Siunčiami duomenys...

 

Tik kas šeštas Lietuvos gyventojas neturi ekonominių sunkumų

  • Vakarai LT
  • 2006, gruodžio 11, 13:17
  • 28360 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
statyba0

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo išankstiniai rezultatai

Statistikos departamentas pirmą kartą atliko pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą. Tyrimo tikslas – rengti visiškai palyginamą tarp Europos Sąjungos šalių informaciją apie gyventojų pajamas, skurdo ir socialinės atskirties lygį ir sudėtį, ilgalaikį skurdą. Kartu su informacija apie pajamas ir būsto sąlygas įvertinta gyventojų nuomonė apie būsto kokybę, ekonominius sunkumus ir jų naštą, galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius, savo sveikatą. 2005 m. gegužės–liepos mėn. atliktoje apklausoje dalyvavo beveik 4,5 tūkst. namų ūkių ir 10 tūkst. 16 metų ir vyresnių gyventojų, atsitiktinės imties būdu atrinktų iš Gyventojų registro. Surinkta 2004 m. informacija apie pajamas, kiti rodikliai – apklausos laikotarpio.

Turtingiausių (20 proc.) ir skurdžiausių (20 proc.) gyventojų pajamos skyrėsi 6 kartus

Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos pinigais ir natūra 2004 m. sudarė vidutiniškai 1287 litus per mėn., o ekvivalentinės disponuojamosios pajamos vienam sąlyginiam asmeniui (žr. metodinius paaiškinimus priede) – 645 litus per mėn. Didžiausios ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų, jaunesnių nei 65 m., mažiausios – daugiavaikėse šeimose (du suaugę asmenys su 3 ir daugiau išlaikomų vaikų) – atitinkamai 857 ir 427 litai vienam sąlyginiam asmeniui per mėn. 

Pagal pagrindinį pajamų šaltinį didžiausias disponuojamąsias pajamas turėjo namų ūkiai, gyvenantys iš samdomojo darbo pajamų. Jų disponuojamosios pajamos, skaičiuojant sąlyginiam asmeniui, 14,3 proc. viršijo vidutines. Senatvės pensijos buvo pagrindinis 28 proc. namų ūkių pajamų šaltinis, jų pajamos sąlyginiam asmeniui sudarė 73 proc. vidutinių pajamų, iš kitų socialinių išmokų gyveno beveik 6 proc. namų ūkių, jų pajamos tesudarė 46 proc. vidutinio lygio.

Sugrupavus apklaustų namų ūkių narius pagal ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų lygį matosi, kad penktadalio turtingiausių namų ūkių pajamos buvo 6 kartus didesnės nei penktadalio skurdžiausiųjų. Iš pirmojo kvintilio (skurdžiausio penktadalio) bendrųjų piniginių pajamų 43 proc. sudarė socialinės išmokos, iš penktojo (turtingiausio) kvintilio – 7 proc., samdomojo darbo pajamos (neatskaičius mokesčių) sudarė atitinkamai 46 proc. ir 82 proc.  

Santykiniame skurde gyveno 45,6 proc. nepilnų šeimų narių

Išankstiniais duomenimis 2005 m. apie 615 tūkst. gyventojų (18 proc.) gyveno santykiniame skurde. Šiai grupei priskirti asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kurių disponuojamosios pajamos 2004 m. buvo mažesnės už 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Santykinio skurdo riba buvo 316 litų per mėn. vienišam asmeniui ir 853 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus. Dažniausiai santykiniame skurde atsiduria asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (45,6 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su 3 ar daugiau vaikų (39,3 proc.).

Iš dirbančių asmenų santykiniame skurde gyveno 8,9 proc., bedarbių – net 58,9 proc., senatvės pensininkų – 10,1 proc.

Santykinio skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką santykinio skurdo mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), santykinio skurdo lygis padidėja iki 23,7 proc. Socialinės išmokos didžiausios įtakos turėjo namų ūkių su vaikais santykinio skurdo lygiui, o iš jų – nepilnoms šeimoms ir namų ūkiams su trimis ir daugiau vaikų. 

Tik 15,8 proc. namų ūkių būsto išlaikymas nėra finansinė našta

Nors net 88 proc. namų ūkių gyveno nuosavuose namuose ar butuose, kas antras gyventojas gyveno būste, kur vienam asmeniui tenka mažiau negu vienas kambarys. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno 16 proc., namų ūkiuose su vaikais – net 72 proc. asmenų. Namų ūkiai būstui išlaikyti (nuoma, elektra, dujos, šildymas, vanduo, komunalinės paslaugos, palūkanos už būsto paskolą, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį) skyrė 15,5 proc. disponuojamųjų pajamų. Būsto išlaikymas 38,4 proc. namų ūkių buvo labai didelė našta. Tik 15,8 proc. namų ūkių būsto išlaikymas nėra našta.

Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 25 proc. asmenų, be vonios ar dušo – 23,1 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – 32 proc. Didėjant namų ūkio pajamoms būsto kokybė gerėja, tačiau nepasitenkinimas gyvenamąja aplinka (triukšmas, oro užterštumas ar aukštas nusikalstamumas gyvenamajame rajone) nemažėja. Triukšmu skundėsi 20 proc. gyventojų, oro ir aplinkos užterštumu – 14 proc. 

Tik 38,3 proc. asmenų gyveno būstuose, kuriuose gyvenantys namų ūkiai nepaminėjo nei vienos iš išvardytų su būstu susijusių problemų.

84 proc. gyventojų susidūrė su ekonominiais sunkumais

Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga net 70,7 proc. gyventojų, mėsa ar žuvis bent kas antrą dieną – 28 proc. Įsiskolinimų apmokant būsto išlaikymo sąskaitas, grąžinant paskolas turėjo 21,6 proc. asmenų. Tik 15,6 proc. gyventojų nesusidūrė nei su viena iš išvardytų ekonominių problemų. Visas lentelėje išvardytas problemas paminėjo 4,8 proc. gyventojų. Sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos (vienas suaugęs asmuo su išlaikomais vaikais): šiuose namų ūkiuose su visomis išvardytomis problemomis susidūrė net 14,1 proc. asmenų. 

Labiausiai skursta be tėvų augę žmonės

Tyrimo metu respondentai buvo klausiami, kokiomis sąlygomis jie gyveno paauglystėje. Iš atsakymų matyti, kad šiuo metu labiausiai skursta žmonės augę be tėvų, giminaičių ar kitoje šeimoje, šeimynoje ar globos namuose.  

Mažiausiai skurdą patiria su abiem tėvais augę ir niekada finansinių problemų paauglystės metais neturėję asmenys.

Regina Deveikytė

Gyvenimo lygio statistikos skyriaus vedėja

Tel. (8 5)  236 4919

El. p. regina.deveikyte@stat.gov.lt

Statistikos departamentas prie LRV

 

Priedas

Metodiniai paaiškinimai 

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas (toliau – PGS tyrimas) vykdant 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse. Tyrimo tikslas – rengti visiškai palyginamą tarp Europos Sąjungos šalių informaciją apie gyventojų pajamas, skurdo ir socialinės atskirties lygį ir sudėtį, ilgalaikį skurdą.

Tyrimas renka duomenis apie namų ūkių pajamas, būsto sąlygas, gyvenimo sąlygų vertinimą, užimtumą, sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, finansines problemas, būsto problemas, galimybę patenkinti kai kuriuos poreikius. Dalis respondentų bus apklausiama 4 metus iš eilės, kas ateityje leis skaičiuoti ilgalaikio skurdo rodiklius, t.y. ar tie patys namų ūkiai gyvena skurde kelis metus iš eilės.

Iki 2005 m. pagrindinis informacijos apie namų ūkių pajamas šaltinis buvo namų ūkių biudžetų tyrimas (toliau – NŪBT), šio tyrimo duomenys buvo naudojami santykinio skurdo rodikliams skaičiuoti. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo informacija apie namų ūkių pajamas ir skurdo rodikliai nėra visiškai palyginami su NŪBT informacija šiais klausimais. NŪBT duomenys apie pajamas renkami apklausos būdu už vieną mėnesį, tik pajamos iš žemės ūkio veiklos surenkamos už praėjusius 12 mėn. PGS tyrime duomenys apie pajamas surenkami apklausos būdu už praėjusius kalendorinius metus, apklausos duomenims papildyti ir patikslinti naudojami administracinių šaltinių duomenys.

PGS neįskaito į pajamas socialinių išmokų natūra (išskyrus su būstu susijusias socialines išmokas), tokių kaip kompensacijos vaikų išlaikymui ikimokyklinėse vaikų įstaigose, nemokamas maitinimas mokyklose, kompensuojami vaistai, socialinė pašalpa natūra ir pan. Taip daroma siekiant užtikrinti kuo didesnį informacijos tarp atskirų ES šalių palyginamumą. Tai reiškia, kad Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas neįvertina kai kurių Vyriausybės skurdo mažinimo priemonių, taikomų atskiroms gyventojų grupėms. Dėl to santykinio skurdo rodikliai, apskaičiuoti remiantis PGS tyrimo ir NŪBT duomenimis gali žymiai skirtis. 

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė kartu tame pačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis.

Vaikais laikomi visi asmenys iki 16 metų ir 16–24 m. amžiaus ekonomiškai neaktyvūs asmenys, gyvenantys su bent vienu iš tėvų (įtėvių).

Bendrosios namų ūkio pajamos susideda iš visų namų ūkio narių asmeninių pajamų iš samdomojo ar savarankiško darbo pinigais ir natūra, pajamų iš nekilnojamojo turto arba žemės nuomos, socialinių išmokų senatvėje, netekus maitintojo, ligos, invalidumo atveju, stipendijų, išmokų šeimai, vaikams, su socialine atskirtimi susijusių išmokų, būsto pašalpų, reguliarių piniginių pervedimų iš kitų namų ūkių, palūkanų, dividendų.

Disponuojamos namų ūkio pajamos apskaičiuojamos iš bendrųjų namų ūkio pajamų atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, nuolatinius turto mokesčius, reguliarius piniginius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui apskaičiuojamos namų ūkio disponuojamas pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį naudojama vadinamoji klasikinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) ekvivalentinė skalė, kurioje pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,7, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,5. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 m. amžiaus ekvivalentinis dydis – 2,7. Ekvivalentinės skalės naudojamos namų ūkių dydžio ir sudėties įtakai eliminuoti lyginant gyvenimo lygį (pajamas, išlaidas).

Mediana – centrinė reikšmė, dalinanti visą reikšmių aibę pusiau tokiu būdu, kad pusė reikšmių yra didesnės už medianą, kita pusė – mažesnės. Ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana sąlyginiam asmeniui yra lygi ekvivalentinėms disponuojamosioms pajamoms asmens, esančio pajamų didėjimo tvarka išdėliotos asmenų eilutės viduryje.

Santykinio skurdo lygis – tai gyventojų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos yra mažesnės, negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo riba, dalis. Šiame pranešime pateikiamas santykinio skurdo lygis apskaičiuotas naudojant skurdo ribą, lygią 60 procentų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Išlaidos būsto išlaikymui – tai mokesčiai už būsto nuomą, elektrą, dujas, šildymą, kurą, vandenį, komunalines paslaugas, palūkanos už būsto paskolą, būsto draudimą, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

Šaltinis: www.stat.gov.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.