie samprotavimai neatsako į svarbiausią klausimą – kokį vis dėlto dydį reikia rinktis nustatant paskirstytinąjį rezultatą? Kitaip sakant, ką reiškia ataskaitinių metų pelnas? Kadangi įstatymas nepateikia aiškaus apibrėžimo, deja, vienareikšmio atsakymo pateikti negalima. Galima pasidalyti tik samprotavimais, nuomonėmis... Tokia situacija, turint omenyje, kad kalbama apie teisės aktą, kurį privalu vykdyti ir kuris nurodo paskirstytinojo pelno (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmą, komiškai graudi. O gal absurdiškai kvaila?

Paskirstytinojo rezultato nustatymas

Ieškodami atsakymo, kaip pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnį nustatyti paskirstytinąjį rezultatą, panaudokime teisės aiškinimo būdą, vadinamą įstatymų leidėjo ketinimo metodu. Kitaip tariant, pasistenkime įvardyti įstatymo leidėjo ketinimus, kurių jis siekė patvirtindamas naują įstatymo 59 straipsnio redakciją. Tikėtina, tuomet bus galima suvokti ir įstatyme vartojamas sąvokas.

Minėtame įstatymo straipsnyje nurodyti sprendimo dėl pelno paskirstymo reikalavimai. Kitaip tariant, reikalavimai akcininkų susirinkimo protokolui, kuriuo įforminamas pelno paskirstymas. Vienas rodiklių, kuris turi būti įrašytas tame protokole, – paskirstytinasis pelnas (nuostoliai). Tad nagrinėjant protokolo sudarymo nuoseklumą galbūt pavyktų įminti įstatymų leidėjo užmintą mįslę, t. y. suprasti, kaip turi būti nustatomas paskirstytinasis pelnas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

akcinių bendrovių įstatymas

2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889

Vilnius

<...>

59 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas

1. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius).

2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma:

1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

2) grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);

3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);

4) pervedimai iš rezervų;

5) akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai);

6) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso;

7) pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;

8) pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;

9) pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

10) pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti;

11) pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

12) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus.

3. Bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma.

<...>

Kaip teigiama 59 str. 2 d. 1 punkte, pirmasis rodiklis, nuo kurio pradedamas paskirstytinojo rezultato apskaičiavimas, yra ankstesniųjų finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje. Jį jau aptarėme. Kadangi kalbame apie 2007 m. pelno paskirstymą, čia reikėtų įrašyti ankstesniųjų metų nepaskirstytojo pelno likutį, buvusį 2007 m. pabaigoje. Balanse jis bus nurodytas nuosavybės pusės straipsnyje Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), 2007 m. duomenų stulpelyje.

Antras rodiklis – grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai), yra visiškai aiškus. Jo sumą randame pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Trečias rodiklis – pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai). Tai yra naujas rodiklis, kurio nebuvo ankstesnėje įstatymo redakcijoje. Jis mums ypač svarbus siekiant suprasti paskirstytinojo rezultato nustatymo metodiką. Tačiau užuot radę atsakymą į ankstesnį klausimą, susiduriame su dar vienu neaiškumu – pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažinto ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) rodiklis taip pat niekur neapibrėžtas... Redakcijos kalbinti įmonių teisininkai ir administracijos darbuotojai, iki šiol parengę ne vieną akcininkų susirinkimo protokolą dėl pelno paskirstymo, net neįsivaizdavo, kokius skaičius šioje eilutėje reikėtų rašyti ir ką apskritai reiškia šis rodiklis! Beje, į šį klausimą sugebėjo atsakyti toli gražu ne visi kalbinti buhalteriai. Drįstame abejoti, ar visų šių specialistų, negalėjusių atsakyti į mūsų klausimą, kvalifikacija nepakankama. Galėtume teigti priešingai – tai tikrai kvalifikuoti savo srities žinovai. Problema ta, kad reikia itin gerai išmanyti visą Verslo apskaitos standartų reglamentuojamą finansinę apskaitą, kad suprastum, kad čia, ko gero, kalbama apie 8-ajame verslo apskaitos standarte išvardytas operacijas, kurių rezultatai tiesiogiai daro įtaką ataskaitinių metų nepaskirstytajam pelnui...

Sprendime paskirstyti pelną – informacijos kratinys

Jeigu išsakyta mūsų prielaida teisinga, tai pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai) turėtų reikšti:

  • pelno paskirstymą,
  • anksčiau sudarytų rezervų mažinimą arba naikinimą,
  • esminių klaidų taisymo rezultatą,
  • apskaitos politikos keitimo rezultatą,
  • savų akcijų pardavimą už kitą kainą, negu jos buvo supirktos,
  • išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijoms išleisti, sumos dalį, viršijančią su ta emisija susijusių akcijų priedų sumą,
  • perkainojimo rezervo sumą, priskiriamą perkainoto turto nudėvėtai daliai.

Suvokę, ką reiškia minėtas rodiklis, pereikime prie svarbiausio – kokias sumas turėtume įrašyti į pelno paskirstymą fiksuojantį protokolą kaip pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintą ataskaitinių metų pelną (nuostolius)? Jeigu įrašysime visų išvardytų operacijų rezultatus, gausime kažkokį skaičių kratinį, bet ne ekonomine logika paremtą ataskaitą. Paskirstytojo ankstesniųjų metų pelno suma taip pat jau atimta nustatant pirmą rodiklį ­ ankstesniųjų metų nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ataskaitinių metų pabaigoje. Todėl antrą kartą atimti šios sumos negalima. Taip pat yra ir su panaikintų rezervų sumomis: jos jau įskaičiuotos į pradinį nepaskirstytojo pelno likutį. O, pavyzdžiui, apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo rezultatai nepaskirstytajam pelnui daro įtaką tik tada, kai šie keitimai atliekami retrospektyviniu, bet ne perspektyviniu būdu. Žodžiu, egzistuoja aibė visokiausių buhalterinių subtilybių, kurias reikia puikiai išmanyti norint suprasti tikrąją pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažinto ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) sumą. O gal atspėti, ką turėjo omenyje įstatymo leidėjas. Taip pat reikia itin išsamių buhalterinių žinių norint susivokti tarp skaičių, kurie turės būti nurodomi visuotinio akcininkų susirinkimo protokole dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Atkreipus dėmesį į tą faktą, kad sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo priima bendrovių akcininkai, kurie dažniausiai neturi išsamių buhalterinių žinių, akivaizdu, kad priimant sprendimą bus balsuojama arba neįsigilinus, už ką atiduodami balsai, arba, jei bus gilinamasi į pateiktus rodiklius, tokio sprendimo priėmimas taps sudėtingu išbandymu bendrovių vadovams (valdybai). Juk būtent bendrovių vadovai (valdyba) privalės akcininkams teikti pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, taip pat ir akcininkams tinkamai išaiškinti kiekvieno nurodomo rodiklio prasmę. Atrodo, tai bus nelengva užduotis.

Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad situacija, kai skirstant bendrovės pelną egzistuoja aibė neaiškumų, leidžia akcininkams suvesti tarpusavio sąskaitas, ginčijant vienokį ar kitokį sprendimą dėl pelno paskirstymo. Šypseną kelia pamėginus įsivaizduoti, kaip teisme būtų nagrinėjami skirtumai tarp perspektyvinio ir retrospektyvinio duomenų atspindėjimo būdo. Tačiau tiems, kurie dalyvautų nagrinėjant tokį ginčą, šypsotis nebūtų noro.

Tarp bereikšmių duomenų sunkiau surasti esmę

Vis dėlto nagrinėjant šią temą labiausiai stebina valdžios abejingumas savo prievolėms. Minėjome, kad bendrovės „Pačiolis“ leidžiami žurnalai ne vienus metus rašė apie tai, kad Akcinių bendrovių įstatymas vertė pelną dalyti prasilenkiant su sveiku protu. Matyt, kažkas iš valdininkų sugebėjo tai perskaityti ir suvokti susiklosčiusios situacijos beviltiškumą, tad Akcinių bendrovių įstatymas buvo pakeistas. Tiesa, nelabai sėkmingai. Tačiau apie kitą teisės aktą, nustatantį visiškai tokią pačią tvarką, pamiršo. Matyt todėl, kad savo ankstesnėse publikacijose apie jį neužsiminėme ir valdžios atstovams pirštu nebakstelėjome, kad ir jį reikia keisti. Patys, deja, nesusiprato. Tad esame priversti ir į jį atkreipti valdžios atstovų dėmesį.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1895) 15 str. 2 dalyje nurodoma, kad „įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Projekte turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje“.

Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, rengdami paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir atsižvelgdami į šią nuostatą, susiduria su panašia problema, kuri anksčiau kamavo akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių vadovus. Į pelno (nuostolių) paskirstymo projektą jie priversti įtraukti rodiklį, kuris dažniausiai jau būna pakitęs ir savo esme nėra nei aktualus, nei reikšmingas. Paskirstant 2007 m. pelną ataskaitinių metų pradžia – 2007 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog 2007 m. pradžios nepaskirstytasis pelnas ar nuostolis dažniausiai nieko bendra neturi su tų metų skirstytinu rezultatu. Šio pelno daugelyje įmonių tiesiog nebus arba jis bus gerokai pakitęs. Dažniausiai jis jau buvo skirstytas prieš metus, paskirstant 2006 m. rezultatus! Jeigu, pavyzdžiui, 2007 m. kovo 23 d. įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija, tvirtinanti 2006 m. metinę finansinę atskaitomybę, nusprendė, tarkime, dalį pelno pervesti į rezervą darbuotojų premijoms, tai įmonė po šio sprendimo faktiškai turės gerokai mažesnį nepaskirstytąjį pelną. Buhalterinėje apskaitoje tai bus atspindėta ta data, kai realiai įvyko ūkinė operacija, t. y. kai įmonė, vadovaudamasi sprendimu, dalį pelno pervedė į atitinkamą rezervą. Po šios operacijos susidariusi įmonės finansinė padėtis bus visiškai kitokia nei ta, kuri buvo 2006 m. sausio 1 d., nes, dalį pelno skyrusi darbuotojų premijoms, įmonė joms išmokėti bus išleidusi tam tikrą pinigų sumą. Tačiau prisiminkime, kad vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis pelno paskirstymo projekte bus nurodoma suma, buvusi tų metų sausio 1 d., fiksuota (deja, dažnai jau „pravalgyta“) kaip nepaskirstytasis pelnas. Tačiau ši suma faktiškai skirsis nuo tos, kuri realiai egzistuoja metų pabaigoje. Logikos šioje situacijoje tikrai nedaug.

Įvertindami šią situaciją, galime dar sykį konstatuoti – problemos, su kuriomis susiduria verslas, valdžios darbų sąraše nėra prioritetinės. Be to, greičiausiai ne visiems ir suvokiamos. Bet valdžia šiomis problemomis privalo susirūpinti bent jau todėl, kad tai turi įtakos ir valstybinėms bendrovėms. O gal būtent dėl jų niekas ir nesiskubina nieko keisti? Gal tokia padėtis, kai pelno (nuostolių) paskirstymo projekte pateikiamas informacijos kratinys, kai norint surasti reikalingus duomenis tenka stipriai pasukti galvą, tenkina kažkieno interesus? Kaip sakoma: kas gali paneigti, kad ...

NOTA BENE:

Įvertinę naująją paskirstytinojo rezultato nustatymo metodiką galime teigti:

  • dėl Akcinių bendrovių įstatyme neapibrėžtos paskirstytinojo pelno (nuostolio) sąvokos bendrovėms palikta visiška laisvė (!) nuspręsti, kaip apskaičiuoti paskirstytinąjį rezultatą;
  • visuotinio akcininkų susirinkimo ar valstybės (savivaldybės) įmonės savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos sprendime paskirstyti pelną (nuostolius) bus nurodoma akcininkus klaidinanti informacija, kuri neturi nieko bendra su realiu skirstomu rezultatu.

Redakcija šią publikaciją bei klausimą, kaip elgtis įmonėms, susiduriančioms su neaiškumais rengiant pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, perdavė valdžios institucijoms. Tikimės, kad jos sugebės argumentuotai atsakyti į visiems aktualų klausimą. Gautą atsakymą publikuosime.

Redakcija

Šaltinis: www.pačiolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.