Siunčiami duomenys...

 

Neblaivaus darbuotojo nušalinimas nuo darbo

  • Vakarai LT
  • 2008, liepos 17, 18:53
  • 29882 peržiūrėjo
  • 4 komentavo
juristas_06_12

Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 93 straipsnis nustato, kad pagal darbo sutartį darbuotojas įsipareigoja dirbti darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė), o darbdavys – suteikti jam sutartą darbą. Šis darbo sutarties apibūdinimas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartyje nustatyto darbo (eiti pareigų), jei tas darbas faktiškai egzistuoja. Bet DK 123 straipsnis nurodo, kad jeigu darbuotojas pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ir toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.

Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais (pavyzdžiui, darbuotojui atsisakius privalomai pasitikrinti sveikatą – DK 265 str. 7 d.) arba kai to reikalauja pareigūnai ar organai, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, pagal rašytinį reikalavimą, pavyzdžiui, pagal teisėjo ar teismo nutarimą dėl asmens nušalinimo per administracinį ar baudžiamąjį procesą. Šie nušalinimo atvejai straipsnyje neaptariami.

Nušalinimo nuo darbo samprata

Teisiškai nušalinimas nuo darbo paprastai yra tokia padėtis, kai darbo santykiai tarp darbo sutarties šalių išlieka, tačiau įstatymų nustatytais atvejais darbdavys savo iniciatyva arba valstybės įgaliotų institucijų (pareigūnų) nurodymu kurį laiką neleidžia darbuotojui dirbti bei, kaip įprasta, būti darbo vietoje ir nemoka darbo užmokesčio.

Praktikoje būna, kad dėl tam tikrų priežasčių darbuotojui neleidžiama atlikti darbo funkcijų, tačiau tuo metu jam mokamas nustatytas darbo užmokestis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. Č. civilinę bylą, nurodė, kad ieškovo nurodyta padėtis nelaikytina nušalinimu nuo darbo, nes nušalinimas reiškia, jog darbuotojas laikinai neatlieka darbo (pareigų) ir jam nemokamas darbo užmokestis. Ieškovui visą laiką iki darbo sutarties nutraukimo buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, ieškovui pažeidus darbo tvarkos taisykles, ieškovo darbo funkcijų atlikimas galėjo būti sustabdytas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, bendrovės įstatais, kolektyvine sutartimi <…>. Kadangi šiuo atveju išmokos per laiką, kurį buvo sustabdyti ieškovo įgaliojimai atlikti darbo sutartyje nurodytas funkcijas, buvo ne mažesnės kaip darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, atsakovo veiksmai darbuotojo atžvilgiu nepažeidžia darbuotojo teisių bei teisėtų interesų ir nelaikytini esminiais darbo įstatymų pažeidimais (LAT 2002 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 45/2002).

Nušalinimas nuo darbo nėra drausminė nuobauda, todėl nusižengusiam ir nušalintam (dėl kokių nors priežasčių ir nenušalintam) darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendrais pagrindais. Pats faktas, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, suteikia darbdaviui teisę nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą ir 235 str. 2 d. 8 punktą, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai.

Neblaivumo nustatymas

Kad darbuotojui galėtų būti taikomos teisinės sankcijos už pasirodymą darbe neblaiviam, būtina nustatyti juridinių faktų visumą. Šios sudėtį vienu metu sudarytų trys aplinkybės:

1) konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas;

2) darbuotojas buvo neblaivus darbo metu;

3) jis buvo neblaivus darbo vietoje.

Darbo kodeksas nepateikia darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuoja, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumas darbe. Būtina pažymėti, kad ir kituose teisės aktuose nėra aiškiai nurodyta, kada asmuo yra neblaivus, o kada jis jau laikytinas girtu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 8 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000) patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal šias Taisykles neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).

Pateikta Taisyklių ištrauka leidžia teigti, kad leistina maksimali etilo alkoholio koncentracija darbuotojo organizmo skysčiuose reglamentuota tuo atveju, kai jis vairuoja transporto priemones. Tuo remdamiesi manome, kad atlikdamas kitas darbo pareigas darbuotojas turėtų būti pripažintinas neblaivus, kai jis tą dieną yra vartojęs alkoholinių gėrimų, nesvarbu, kiek jų yra išgėręs, nes darbo įstatymai netoleruoja tokios padėties, kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesvarbu, koks yra apsvaigimo dydis. Tokią nuostatą yra išdėstęs LAT senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45  9.8 punkte. Jis nurodo, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastą („Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.).

Nušalinimo nuo darbo procedūra

Darbo kodekse nereglamentuota, kaip turi būti nustatomas darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir jo nušalinimo nuo darbo dėl to tvarka. Šias aplinkybes darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis, teisės aktams neprieštaraujančiomis priemonėmis. Praktikoje tokiais atvejais paprastai surašomas neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo aktas. Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 (Žin., 2008, Nr. 55-2113) patvirtino Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose nurodyta, kad, prieš pradedant nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų) procedūrą, patariama įvertinti požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar nestabili laikysena ir kt.). Naudoti technines priemones (alkotesterį ir kt.) neblaivumui nustatyti galima, kai tai nustatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse. Taikyti šį blaivumo patikrinimo būdą galima ir tada, jeigu dėl jo susitarta ir tai įtvirtinta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Jei tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojo sutikimu.

Esant požymiams, kad darbuotojas yra neblaivus, rekomenduojama nedelsiant surašyti nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) aktą (toliau – aktas). Jį turėtų pasirašyti įmonės vadovas (jo įgaliotas asmuo), dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams. Susipažinus su aktu, nušalinamam darbuotojui siūloma jį pasirašyti. Jis turi nurodyti, ar sutinka (nesutinka) su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo). Jei toks darbuotojas atsisako susipažinti su aktu ir nenori jo pasirašyti, tai nurodoma akte.

Be to, rekomenduojama įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui) įteikti rašytinį reikalavimą nušalinamam darbuotojui nedelsiant pasiaiškinti raštu dėl jam pateiktų įtarimų dėl jo neblaivumo. Apie tokį darbdavio reikalavimą, darbuotojo pateiktą (nepateiktą) paaiškinimą siūloma parašyti akte.

Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo ar nepasirašo akto, ar nepateikia pasiaiškinimo dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus (visa tai nurodoma akte), rekomenduojama įmonės vadovui (jo įgaliotam asmeniui), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių 23 punktu, nedelsiant išrašyti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo ir jį įteikti darbuotojui, kad šis per valandą prisistatytų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Rekomendacijose siūloma, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo.

Jeigu nušalintas nuo darbo darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, įmonės vadovas (jo įgaliotas asmuo) pasiūlo tokiam darbuotojui, kad šis per valandą pats kreiptųsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Rekomendacijose patariama, kad darbuotojo atsisakymas vykti įmonės transportu ir darbdavio (jo įgalioto asmens) siūlymas, kad darbuotojas pats nuvyktų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, būtų patvirtinami darbuotojo ir darbdavio parašais akte. Sveikatos priežiūros įstaigoje medicininė apžiūra atliekama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d įsakymu Nr. 505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis (Žin, 2006, Nr. 71-2641).

Įrodymų dėl neblaivumo nustatymo vertinimas

LAT senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45  9.8 punkte nurodė, kad darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 177 str. 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamo fakto buvimo. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 177 straipsnyje. Jame nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias ginčo šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Taip įrodymai vertinami ir teismų praktikoje. LAT, išnagrinėjęs ieškovo I. J. T. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad ieškovo girtumo darbe faktas nustatytas remiantis geležinkelio stoties viršininko, budėtojos ir praktikanto surašytu aktu. Jame konstatuota, kad tą dieną pamainos pabaigoje ieškovas darbe buvo neblaivus. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas. Be šių įrodymų, norėdamas patvirtinti neblaivumo faktą, teismas rėmėsi ir administracinės bylos medžiaga. Jos duomenimis, ieškovas yra administracine tvarka nubaustas už pasirodymą darbe neblaiviam, alkotesterio rodmenimis dėl neblaivumo nustatymo ir kt. Kadangi ieškovas į gyvenvietės medicinos punktą kreipėsi praėjus trims valandoms po to, kai buvo pastebėtas darbe neblaivus, medicinos felčerės pažymoje nurodyta, kad girtumo nepastebėta (LAT 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-821/2000).

Ginčai dėl nušalinimo nuo darbo

Darbuotojų, nušalintų nuo darbo dėl pasirodymo darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, dėl šios priežasties perkeltų į kitą darbą arba atleistų iš darbo, darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme. Turėtina galvoje, kad, kilus ginčui dėl darbuotojo nušalinimo fakto ar nušalinimo priežasčių, pareiga įrodyti teisme tokių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui. Jeigu darbuotojas nuo darbo buvo nušalintas darbdavio iniciatyva, bet teismas tokį nušalinimą pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į pirmesnįjį darbą ir jam priteisiamas darbo užmokestis už nušalinimo laiką (DK 297 str. 1 d.). Tokiu atveju šis darbuotojas dar gali pateikti reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str.).

Henrikas Davidavičius

Teisininkas

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.