Siunčiami duomenys...

 

Socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo naujovės

  • Vakarai LT
  • 2007, lapkričio 09, 13:09
  • 23050 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
Apskaita ir mokesčiu apžvalga

Nuo 2007 m. liepos 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklių) pakeitimai ir papildymai. Apie kai kurias buhalteriams aktualias šių pakeitimų nuostatas redakcija kalbasi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėju Laimonu RUDŽIU.

 

Įsigaliojus minėtoms pataisoms, su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms nepriskiriama už nepiniginio pobūdžio dovanas darbdavio darbuotojo naudai sumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalis. Paaiškinkite, kokios dovanos pagal minėtą pataisą turėtų būti laikomos nepiniginio pobūdžio dovanomis. Ar, tarkime, įmonės lėšomis apdraudus darbuotoją gyvybės draudimu, galima laikyti, kad darbuotojas gavo nepiniginio pobūdžio dovaną? O kaip tuo atveju, jeigu įmonės apmoka darbuotojo gyvenamojo ploto nuomos išlaidas? Ar ši dovana laikytina nepiniginio ar piniginio pobūdžio dovana?

 Iš tiesų šių metų liepos 11 dienos Vyriausybės nutarimu Taisyklės papildytos 23.8 papunkčiu. Taip buvo įtvirtinta nuostata dėl darbdavio sumokėtų mokesčių nuo darbuotojui padovanotos dovanos, nors pagal galiojančius teisės aktus prievolė savo lėšomis sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas tenka pačiam darbuotojui. Aptariamoje teisės normoje sąvoką „nepiniginio pobūdžio dovana“ reiškia materialų daiktą (televizorius, šaldytuvas, baldas ir t. t.). Tad nei darbdavio už darbuotoją sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, nei įmonės apmokėtos darbuotojo gyvenamojo ploto nuomos išlaidos negali būti laikomos materialiu daiktu – dovana.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 dalimi, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos nuo apdraustajam asmeniui apskaičiuoto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, santykiai, atsirandantys bendrovės valdybos nariams pavedant veikti bendrovės vardu remiantis Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais, laikytini pavedimo (ne darbo) teisiniais santykiais. Tačiau Taisyklių 21.1 punkte (iki 2007 07 19 galiojusioje redakcijoje) buvo nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos nuo pagrindinio darbo užmokesčio ir visų papildomų uždarbių, o prie tokių papildomų uždarbių priskiriamos ir tantjemos, kurios išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį. Taigi Taisyklėse tokios tantjemos buvo prilygintos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

Nuo 2007 07 20 pakeista Taisyklių 21.1 punkto redakcija, iš jos išbraukiant tantjemas, kurios išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį.

a) Ar tai reiškia, kad tantjemos, išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nelaikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir neapmokestinamos VSD įmokomis?

b) Nuo kada tokių tantjemų, išmokamų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nereikia apmokestinti VSD įmokomis?

 Pagal naujausią Taisyklių 21.1 papunkčio redakciją socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos ir nemokamos nuo tantjemų, išmokamų valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį. Kitaip tariant, tantjemos visiškai išbraukiamos iš pajamų, kurios yra apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Tačiau pažymėtina, kad toks pakeitimas įsigalioja su tam tikromis išlygomis. Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo pakeista ši nuostata, 2.1 papunktyje numatyta, jog aptariama teisės norma taikoma apskaičiuojant, išskaitant ir mokant socialinio draudimo įmokas už 2007 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.

 Taisyklių 30 punkte buvo numatyta: kai savarankiškai dirbantis asmuo vienu metu yra ir individualios įmonės savininkas, ir užsiima individualia veikla, pajamų metinė suma apskaičiuojama pagal pateiktą kiekvienos veiklos deklaraciją. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti buvo nustatoma pagal susumuotas pajamas iš kiekvienos veiklos deklaracijos. Nuo 2007 07 20 pakeista Taisyklių 30 punkto redakcija ir joje nurodyta, kad tokiems asmenims socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti nustatoma pagal pateiktą kiekvienos veiklos deklaraciją. Ar tai reiškia, kad tas pats asmuo gali mokėti įmokas papildomai pensijos daliai du kartus – ir kaip individualios įmonės savininkas ir kaip asmuo, užsiimantis individualia veikla?

 Taip, toks pakeitimas yra ir jis bus taikomas nustatant prievolę savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti socialinio draudimo įmokas už 2007 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius. Tai reiškia, kad, nustatant prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai už 2006 metus, pajamos bus dar sumuojamus iš kiekvienos deklaracijos, o jau už 2007 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius – savarankiškai dirbančio asmens pajamos bus vertinamos atskirai pagal kiekvieną pateiktą deklaraciją. Tuo atveju, jei savarankiškai dirbantis asmuo gaus daugiau nei 12 MMA pajamų iš abiejų verslo rūšių, tas asmuo privalės socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti sumokėti atskirai – kaip individualia veikla užsiimantis asmuo ir individuali įmonė už savininką.

Įmonė 2007 m. sausio mėnesį apdraudė savo darbuotoją papildomu savanorišku sveikatos draudimu. Įmokos mokamos kas ketvirtį iki ketvirčio paskutinio mėnesio 20 dienos. Kaip šios savanoriško draudimo įmokos apmokestinamos VSD įmokomis 2007 metais? Nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 dalies papildymas 19 punktu, kuris įtvirtino, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Šios teisės normos įsigaliojimo data reiškia, jog draudimo įmokos už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, sumokėtos iki 2007 m. birželio 31 d., apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis, o sumokėtos nuo 2007 m. liepos 1 d. – neapmokestinamos.

Dėkojame už atsakymus.

 

APSKAITOS IR MOKESČIŲ APŽVALGOS 11 numeryje skaitykite:

Nustatant abejotinas skolas ir jas apskaitant, aptinkama daugiausia finansinės apskaitos ir mokesčių reikalavimų neatitikimų. Pirmiausia skiriasi sąvokos: tai, kas Verslo apskaitos standartuose vadinama abejotinomis skolomis, Pelno mokesčio įstatyme įvardyta kaip beviltiškos skolos. Skiriasi ir pati abejotinų (beviltiškų) skolų pripažinimo tvarka. Šie neatitikimai aptariami straipsnyje  PIRKĖJŲ SKOLOS: FINANSINĖS APSKAITOS IR MOKESČIŲ REIKALAVIMŲ DERINIMAS.

Nuo 2007 m. liepos 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklių) pakeitimai ir papildymai. Apie kai kurias buhalteriams aktualias šių pakeitimų nuostatas skaitykite publikacijoje SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ APSKAIČIAVIMO NAUJOVĖS.

Nemažai įmonių ilgalaikio turto likvidavimą mokesčių apskaičiavimo tikslais traktuoja gan konservatyviai: jos tiesiog priskiria likviduojamo turto likutinę vertę neleidžiamiems atskaitymams, iš karto apmokestina finansinėje apskaitoje parodytas pajamas, gautas užpajamavus grįžtamąsias medžiagas, ir nesvarstydamos patikslina nurašomo turto pridėtinės vertės mokestį. Straipsnyje ILGALAIKIO TURTO LIKVIDAVIMO MOKESTINĖS PASEKMĖS skaitykite, kaip racionaliau apskaičiuoti mokesčius, įvertinus visas su turto nurašymu susijusias aplinkybes.

 Per pastaruosius metus tarptautiniai sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros principai bei jiems taikomi reikalavimai buvo įtvirtinti pagrindiniuose Lietuvos mokesčių teisės aktuose – Pelno mokesčio įstatyme bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Laikydamiesi šių įstatymų ir juos lydinčių poįstatyminių aktų nuostatų, mokesčių mokėtojai jau ketvirtus metus iš eilės dokumentuoja sandorius su asocijuotais asmenimis. Taip pat šiais metais mokesčių mokėtojai jau antrą kartą kartu su pelno mokesčio deklaracija mokesčių administratoriui privalės pateikti informaciją apie sandorius su asocijuotais asmenimis – Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitą (FR0528). Plačiau – straipsnyje SANDORIŲ SU ASOCIJUOTAIS IR KONTROLIUOJANČIAIS ASMENIMIS MOKESTINIAI ASPEKTAI IR DEKLARAVIMAS.

Reta įmonė gauna pastovias įplaukas, kurių visada užtenka einamosioms išlaidoms padengti. Dažniau pinigų srautams yra būdingi svyravimai, sezoniškumas. Dėl to vienas iš buhalteriams tenkančių užduočių – subalansuoti pinigų srautus taip, kad įmonėje visada užtektų pinigų bent jau einamosioms išlaidoms. Sezoniška veikla, vėluojantys pirkėjų atsiskaitymai, galiausiai neracionalus pinigų naudojimas – tai tik keletas veiksnių, trikdančių sklandžiai derinti įplaukas su išlaidomis. Egzistuoja labai daug įvairių būdų, skirtų subalansuoti pinigų srautus. Didžiosiose įmonėse dėl to kuriami net specializuoti finansų skyriai. Tačiau kartais šią problemą galima spręsti arba bent jau sušvelninti jos padarinius ganėtinai paprastomis priemonėmis – pasitelkiant buhalterines sąskaitas. Plačiau – straipsnyje PAPRASTAS BŪDAS BALANSUOTI PINIGŲ SRAUTUS ĮMONĖJE.

Žinomas prekės ženklas – tai priemonė padidinti juo pažymėtų prekių ar paslaugų pardavimus. Tačiau ne visos įmonės, kurios naudoja prekės ženklus savo parduodamai produkcijai ar paslaugoms žymėti, pačios tuos ženklus kuria bei populiarina. Tai ilgas ir brangus procesas. Įmonė dažnai įsigyja teisę tam tikrą laiką naudoti žinomą prekės ženklą savo paslaugoms ar prekėms žymėti. Straipsnyje TEISĖS NAUDOTIS PREKĖS ŽENKLU APSKAITA aptariama įsigytos teisės naudoti prekės ženklą apskaita.

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.