Siunčiami duomenys...

 

Jei rengiate darbo tvarkos taisykles

  • Vakarai LT
  • 2007, gegužės 22, 10:50
  • 47748 peržiūrėjo
  • 2 komentavo
biuro_admin_0701

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Kai kuriose šalies ūkio šakose ir srityse atskirų darbuotojų kategorijų darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ar kiti specialūs teisės aktai. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai.

Dažniausiai darbo tvarkos taisykles rengia personalo tarnyba, tačiau jei tokios įmonėje nėra, jas gali rengti ir biuro administratorius. Darbo tvarkos taisyklės turi atitikti šiuolaikinius darbo santykius tarp darbdavio ir darbuotojų. Taigi darbo tvarkos taisyklių rengimas turi remtis šiuolaikine teisine darbo santykių baze. Pagrindiniai darbo tvarkos reikalavimai pateikti Darbo kodekse (toliau – DK).

Darbo tvarkos taisyklėse tikslinga išskirti šiuos skyrius:

  1. Bendrosios nuostatos.
  2. Darbo sutarties sudarymas, keitimas, nutraukimas.
  3. Pagrindinės darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos.
  4. Darbo laikas.
  5. Poilsio laikas.
  6. Darbuotojų skatinimas ir drausminių nuobaudų taikymas.
  7. Darbo etika.
  8. Baigiamosios nuostatos.

1. Bendrosios nuostatos.

Šiame skyriuje pateikiamos pagrindinės žinios apie įmonę ar organizaciją: įsteigimo metai, darbuotojų skaičius, veiklos sritys, struktūriniai padaliniai.

Taip pat būtina išaiškinti terminus, tikslus ir taisyklių sudėtį, tvirtinimo, keitimo ir papildymo tvarką. Pavyzdžiui:

„Organizacijos darbo tvarkos taisyklės – lokalinis teisės aktas, reglamentuojantis sutinkamai su LR DK ir kitais įstatymais darbuotojų priėmimą ir atleidimą, pagrindines teises, pareigas ir darbo sutartį sudariusių šalių atsakomybę, darbo režimą, poilsio laiką, darbuotojų skatinimą ir nuobaudas, taip pat kitus įmonėje darbo santykius reguliuojančius klausimus.“

Toliau reikia paaiškinti nustatytą darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo tvarką. Įmonės darbo tvarkos taisyklės dažniausiai yra kolektyvinės sutarties priedas. Taisykles įsakymu tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais (DK 230 straipsnis).

2. Darbo sutarties sudarymas, keitimas, nutraukimas.

Tokį skyrių parengti tikslinga, nes jis atspindi darbo santykių tarp darbuotojo ir darbdavio esmę. Čia aprašoma priėmimo į darbą, perkėlimo, atleidimo iš darbo formos ir tvarka, surašomos pagrindinės norminių dokumentų ir lokalinių teisės aktų nuostatos dėl darbo sutarties sudarymo, sąlygų keitimo bei sutarties nutraukimo.

Skyriuje būtina įterpti darbo sutarties apibrėžimą. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutartį sudaro darbdavys ir darbuotojas. Trumpai aptariamos organizacijoje sudaromų darbo sutarčių rūšys (DK 108–117 straipsniai).

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, kurių kiekvieną pasirašo abu sutartį pasirašantys atstovai. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale (DK 99 straipsnis).

Priėmimas į darbą įforminamas įsakymu, kuris leidžiamas sutarties pagrindu. Įsakymo turinys turi atitikti darbo sutarties sąlygas. Su įsakymu apie darbuotojo priėmimą darbuotojas supažindinamas pasirašytinai per tris dienas nuo darbo sutarties pasirašymo.

Šiame skyriuje galima įrašyti, kokius dokumentus turi pateikti priimamas į darbą asmuo, kokius dokumentus, įformindamas darbo santykius, sudaro darbdavys, su kokiais dokumentais priimamas darbuotojas supažindinamas.

Priimdamas darbuotoją į darbą, darbdavys privalo supažindinti darbuotoją su organizacijoje galiojančiais kitais norminiais lokaliniais aktais, susijusiais su darbuotojo atliekamomis funkcijomis, kolektyvine sutartimi, komercinių ar gamybinių paslapčių sąrašu.

Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą) (DK 99 straipsnis).

Labai trumpai darbo tvarkos taisyklėse aptariamas išbandymo laikotarpis (DK 105–106 straipsniai) ir išbandymo rezultatai. Čia derėtų aptarti ir darbuotojo perkėlimą.

Darbuotojui labai svarbu, kad darbo tvarkos taisyklių skyriuje atsispindėtų darbuotojo atleidimo jo prašymu ir atleidimo darbdavio iniciatyva klausimai. Todėl derėtų įterpti DK atitinkamus straipsnius.

3. Pagrindinės darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos.

Išvardijamos pagrindinės darbuotojo pareigos, tokios kaip: „vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis, saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijomis“, „laiku ir tiksliai vykdyti įmonės administracijos nurodymus, nustatytus darbo sutartyse“, „laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo“, „laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų“ ir pan.

Taisyklėse nedera pamiršti ir darbuotojų teisių, tokių kaip: „gauti iš įstaigos informaciją, susijusią su jo darbo santykiais“, „kreiptis žodžiu ir raštu į įstaigos administraciją darbo sutarties klausimais“, „gauti nustatytą darbo užmokestį už atliktą darbą“, „kelti kvalifikaciją“, „naudotis kasmetinėmis, tikslinėmis ir nemokamomis atostogomis“ ir pan.

Aptariamos ir darbdavio pareigos, susijusios su darbo sutarties vykdymu.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos darbo tvarkos taisyklėse detalizuojamos konkrečiai organizacijai.

4. Darbo laikas.

Šiame skyriuje tikslinga apibrėžti darbo laiko sąvoką. Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (DK 142 straipsnis).

Nurodoma įstatymais nustatyta darbo laiko trukmė, darbo laiko ypatumai įmonėje: kasdienio darbo laiko pradžia ir pabaiga, pietų pertraukos trukmė ir laikas. Taip pat aptariama darbo laiko trukmė šventinių ir poilsio dienų išvakarėse (DK 153 straipsnis), darbo naktį trukmės reguliavimas (154 straipsnis), suminė darbo laiko apskaita (149 straipsnis), viršvalandinis darbas (DK 150–152 straipsniai).

5. Poilsio laikas.

Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas (DK 156 straipsnis). Šį laiką darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra. Pagal DK 157 straipsnį išskiriamos tokios poilsio laiko rūšys:

  1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
  2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;
  3. paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);
  4. savaitės nepertraukiamasis poilsis;
  5. kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).

DK detaliai aprašo reikalavimus poilsio laikui ir ypač atostogoms, todėl darbo tvarkos taisyklių skyriuje „Poilsio laikas“ tikslinga pateikti tik pagrindinius atostogų momentus ir jų specifiką organizacijoje.

6. Darbuotojų skatinimas ir drausminių nuobaudų taikymas.

Skyriuje turėtų būti detaliai aprašyti skatinimo už darbą būdai organizacijoje. Už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.) (DK 233 straipsnis). Gali būti aptarti ir kiti darbuotojų skatinimo būdai.

Taip pat šiame skyriuje pateikiamos DK nuostatos apie drausmines nuobaudas. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

Už darbo drausmės pažeidimą darbuotojui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

  1. pastaba;
  2. papeikimas;
  3. atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnis).

Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas (DK 236 straipsnis).

7. Darbo etika.

Šis skyrius skirtas darbo santykiams, kurie remiasi darbuotojo ir darbdavio sąžiningumu ir abipuse pagarba: laikytis atitinkamo klientų aptarnavimo standarto, neplatinti konfidencialios informacijos, laikytis bendrų švaros, higienos ir tvarkos taisyklių, dėvėti tinkamus drabužius, padėti bendradarbiams, tausoti įmonės turtą ir pan.

8. Baigiamosios nuostatos.

Šiame skyriuje nurodoma taisyklių įsigaliojimo, keitimo ir papildymo tvarka, darbuotojų supažindinimo su taisyklių nuostatomis tvarka, jų reikalavimų privalomas vykdymas.

Pateiktas sąrašas nėra baigtinis. Personalo tarnyba ar administratorius, rengdami organizacijos vidaus tvarkos taisykles, privalo vadovautis šios srities teisės aktų, ypač Lietuvos Respublikos darbo kodekso, nuostatomis. Atsižvelgdamas į organizacijos veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, į rengiamas darbo tvarkos taisykles, administratorius gali įrašyti ir kitus skyrius, atspindinčius organizacijos veiklos specifiką. Svarbu tik, kad šie papildomi skyriai ir nuostatos neprieštarautų Darbo kodekso ir kitų veikiančių šios srities norminių aktų nuostatoms.

Danguolė Maciūnaitė

“Biuro administravimas” 2007m. Nr. 5

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.