Siunčiami duomenys...

 

Investicijų apskaita taikant nuosavybės metodą

  • Vakarai LT
  • 2007, birželio 25, 16:08
  • 41917 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
Apskaita ir mokesčiu apžvalga

Investicijų į asocijuotų ir dukterinių įmonių akcijas realią vertę geriausia nustatyti taikant nuosavybės metodą. Jis parodo, kokia dalis asocijuotos ar dukterinės įmonės turto priklauso investuotojui. Apie nuosavybės metodą pradėta kalbėti įsigaliojus Verslo apskaitos standartams. Šiais metais, įsigaliojus naujoms 16 VAS nuostatoms, nuosavybės metodo taikymo ribos dar labiau išsiplėtė. Straipsnyje aptarsime esminius nuosavybės metodo taikymo principus ir jo rezultatų registravimą apskaitoje.

Nuosavybės metodo taikymo atvejai

Pagal 15 VAS „Investicijos į asocijuotas įmones“ ir 16 VAS „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones“ reikalavimus investicijos į asocijuotų ir dukterinių įmonių akcijas apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Šis metodas gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais. Pirmiausia nuosavybės metodas netaikomas, jeigu dukterinės ar asocijuotos įmonės akcijos yra nupirktos ketinant jas parduoti. Tokiu atveju akcijos turėtų būti priskirtos trumpalaikiam finansiniam turtui ir apskaitomos pagal 18 VAS nuostatas, t. y. tikrąja verte, o kadangi pastarosios dažniausiai neįmanoma  nustatyti – įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimą.

Kas yra kas?:

  • Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikianti įmonė, nei bendro pavaldumo įmonė.
  • Reikšminga įtaka – galimybė nekontroliuojant įmonės dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos sprendimus. Dažniausiai reikšminga įtaka yra tada, kai įmonė turi kitos įmonės akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
  • Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė.
  • Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant iš šios veiklos gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.

Antruoju atveju nuosavybės metodas gali būti netaikomas, jeigu asocijuotos įmonės veiklai taikomi reikšmingi apribojimai, dėl kurių investuotojas negali įgyvendinti savo sprendimų. 15 VAS šis atvejis išsamiau nepaaiškintas, tačiau tarptautinėje praktikoje reikšmingais apribojimais dažniausiai laikomi tie atvejai, kai investuotojas iš įmonės negali išsiimti jam priklausančios pelno dalies. Taip dažniausiai atsitinka, kai įmonei yra iškeliama bankroto byla, o visos įmonės valdymo teisės perduodamos bankroto administratoriui. Taip pat apribojimai kartais taikomi privatizuojamoms įmonėms (pvz., draudžiama tam tikrą laikotarpį keisti veiklos pobūdį, atleisti darbuotojus, perleisti turtą ir pan.). Asocijuotos įmonės veiklą kaip nors reikšmingai apribojus, jos rezultatai neparodo tikrųjų įmonės galimybių, todėl jos akcijų apskaita nuosavybės metodu beprasmiška. Šiuo atveju investicijoms apskaityti taikomas savikainos metodas: nvesticija apskaitoma įsigijimo savikaina, o jos vertė koreguojama tik tuomet, kai yra vertės sumažėjimo požymių.

Be to, nuo 2007 m. įsigaliojo nuostata, pagal kurią nuosavybės metodo galima netaikyti dukterinių įmonių akcijoms apskaityti, kai dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė konsoliduojama. Tokia nuostata numatyta ir Tarptautiniuose apskaitos standartuose.

Nuosavybės metodo esmė

Investuotojas gali daryti reikšmingą įtaką asocijuotai įmonei, o dukterinę įmonę – net kontroliuoti, todėl savaime suprantama, kad asocijuotos ar dukterinės įmonės veiklos rezultatai labai priklauso ir nuo investuotojo priimamų sprendimų. Iš dukterinės ar asocijuotos įmonės gaunamos dividendų pajamos neatspindi realaus investicijos vertės pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei uždirbtas pelnas skiriamas tolesnėms investicijoms, dividendų nebus, tačiau reinvestavimas žada dar didesnes pajamas ir pelną ateityje, todėl savaime suprantama, kad investicijos vertė kyla, o išsimokėjus visą pelną dividendais šiais metais, kitais gali apskritai nebūti, ko skirstyti.

Norint teisingiau atspindėti investicijos vertę investuotojo balanse, jai apskaityti taikomas nuosavybės metodas. Jau vien šio metodo pavadinimas rodo, jog investicijų rezultatyvumas yra siejamas su pačia nuosavybe ir jos teikiamomis galimybėmis, o ne įplaukomis iš jos (pavyzdžiui, dividendais). Visų arba reikšmingos dalies kitos įmonės akcijų įsigijimas reiškia, kad įmonė tuo pačiu įsigyja kitos įmonės nuosavą kapitalą (arba jo dalį). Todėl taikant nuosavybės metodą, investicijų vertė susiejama su įsigytosios įmonės nuosavo kapitalo dydžiu. Didėjant dukterinės ar asocijuotos įmonės nuosavam kapitalui, pripažįstamos pajamos, jam mažėjant – sąnaudos. Analogiškai keičiama ir investicijos balansinė vertė: nuosavam kapitalui didėjant, investicijos vertė didinama, mažėjant – mažinama.

Pirminis akcijų pripažinimas

Investicijos į dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijas, kaip ir kitas finansinis turtas, apskaitoje pajamuojamos jų įsigijimo savikaina, t. y. sumokėta ar mokėtina pinigų ar kito turto suma. Registruojant akcijų įsigijimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog už akcijas galima sumokėti ir daugiau, įvertinant būsimą ekonominę naudą. Toji nauda vadinama prestižu. Įsigyjamos įmonės vertė įsigijimo dieną yra lygi įmonės turto, įvertinto tikrąja verte, ir įmonės įsipareigojimų, taip pat įvertintų tikrąja verte, skirtumui, kuris vadinamas grynuoju turtu. Jis ne visada lygus nuosavam kapitalui, nes ne visi įmonės turto ir įsipareigojimų straipsniai balanse yra vertinami tikrosiomis vertėmis. Pavyzdžiui, atsargos yra rodomos ne didesne nei jų įsigijimo savikaina verte, kuri gali būti gerokai mažesnė už atsargų tikrąją vertę. Ilgalaikio materialiojo turto reali vertė taip pat dažnai būna didesnė už balansinę. Steigiant naują įmonę, grynojo turto ir nuosavo kapitalo sumos visada sutampa, tačiau vėliau jos gali skirtis.

Įmonė gali turėti ne vieną ir net ne du akcininkus, todėl jos grynasis turtas taip pat priklauso keliems akcininkams. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma konkretaus akcininko dalis, yra balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai santykinis dydis, apskaičiuojamas konkretaus akcininko turimų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių padalijus iš visų įmonės išleistų balsus suteikiančių akcijų skaičiaus. Apskaičiuojant šį santykį, neįtraukiami pačios įmonės įsigytų savų akcijų balsai bei neapmokėtų akcijų balsai, nes šios akcijos nesuteikia teisės balsuoti.

Pavyzdys

Jei įmonė D yra išleidusi 1 000 paprastųjų akcijų, suteikiančių po vieną balsą, o įmonė P – 400 šių akcijų, laikoma, kad įmonė P turi įmonės D akcijų, suteikiančių 40 proc. balsų įmonės D visuotiniame akcininkų susirinkime (400 : 1000 × 100% = 40%). Jeigu dalis įmonės D akcijų, pavyzdžiui, 200, būtų neapmokėta, tuomet įmonės P turimų akcijų suteikiamų balsų dalis būtų 50 proc. (400 : (1000 - 200) × 100% = 50%).

Taigi kiekvienam akcininkui priklauso ne visas įmonės grynasis turtas, o tik jo dalis atsižvelgiant į akcininko turimų balsų skaičių. Todėl apskaičiuojant, kiek investuotojui priklauso dukterinės ar asocijuotos įmonės grynojo turto, dukterinės ar asocijuotos įmonės grynasis turtas dauginamas iš investuotojui tenkančios balsų dalies visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarkime, anksčiau aptartos įmonės D turto tikroji vertė yra lygi 690 000 Lt, o įsipareigojimų tikroji vertė – 560 000 Lt, tuomet įmonės D grynasis turtas bus lygus: 690 000 Lt - 560 000 Lt = 130 000 Lt. Tokiu atveju įmonei P, kuri yra įsigijusi 40 proc. įmonės D akcijų, priklauso  52 000 Lt (130 000 Lt × 40%) įmonės D grynojo turto.

Grįžkime prie prestižo. Prestižu laikoma suma, kuria akcijų įsigijimo kaina viršija investuotojui tenkančią dukterinės ar asocijuotos įmonės grynojo turto dalį. Pavyzdžiui, jei įmonė P už įmonės D akcijas sumokėjo 55 000 Lt, tai įsigijimo metu susidariusio prestižo suma bus lygi: 55 000 Lt - 52 000 Lt = 3 000 Lt. Pripažintas prestižas vėliau turės būti amortizuojamas. Prestižo amortizaciją apskaičiuojama taikant tiesinį amortizacijos metodą. Amortizacijos laikotarpį nusistato pati įmonė. Rekomenduojama prestižą amortizuoti per 5 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad prestižo amortizacijos sąnaudos tam tikrais atvejais gali būti laikomos leidžiamais atskaitymais. PMĮ 1 priedėlyje numatytas prestižo amortizacijos maksimalus normatyvas – 15 metų.

Dėl to, kad reikia atskirai apskaičiuoti prestižo amortizaciją, patartina, registruojant investicijas į dukterinių ir asocijuotų įmonių akcijas, atskirai užregistruoti investuotojui tenkančią grynojo turto dalį ir įsigytą prestižą. Tam sąskaitų plane reikėtų išskirti specialias subsąskaitas, pavyzdžiui, 16011 subsąskaitą Investuotojui tenkanti asocijuotos įmonės grynojo turto dalis ir 16012 subsąskaitą Prestižas. Šių sąskaitų likučių suma atspindės investicijos įsigijimo savikainą. Taigi, tęsiant pavyzdį, įmonei P įsigijus įmonės D akcijas, įmonės P apskaitoje daromas toks įrašas:

  • D  16011 Investuotojui tenkanti asocijuotos įmonės grynojo turto dalis 52 000 Lt
  • D  16012 Prestižas 3 000 Lt
  • K  271 Sąskaitos bankuose 55 000 Lt

Vėliau, finansiniams metams pasibaigus, investuotojo apskaitoje užregistruota investicijos vertė koreguojama atsižvelgiant į dukterinės ar asocijuotos įmonės nuosavo kapitalo pokyčius. Atkreipiame dėmesį, kad apskaitoje registruojant nuosavybės metodu apskaitomas akcijas, jos visada atsispindės ilgalaikio finansinio turto grupėje.

Dukterinei ar asocijuotai įmonei pelnas, investuotojui – pajamos

Įmonės uždirbtas pelnas didina savininkams priklausančią įmonės turto dalį (nuosavą kapitalą), o patirti nuostoliai – mažina. Todėl, kai dukterinė ar asocijuota įmonė pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoja grynąjį pelną, investicijos vertė investuotojo apskaitoje didinama, kai patiria nuostolius – mažinama. Investicijų vertei taip pat įtakos turi pelno (nuotolių) ataskaitoje neparodytas pelnas ir nuostoliai (pavyzdžiui, dėl perkainojimo rezervo sumažėjimo). Kaip jau aptarėme, investuotojui priklauso ne visas asocijuotos ar dukterinės įmonės nuosavas kapitalas, o tik jo dalis, todėl ir investicijos vertė didinama tik investuotojui tenkančia asocijuotos ar dukterinės įmonės pelno (nuostolių) dalimi.

Tarkime, įmonė D per finansinius metus uždirbo 15 000 Lt grynojo pelno. Įmonei P tenka 6 000 Lt (15 000 Lt × 40%) įmonės D grynojo pelno. Todėl šia suma turi būti didinama investicijos į įmonės D akcijas vertė. Vėlgi vertės padidėjimui registruoti, siekiant išsaugoti pradinę informaciją, tikslinga išskirti atskirą subsąskaitą, pavyzdžiui, 16014 subsąskaitą Investicijų į asocijuotas įmones vertės padidėjimas (sumažėjimas) dėl nuosavybės metodo taikymo. Taigi įmonės P apskaitoje registruojant investicijos į įmonės D akcijas vertės padidėjimą, daromas toks įrašas:

  • D  16014 Investicijų į asocijuotas įmones vertės padidėjimas (sumažėjimas) dėl nuosavybės metodo taikymo 6 000 Lt
  • K  561 Asocijuotų ir dukterinių įmonių pelno dalis 6 000 Lt

Investicijos vertės padidėjimo pajamos laikomos finansinės ir investicinės veiklos pajamomis. Tačiau pagal 15 VAS reikalavimus investicijos vertės pasikeitimo dėl nuosavybės metodo taikymo rezultatas turėtų būti atskleidžiamas atskirai nuo kitų finansinės ir investicinės veiklos pajamų, todėl derėtų šioms pajamoms ir sąnaudoms registruoti išskirti atskiras sąskaitų grupes. Mes išskyrėme 56-ąją sąskaitų grupę Pelnas iš dukterinių ir asocijuotų įmonių bei 66-ąją sąskaitų grupę Nuostoliai iš asocijuotų ir dukterinių įmonių. Šių sąskaitų likučių skirtumas įrašomas į pelno (nuostolių) ataskaitą atskira finansinės ir investicinės veiklos eilute kaip nuosavybės metodo taikymo rezultatas.

Analogiškai registruojami ir dukterinių bei asocijuotų įmonių patirti nuostoliai, tik šiuo atveju pripažįstamos ne pajamos, o sąnaudos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad investicijos balansinė vertė gali būti mažinama tik iki nulinės vertės. Jeigu dukterinės ar asocijuotos įmonės nuostolių suma viršija investicijos balansinę vertę, investicija nuvertinama iki 0, o viršijanti dalis registruojama užbalansinėse sąskaitose. Be to, sudarant finansinę atskaitomybę šie nuostoliai turės būti atskleisti aiškinamajame rašte. Vėliau, kai įmonė pradeda uždirbti pelną, pirmiausia mažinami užbalansinėse sąskaitose užregistruoti nuostoliai, o kai jų nebelieka – pradedama didinti investicijos balansinė vertė.

Kadangi turto vertės nurašymas iki 0 reiškia, kad toks turtas „pranyksta“ iš apskaitos, nuvertėjusias investicijas galima nuvertinti iki simbolinės 1 Lt vertės. Toks „netikslumas“" tikrai neiškreips įmonės finansinės atskaitomybės duomenų, tačiau leis apskaitoje išlaikyti visas kitos įmonės akcijas. Dukterinei įmonei pradėjus dirbti pelningai, reikia nepamiršti pradžioje nurašyti užbalansinėse sąskaitose sukauptus nuostolius ir tik vėliau didinti investicijų vertę.

Pelno koregavimai

Tam tikrais atvejais dukterinės ar asocijuotos įmonės uždirbtas pelnas ar patirti nuostoliai turėtų būti pakoreguoti, kad teisingai atspindėtų investicijos vertės pasikeitimą. Pirmiausia iš dukterinės ar asocijuotos įmonės pelno (nuostolių) turi būti eliminuojami visi nerealizuotų tarpusavio sandorių rezultatai. Nerealizuotu sandoriu laikomas toks sandoris, kai iš dukterinės ar asocijuotos įmonės nupirktas ar joms parduotas turtas nėra perparduodamas trečiosioms šalims, o lieka dukterinės ar asocijuotos įmonės arba investuotojo nuosavybė.

Tarkime, įmonė D už 30 000 Lt perleido įmonei P savo veikloje naudotą įrenginį, kurį įmonė P ketina naudoti gamyboje. Įmonės D apskaitoje perleidimo dieną užregistruota įrenginio likutinė vertė – 25 000 Lt. Tai reiškia, kad įmonė D pripažino 5 000 Lt pelną iš įrenginio perleidimo. Investuotojui tenkanti šio pelno dalis – 5 000 Lt × 40% = 2 000 Lt – turi būti eliminuota iš grynojo įmonės D pelno, nes taikant nuosavybės metodą, investicijos vertė didinama tik iš sandorių su trečiaisiais asmenimis uždirbto pelno ar patirtų nuostolių suma. Eliminuojant šio sandorio rezultatą, mažinama investicijos vertė:

  • D  662 Teigiami tarpusavio sandorių nerealizuoti rezultatai 2 000 Lt
  • K  16014 Investicijų į asocijuotas įmones vertės padidėjimas (sumažėjimas) dėl nuosavybės metodo taikymo 2 000 Lt

Dar vienas koregavimas, kurį reikia atlikti – investuotojo ir dukterinės ar asocijuotos įmonės apskaitos politikos neatitikimų eliminavimas. Grynasis pelnas (nuostoliai), apskaičiuoti taikant skirtingas apskaitos politikas, negali būti tarpusavyje lyginami, nes dalis jų susidaro tik dėl apskaitos metodikos ypatumų. Jeigu investuotojo ir dukterinės ar asocijuotos įmonės apskaitos politikos skiriasi, asocijuotos ar dukterinės įmonės veiklos rezultatai turi būti perskaičiuojami taip, kad jie atitiktų investuotojo apskaitos politiką. Pavyzdžiui, jei asocijuota ar dukterinė įmonė atsargoms apskaityti taiko LIFO metodą, o investuotojas – FIFO, asocijuotos ar dukterinės įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindėta pardavimo savikaina turi būti perskaičiuojama taikant FIFO metodą. Atkreiptinas dėmesys, kad, suvienodinant apskaitos politiką, perskaičiuoti asocijuotos ar dukterinės įmonės veiklos rezultatus reikia tik tuomet, kai šie neatitikimai turi reikšmingos įtakos grynajam pelnui (nuostoliams). Jeigu dėl skirtingų metodikų taikymo grynasis pelnas (nuostoliai) reikšmingai nesiskiria, duomenų perskaičiuoti nereikia.

Galiausiai dukterinės ar asocijuotos įmonės uždirbtas pelnas (nuostoliai) turi būti sumažintas suma, tenkančia investuotojui nepriklausančioms privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu. Kasmet yra išmokamas šioms akcijoms tenkantis nustatyto dydžio dividendas. Jeigu kuriais nors metais dividendai neskiriami, privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu tenkanti dividendų suma perkeliama į ateinančius metus ir vis tiek turės būti išmokėta. Kadangi ši suma nepriklauso investuotojui, ja, apskaičiuojant investicijos vertės pasikeitimą, mažinama dukterinės ar asocijuotos įmonės pelno (nuostolių) suma.

Nuosavo kapitalo pasikeitimai

Dar viena dukterinių ir asocijuotų įmonių ūkinių operacijų, kurios keičia investuotojo apskaitoje užregistruotą investicijos vertę, rūšis yra ūkinės operacijos, darančios tiesioginę įtaką dukterinių ir asocijuotų įmonių nuosavo kapitalo dydžiui: pavyzdžiui, perkainojimo rezervo sudarymas, praėjusių ataskaitinių laikotarpių esminių klaidų taisymas, savų akcijų įsigijimas ir perleidimas ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad VAS apie tokių operacijų įtakos registravimą investuotojo apskaitoje nekalbama. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad VAS rengti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, remkimės tarptautine praktika. Pradžioje reikėtų priminti, kad ir pagal VAS, ir pagal TAS (arba TFAS) tokių operacijų rezultatai jas atlikusios įmonės apskaitoje registruojami tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje, aplenkiant pajamų ir sąnaudų sąskaitas. Todėl ir taikant nuosavybės metodą, ūkinių operacijų, tiesiogiai registruojamų nuosavame kapitale, įtaką investicijos vertei tikslinga registruoti tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje. Tokia tarptautinė praktika ir ji visiškai logiška.

Tarkime, ta pati įmonė D perkainojo savo pastatus ir pripažino 35 000 Lt pastatų perkainojimo rezervą. Dėl šios operacijos padidėjo įmonės D nuosavo kapitalo suma. Tai reiškia, kad padidėjo ir įmonės P dalis įmonės D turte. Todėl investicijos į įmonės D akcijas vertė turėtų būti didinama įmonei P tenkančia perkainojimo rezervo dalimi – 35 000 Lt × 40% = 14 000 Lt. Ši suma įmonės P apskaitoje registruojama tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje:

  • D  16014 Investicijų į asocijuotas įmones vertės padidėjimas (sumažėjimas) dėl nuosavybės metodo taikymo 14 000 Lt
  • K  3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 14 000 Lt

Dividendai

Dar vienas svarbus nuosavybės metodo taikymo aspektas – gautų dividendų registravimas apskaitoje. Taikant savikainos metodą, dividendai pripažįstami finansinės ir investicinės veiklos pajamomis. Nuosavybės metodui tai netinka. Dividendai mokami iš uždirbto pelno, o taikant nuosavybės metodą, kaip jau išsiaiškinome, pajamomis pripažįstama visa investuotojui tenkanti pelno dalis, o ne tik ta, kuri skirta dividendams. Todėl antrą kartą dividendų pajamų pripažinti nebegalima. Netgi priešingai – dividendų skyrimas yra dukterinės ar asocijuotos įmonės nuosavą kapitalą mažinanti operacija, todėl registruojant skirtus dividendus, mažinama investicijos vertė ir pripažįstamos gautinos sumos. Atkreipiame dėmesį į tai, kad visi anksčiau aptarti investicijos vertės koregavimai atliekami paskutinės finansinių metų dienos data, dažniausiai – gruodžio 31 d. Tai netaikoma dividendams, kurie investuotojo, kaip ir dukterinės ar asocijuotos įmonės, apskaitoje registruojami tą dieną, kurią yra skiriami, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą paskirstyti pelną, dieną.

Pavyzdys

Įmonė D, skirstydama 2006 m. pelną, dividendams skyrė 10 000 Lt. Taigi įmonei P priklauso 4 000 Lt (10 000 Lt × 40%) dividendų. Registruodama juos apskaitoje, įmonė P mažina investicijos į įmonės D akcijas vertę. Šis įrašas datuojamas 2007 m.:

  • D  2437 Kitos trumpalaikės skolos 4 000 Lt
  • K  16014 Investicijų į asocijuotas įmones vertės padidėjimas (sumažėjimas) dėl nuosavybės metodo taikymo 4 000 Lt

Aptarėme pagrindinius nuosavybės metodo taikymo apskaitoje principus. Čia nekalbėjome apie mokesčius. Mokestiniai nuosavybės metodo taikymo aspektai bus aptarti artimiausiuose žurnalo numeriuose straipsnių cikle „Nuo šiol „visa buhalterija“ – apskaitos ir mokesčių derinimas“.

Konsultantė

Brigita Dovidaitė

UAB „Pačiolis“

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.