Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Valdininkų reprezentavimo fondai tarsi įteisintas vokelis
Praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje Lietuvos spaudoje pasirodė keletas publikacijų, kaip kai kurie Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariai leidžia savo reikmėms mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus reprezentuoti šalį ar tiesiog kanceliarinėms išlaidoms. Leidžia savo nuožiūra ir niekam neatsiskaito, o privačių įmonių vadovų atsiskaitymą už reprezentacines išlaidas reglamentuoja mokesčių įstatymai, pagal kuriuos reikalaujama pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, mokėti mokesčius.
Ministro fondas vis didinamas
1998 m. rugpjūčio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 990 „Dėl reprezentavimo fondų“, kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 6 d., buvo keletą kartų keičiamas – buvo didinamas ministro fondas. Nuo 2001 m. sausio 6 d. ministro fondui buvo skirti kiekvieno mėnesio pradžioje Statistikos departamento paskutiniojo paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 2 dydžiai, 2003 m. – 3 dydžiai, o 2005 m. – jau 4 dydžiai. Ministro pirmininko fondas yra pastovus – 3 dydžiai. 2006 m. patvirtintas trečiasis fondas – valstybės kontrolieriaus, kuriam skirta kiekvieno mėnesio pradžioje Statistikos departamento paskutiniojo paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 3 dydžių suma. Pagal 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“ yra nustatyti reprezentacinėms išlaidoms skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžiai (išlaidų asignavimų, patvirtintų valstybės institucijos arba įstaigos atitinkamų metų išlaidų sąmatose, dalis procentais): Vyriausybės kanceliarijai – iki 5; Užsienio reikalų ministerijai – iki 5; Krašto apsaugos ministerijai – iki 4; kitoms ministerijoms – iki 3; kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms – iki 2.
Taip pat šiame nutarime rekomenduojama taikyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisykles ir tokius reprezentacinėms išlaidoms skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (arba savivaldybės biudžeto) lėšų dydžius (išlaidų asignavimų, patvirtintų valstybės institucijos arba įstaigos atitinkamų metų išlaidų sąmatose, dalis procentais): Seimui arba Prezidentui atskaitingoms institucijoms – iki 3; Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui – iki 5; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – iki 3; Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai – iki 3; kitoms teisminės valdžios institucijoms – iki 2; Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių administracijoms – iki 3; kitų savivaldybių administracijoms – iki 2; kitoms savivaldybių įstaigoms – iki 2.
Nenustatyti kriterijai, kada ministras atstovauja sau, o kada – ministerijai
Šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ (2006 09 22) rašė, kad kiekvieną mėnesį daugiau nei 6 tūkst. Lt reprezentacijai gaunanti žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė nesivaržydama leidžia pinigus savo reikmėms, o kai jų pritrūksta – dar esą „pasisemia iš ministerijos kišenės“. Už šias išlaidas ministrei, kaip ir kitiems Vyriausybės nariams, atsiskaityti nereikia.
Šiuo metu ministro fondas yra apie 6600 Lt. Be to, kiekvieną mėnesį dar skiriama apie 200 Lt mineraliniam vandeniui ir kavai, kuriais ministrai gali pavaišinti savo kabineto svečius. Pastebima, kad Vyriausybės nariai reprezentacijai skirtus pinigus leidžia ne tik pristatydami šalį, bet ir savo reikmėms: siūdinasi drabužius, vaišina pažįstamus, rengia puotas ir perka dovanas. Nors Vyriausybė yra labai aiškiai nurodžiusi, kad jos nariai reprezentacinio fondo lėšas turi naudoti vizitų užsienyje metu arba rengdami priėmimus svečiams Lietuvoje, tačiau nėra jokių kriterijų, kurie leistų nustatyti, kada ministras atstovauja sau, o kada – ministerijai, t. y. valstybei. Nuo Vyriausybės nedaug atsilieka ir Seimas. Jo nariams mokami kanceliarinėms išlaidoms kompensuoti skirti pinigai panaudojami nežinia kokiems tikslams ir už šias išlaidas Seimo nariai neprivalo atsiskaityti. O jeigu neprivalo atsiskaityti, tai kodėl už šiuos pinigus neįsigijus sau naujo automobilio? Vienas parlamentaras, „Vakarų ekspreso“ žurnalistui paklausus, iš kokių lėšų jis mokantis mėnesinę įmoką už įsigytą automobilį, atsakė: „Nežinau. Gaunu 4 tūkstančius litų algos ir tiek pat priemokos už kanceliarines išlaidas, tad iš tų 8 tūkstančių litų ir moku. Koks skirtumas? Viskas vienoje krūvoje.“
Taip pat žiniasklaidoje jau buvo skelbta, kad kai kurie parlamentarai nesilaiko patvirtintos tvarkos ir naudoja jų biurams rinkiminėse apygardose skirtas lėšas.
Vyriausybės nariams reprezentacijai skirti pinigai neapmokestinami, nors ir naudojami asmeniniams tikslams
Ministras pirmininkas, ministrai, valstybės kontrolierius reprezentavimo fondų pinigus leidžia savo nuožiūra ir neprivalo už išlaidas atsiskaityti ministerijai, kuri yra jų darbdavė. Kaip tokią kas mėnesį ministro gaunamą sumą, kuri nepagrįsta jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, vertina mokesčių administratorius: ar reikia šią sumą apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokomis (VSDĮ), įmokomis į Garantinį fondą (GF). Jei reikia, tai kokį GPM tarifą taikyti ir kokios klasės pajamos tai būtų? Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI prie FM) Teisės departamento direktorės Vilmos Vildžiūnaitės, „iš 1998 m. rugpjūčio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 990 (Žin., 1998, Nr. 70-2052) sudarytų ministrų reprezentavimo fondų ministro gautos sumos atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms padengti, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 str. 1 d. 5 punktu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (kaip kompensacijos, kurių dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarime). Pagal minėtą Vyriausybės nutarimą ministrų fondų lėšos turi būti naudojamos nutarimo 3 punkte išvardytoms atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms padengti neatsiskaitytinai. Pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (GFĮ) 2 straipsnio nuostatas biudžetinės įstaigos (ministerijos) įmokų į GF nemoka“. Todėl jeigu ministras iš reprezentavimo fondo metų pradžioje nusipirko sau kostiumą, kuris kainavo 2500 Lt, ir nepateikė ministerijai išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o nusipirktas kostiumas iki metų paskutinės dienos nebuvo užpajamuotas kaip ministerijos turtas, šis ministro iš ministerijos dovanų gautas turtas, VMI prie FM Teisės departamento direktorės nuomone, nelaikomas pajamomis natūra, nes pajamos buvo gautos pinigais, ir šiuo atveju netaikoma 2002 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu Nr. 339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka. Gauta pinigų suma (2500 Lt), vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Kas galėtų paneigti, kad Vyriausybės nariams šalies reprezentacijai skirtų fondų pinigai ir Seimo nariams mokamos kanceliarinėms išlaidos skirtos sumos netapo priedu prie algos – įteisintu „vokeliu“, dėl kurio niekam nereikia aiškintis, kurį įteikiant ir mokesčių mokėti nereikia ... Kaip Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė tikrina, ar mokesčių mokėtojų pinigai, skirti reprezentacijai, tikrai išleidžiami valstybei reprezentuoti, o ne naudojami asmeniniams tikslams, jei už šių fondų lėšų naudojimą minėti asmenys neturi atsiskaityti? Atsakydama į šį klausimą, valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė priminė, kad „atlikdami finansinius (teisėtumo) auditus, valstybiniai auditoriai vertina audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės ir kitų ataskaitų duomenis, taip pat valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams“. Ji atkreipė dėmesį, kad reprezentavimo fondai Vyriausybės nustatyta tvarka naudojami neatsiskaitytinai. Kai Vyriausybės narys reprezentavimo fondo pinigus panaudoja asmeniniams tikslams (nusiperka kostiumą, išleidžia asmeninėms vaišėms), ar tokie pinigai neturėtų būti laikomi su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, kurios apmokestinamos GPM ir VSDĮ? Ar tuo atveju, kai ministras nepateikia reprezentacines išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nereikėtų laikyti, kad šie pinigai išleisti ministro asmeniniams tikslams ir apmokestinti GPM bei VSDĮ? Juk dėl nesumokėtų mokesčių nukenčia valstybės biudžetas. Kodėl Vyriausybės nariams ir kitiems valstybės pareigūnams oficialus darbo užmokestis ne didinamas, o jo dalis mokama kita forma? Paklausus valstybės kontrolierės R. Budbergytės, ar tokiu būdu nenuslepiami mokesčiai, kuriais apmokestinamas darbo užmokestis, ji pažymėjo, kad darbo užmokesčio nustatymo ir mokesčių politiką Lietuvoje kuria Seimas ir Vyriausybė. Šios funkcijos nėra priskirtos Valstybės kontrolės kompetencijai.
Privačių įmonių vadovų reprezentacijai skirti pinigai apmokestinami, jeigu šios išlaidos nepateisintos dokumentais
Pasidomėjus, kaip mokesčių administratorius vertina privačių įmonių vadovams išmokėtus pinigus, skirtus įmonei reprezentuoti, paaiškėjo, jog nors ir valstybės institucijų vadovai, ir privačių įmonių vadovai (pristatydami verslą) reprezentuoja mūsų šalį, tačiau tik pastariesiems reprezentacijai skirti pinigai, jeigu jie nepagrįsti dokumentais, yra apmokestinami.Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį privačios įmonės vadovui, kuriam mokamas 5000 Lt mėnesio darbo užmokestis, kiekvieną mėnesį papildomai į jo sąskaitą pagal įmonės valdybos nutarimą yra pervedama dar 6000 Lt, kurie yra skirti vadovo reprezentacinėms išlaidoms padengti. Vadovas šiuos reprezentavimui skirtus pinigus leidžia savo nuožiūra ir jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia įmonės buhalterijai. Kaip mokesčių administratorius vertina pinigus, kurie kas mėnesį išmokami įmonės vadovui reprezentacinėms išlaidoms, kurios nepagrįstos jokiais išlaidas patvirtinančiais dokumentais, padengti? VMI prie FM Teisės departamento direktorė V. Vildžiūnaitė informavo: „Pateiktu atveju įmonės vadovo kiekvieną mėnesį gauta suma (6000 Lt) pagal GPMĮ (Žin., 2002, Nr. 73-3085) turi būti laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, kurios apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytą 27 proc. GPM tarifą. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką šios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms (GPMĮ 22 str.). Pagal GFĮ (Žin., 2002, Nr. 82-2478; 2006, Nr. 41-1460) 4 straipsnio nuostatas 0,2 proc. dydžio įmokos į GF mokamos nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio apskaičiuojamos VSDĮ. Vadinasi, įmokos į GF turėtų būti mokamos tuo atveju, jeigu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas nuo įmonės vadovo gautos sumos privalo būti apskaičiuojamos VSDĮ.“ Įdomu ir tai, kad mokesčių administratorius privačios įmonės vadovo iš įmonės lėšų nusipirktą kostiumą, kurio pirkimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų jis nepateikė buhalterijai, vertina visiškai kitaip nei Vyriausybės nario pirktą kostiumą, kai šis kostiumas nebuvo užpajamuotas kaip įmonės turtas. Pasak mokesčių administratoriaus atstovės V. Vildžiūnaitės, „įmonės vadovo gauta pinigų suma (kostiumui pirkti – aut. past.) turi būti laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, kurios apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytą 27 proc. GPM tarifą. Įmokos į GF turėtų būti mokamos tuo atveju, jeigu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas nuo įmonės vadovo gautos sumos privalo būti apskaičiuojamos VSDĮ“.
Aiškindama apie įmokas į GF, V. Vildžiūnaitė atkreipė dėmesį į tai, kad įmokos į GF mokamos nuo valstybiniu socialinio draudimo mokesčiu apmokestinamų darbuotojo pajamų, todėl prievolė mokėti įmokas į GF nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu susijusius klausimus nagrinėja, aiškina ir sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 1 d. 21 punktas). VMI prie FM Teisės departamento direktorė pažymėjo, jog šis paaiškinimas neturi teisės akto galios ir išreiškia mokesčių administratoriaus nuomonę, paremtą paklausime išdėstytomis aplinkybėmis, kurioms pasikeitus gali būti patikslintas.
Visi lygūs, tačiau kai kurie lygesn
Taigi iš pirmiau pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad:
- vieniems (verslininkams) reikia atsiskaityti, kur ir kaip naudojamos reprezentavimo lėšos, kitiems (Vyriausybės, Seimo nariams) – ne,
- vienų (verslininkų) dokumentais nepagrįstos minėtos išlaidos apmokestinamos, kitų (Vyriausybės, Seimo narių) – neapmokestinamos,
- vienus (verslininkus), išmokančius neapmokestintą darbo užmokestį, „medžioja“ VMI prie FM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija, kitų (Vyriausybės, Seimo), atsiskaitančių jokiais mokesčiais neapmokestintais pinigais, nedrįsta „judinti“ nei Valstybės kontrolė, nei mokesčių inspekcija.Perskaičius tokius mokesčių administratoriaus ir Valstybės kontrolės specialistų vertinimus, paaiškinimus ir komentarus, nenorom kyla minčių, jog valdininkų reprezentavimo fondai yra tikrai savotiškai įteisintas „vokelis“ (atsiskaityti nereikia niekam, gali leisti kaip išmanai). Nesuprantama, kodėl valstybės institucijų vadovų gautos reprezentavimo lėšos, panaudotos asmeniniams tikslams, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o privačių įmonių vadovų tam pačiam tikslui panaudotos sumos – apmokestinamosioms pajamoms? Kodėl šiuo atveju mokesčių administratorius nenori prisiminti mokesčių administravimo įstatyme įteisinto turinio pirmenybės prieš formą principo, kai daugiau nei akivaizdu, kad valstybės tarnautojai gauna neoficialų darbo užmokestį?
Vis garsiau kalbama, kad asmeniniai ministrų fondai iš tiesų yra užmaskuotas priedas prie jų algos, kurią politikai bijo didinti dėl galimos neigiamos visuomenės reakcijos. Ar nebūtų paprasčiausia tiesiog padidinti algas ministrams, sumokėti nuo šių sumų visus priklausančius mokesčius, kad valstybės tarnautojams šių pinigų užtektų įvairioms reikmėms? Dabar Vyriausybės ir Seimo nariai bei kiti politikai gauna po kelis įvairiomis formomis užmaskuotus atlyginimus. Galbūt tokia padėtis nekeičiama todėl, kad, matyt, daugeliui politikų taip yra naudingiau. Padidinus algas, tikriausiai jie gautų mažiau pinigų nei dabar.
Be abejonės, už asmeninei valdininkų reprezentacijai skirtas išlaidas jie privalėtų atsiskaityti. Šios išlaidos turėtų būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Tik tokiu atveju būtų įmanoma išvengti piktnaudžiavimo ir kontroliuoti, kaip naudojami tokie pinigai.
Langai:
Nors Vyriausybė yra labai aiškiai nurodžiusi, kad jos nariai reprezentacinio fondo lėšas turi naudoti vizitų užsienyje metu arba rengdami priėmimus svečiams Lietuvoje, tačiau nėra jokių kriterijų, kurie leistų nustatyti, kada ministras atstovauja sau, o kada – ministerijai, t. y. valstybei.
Nuo Vyriausybės nedaug atsilieka ir Seimas. Jo nariams mokami kanceliarinėms išlaidoms kompensuoti skirti pinigai panaudojami nežinia kokiems tikslams ir už šias išlaidas Seimo nariai neprivalo atsiskaityti.
Jeigu ministras iš reprezentavimo fondo sau nusipirko kostiumą, VMI nuomone, ministro gauta pinigų suma, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad reprezentavimo fondai Vyriausybės nustatyta tvarka naudojami neatsiskaitytinai.
Pasidomėjus, kaip mokesčių administratorius vertina privačių įmonių vadovams išmokėtus pinigus, skirtus įmonei reprezentuoti, paaiškėjo, jog pastariesiems reprezentacijai skirti pinigai, jeigu jie nepagrįsti dokumentais, yra apmokestinami.
Danutė Sargautienė
Šaltinis: www.paciolis.lt