Siunčiami duomenys...

 

Dividendų apmokestinimas: (2) Lietuvos vieneto gyventojams išmokamų dividendų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu

  • Vakarai LT
  • 2007, vasario 23, 10:26
  • 37238 peržiūrėjo
  • 2 komentavo
paciolis_ama_06_12

Straipsnyje aptarsime įmonėms aktualias dividendų apmokestinimo nuostatas, kurios taikomos išmokant dividendus 2007 metais. Išnagrinėsime, kaip dividendai traktuojami pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, kodėl išmokant dividendus reikia atsižvelgti į tai, ar dividendų gavėjas yra juridinis ar fizinis asmuo, aptarsime nenuolatinio Lietuvos gyventojo gaunamų dividendų apmokestinimo ypatumus.

Dividendų samprata

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymą dividendais laikoma ne tik akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės savininkams paskirta pelno dalis, tačiau ir bet kurio kito vieneto (individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir pan.) savininkų „išsiimtas“ pelnas. Be to, GPM įstatymo 12 straipsnyje dividendams beveik prilygintos ir lėšos, išmokamos mažinant bendrovės įstatinį kapitalą.

Akcininkų paskirti dividendai

Dividendai – tai atlyginimas, išmokamas akcininkams, paskirstant įmonės uždirbtą grynąjį pelną proporcingai turimų akcijų nominaliai vertei. Dažnai bendrovės buhalteriams kyla klausimas, kam turėtų būti pervedami dividendai ir iš kokių asmenų išskaičiuojami mokesčiai nuo pervestų sumų, kai akcijų savininkai keičiasi, ypač tais atvejais, kai finansinių metų pabaigoje bendrovės akcininkai buvo vieni, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu – kiti asmenys, o nuo pelno paskirstymo iki dividendų išmokėjimo momento bendrovės savininkai spėjo pasikeisti. Tokiu atveju reikia vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame aiškiai apibrėžta, jog teisę į dividendus turi tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, kurią buvo paskirti dividendai, buvo bendrovės savininkai.

Lėšos, išmokamos mažinant bendrovės įstatinį kapitalą

Pagal GPM įstatymo 12 straipsnį dividendais taip pat laikomos gyventojui išmokėtos lėšos arba jam perleistas turtas, mažinant vieneto įstatinį kapitalą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš ko buvo sudarytas šis kapitalas, nes nuo to priklauso išmokamų lėšų apmokestinimas. Toks įstatinis kapitalas galėjo būti sudarytas iš dviejų šaltinių: akcininkų įnašų, pavyzdžiui, išleidžiant naujas akcijas, arba iš bendrovės lėšų: nepaskirstytojo pelno, rezervų ar akcijų priedų.

Laisvos lėšos, išmokamos mažinant bendrovės įstatinį kapitalą, kuris buvo sudarytas iš akcininkų įnašų, nėra laikomos pelno paskirstymu ir todėl nėra GPM objektas. Visiškai kitaip yra su tuo kapitalu, kuris buvo sudarytas iš bendrovės lėšų. Tokiu atveju yra laikoma, kad akcininkai pasiskirsto bendrovės uždirbtą pelną, o tokios lėšos jau yra GPM objektas. Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai mažinamas įstatinis kapitalas, sudarytas ir iš bendrovės, ir iš akcininkų lėšų. Tokiu atveju yra laikoma, jog pirmiausia gyventojui išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta iš bendrovės lėšų (pelno paskirstymas), o po to likusi, sudaryta iš gyventojo įnašų.

Pavyzdys

UAB „Vynas“ įstatinis kapitalas 2006 m. sausio 1 d.  buvo 50 000 Lt. Jis buvo sudarytas iš akcininkų įnašų. Bendrovės akcininkai – du  fiziniai asmenys. Per 2006 m. balandžio mėn. įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 60 000 Lt, panaudojant bendrovės lėšas – nepaskirstytąjį pelną. Per 2007 metais įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą nuspręsta sumažinti UAB „Vynas“ įstatinį kapitalą iki 45 000 Lt, laisvas lėšas išmokant akcininkams. Dalis akcininkų gautų lėšų (10 000 Lt) bus laikoma pajamomis iš paskirstytojo pelno (dividendais), o kita dalis (5000 Lt) – jų atsiimtais įnašais.

Kitos pajamos iš pelno paskirstymo

Kaip minėjome, GPM atžvilgiu dividendams yra prilyginamos ir kitų juridinių formų vienetų savininkų, pajininkų ar narių pajamos, gautos skirstant pelną po apmokestinimo. Reikia pastebėti, jog skirtingai nuo akcinių bendrovių, kitų juridinių formų vienetams įstatymai gali suteikti teisę dividendus ar sumažinus kapitalą likusias laisvas lėšas išmokėti turtu. Tokiais atvejais pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina, o tokių pajamų apmokestinimas analogiškas – reikia atsižvelgti, ar tai yra pajamos iš pelno ar įnašų atsiėmimas.

Dividendų apmokestinimas

Gyventojo gaunami dividendai, kaip ir kitos pajamos iš pelno paskirstymo, apmokestinami taikant 15 proc. tarifą. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog GPM įstatyme, skirtingai nei Pelno mokesčio įstatymo nuostatose, nenumatyta vadinamoji „dalyvavimo išimtis“ – gyventojų pajamų mokesčiu yra apmokestinami visi gaunami dividendai, nesvarbu, kiek procentų ir kiek laiko gyventojas turi dividendus išmokančios bendrovės akcijų. Tačiau juridinio asmens gaunami dividendai nebūtų apmokestinami pelno mokesčiu, jei šis asmuo daugiau kaip dešimt procentų tokių akcijų būtų išlaikęs daugiau kaip dvylika mėnesių.

Pavyzdys

Kaip pateikta ankstesniame pavyzdyje, UAB „Vynas“ sumažino įstatinį kapitalą ir 2007 m. birželio 11 d. išmokėjo akcininkams 15 000 Lt, iš kurių 10 000 yra akcininkų pajamos iš paskirstytojo pelno. Nors bendrovės akcininkai nuo 2006 m. sausio 1 d. nėra pasikeitę – abu akcijas yra išlaikę daugiau kaip po 12 mėnesių ir šios bendrovės akcijų turi daugiau kaip po 10 procentų , išmokėdama laisvas lėšas, bendrovė privalėjo išskaičiuoti iš viso 1500 Lt (10 000 × 15%) gyventojų pajamų mokesčio. 

Nereikia pamiršti ir kito esminio skirtumo tarp dividendų apmokestinimo, kai dividendus gauna gyventojas ir juridinis asmuo: bendrovė, išmokėjusi dividendus kitai bendrovei, gali susimažinti savo mokamą pelno mokestį suma, lygia nuo išmokėtų dividendų apskaičiuotam ir į biudžetą sumokėtam pelno mokesčiui. Tačiau išmokėjusi dividendus gyventojui, bendrovė negalės susimažinti savo pelno mokesčio išskaičiuota GPM suma.

Pagal GPM įstatymo nuostatas dividendai yra priskiriami A klasės pajamoms, tai reiškia, kad mokesčio išskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą prievolė atsiranda pajamas išmokančiai bendrovei. GPM nuo šių pajamų sumokėjimo į biudžetą terminas priklauso nuo išmokėjimo momento: jei dividendai buvo išmokėti iki mėnesio 15-tos dienos, tai GPM turi būti sumokėtas iki to mėnesio 15-tos dienos. Analogiškai, jei dividendai buvo išmokėti pradedant mėnesio 16-ta diena iki paskutinės mėnesio dienos, tai GPM turi būti sumokėtas iki mėnesio paskutinės dienos. Kadangi pagal GPM įstatymą dividendai priklauso tai pačiai pajamų klasei kaip ir su darbo santykiais susijusios pajamos, tai šių pajamų deklaravimas yra analogiškas: mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija turi būti pateikiama mėnesiui pasibaigus per penkiolika dienų, o metinė – metams pasibaigus iki vasario 15 d.

Pavyzdys

UAB „Vynas“ 2007 m. birželio 11 d. akcininkams išmokėjo laisvas lėšas ir išskaičiavo 1500 Lt GPM. Tai reiškia, kad bendrovė GPM į biudžetą privalėjo sumokėti iki 2007 m. birželio 15 d. Iki 2007 m. liepos 15 d. ji turės pateikti  per birželio mėnesį išmokėtų A klasės išmokų deklaraciją (FR0572 forma), kartu nurodydama ir akcininkams išmokėtas pajamas iš paskirstytojo pelno (10 000 Lt) bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį (1500 Lt).

Iki 2008 m. vasario 15 d. bendrovė turės pateikti Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573 forma), kurioje dar kartą nurodys išmokėtas pajamas iš paskirstytojo pelno, šį kartą pateikdama tikslius akcininkų, gavusių lėšas, duomenis.

Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos kitaip, kai tokias pajamas išmoka neribotos civilinės atsakomybės vienetai, pavyzdžiui, individualios įmonės. Individualios įmonės savininko pajamos iš paskirstytojo pelno yra priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. mokesčio išskaičiavimo ir sumokėjimo prievolė palikta šių pajamų gavėjui. Tokiu atveju individualios įmonės savininkas turės deklaruoti šias pajamas metams pasibaigus, iki gegužės 1 d., savo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje. Įmonės pareiga – metams pasibaigus, iki vasario 1 d., informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie tokių sumų išmokėjimą. Šiuo atveju reikia nepamiršti, jog pagal GPM įstatymo 17 straipsnio nuostatas vieneto dalyvio gautos pajamos iš neribotos civilinės atsakomybės vieneto apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dalių (šiuo metu pagrindinė neapmokestinamųjų pajamų dalis yra lygi 320 Lt), yra neapmokestinamos.

Kitas svarbus aspektas išmokant dividendus gyventojui – nustatyti, ar GPM atžvilgiu gyventojas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, nes nuo to gali priklausyti išmokamų lėšų apmokestinimas bei deklaravimas. Išmokant dividendus nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, reikia atsižvelgti į papildomą aplinkybę – ar su ta valstybe, kurios nuolatinis gyventojas yra dividendus gaunantis asmuo, Lietuva yra pasirašiusi Dvigubo kapitalo ir pajamų apmokestinimo išvengimo sutartį. Jei tokia sutartis pasirašyta, išmokant dividendus, jie apmokestinami pagal šios sutarties nuostatas. Kita vertus, pagal daugumos dabar pasirašytų ir galiojančių sutarčių nuostatas nenuolatinių Lietuvos gyventojų gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų yra apmokestinami taip pat, kaip ir nuolatinių gyventojų, todėl šių sutarčių nuostatos yra aktualios tik patiems gyventojams, kai jie nori pasinaudoti dvigubo apmokestinimo naikinimu savo valstybėje.

Būtinybė bendrovėms nustatyti, ar gyventojas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas GPM atžvilgiu, praktiškai pasireiškia tik teikiant išmokėtų dividendų deklaracijas: nenuolatiniams gyventojams išmokėti dividendai yra deklaruojami kitame mėnesinės ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos priede. Todėl, kiekvieną kartą išmokant dividendus gyventojui, dėl kurio nuolatinumo gali kilti klausimas tuomet, kai, pavyzdžiui, lėšų gavėjas nėra Lietuvos pilietis, būtina įvertinti, kam yra mokami dividendai. Siekiant įvertinti, ar gyventojas laikomas nuolatiniu , reikia atsižvelgti į tokius veiksnius: nuolatinę jo gyvenamąją vietą, ekonominių, socialinių interesų buvimo vietą ir laiką, kurį jis būna Lietuvoje. Daugiau apie gyventojo nuolatinumo kriterijus galima pasiskaityti GPM įstatymo 4 straipsnio komentare. Kita vertus, kadangi nenuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamų dividendų apmokestinimas nesiskiria nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamų dividendų apmokestinimo, bendrovei vargu ar kils mokestinių problemų dėl to, jog neatsižvelgė į gyventojo nuolatinumą.

Ona Bakšienė

UAB „Ernst&Young Baltic“

Mokesčių skyriaus vyr. vadybininkė

Donatas Kapitanovas

UAB „Ernst&Young Baltic“ konsultantas

"Apskaitos ir mokesčių apžvalga" 2007m. Nr.2

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.