Siunčiami duomenys...

 

Vadovas visuomet yra kaltas!?

  • Vakarai LT
  • 2007, gruodžio 14, 14:10
  • 24261 peržiūrėjo
  • 2 komentavo
Vadovas ir pasaulis 2007 4

Akcinių bendrovių įstatymas nustato esminę vadovo pareigą – organizuoti bendrovės kasdienę veiklą. Ši pareiga vadovams priimtina, dažniausiai suvokiama, kaip bendrovės veiklos užtikrinimas, pasitaikančių veiklos trikdžių šalinimas, ir įgyvendinama. Tačiau, priminus, kad bendrovės kasdienė veikla apima ir tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dažnam vadovui išsprūsta atodūsis.

Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių apskaičiavimas jų deklaravimas bei sumokėjimas reikalauja specialių žinių, tad vadovas, nors ir atsakingas už visą įmonės veiklą, dažniausiai pats dėl žinių bei kvalifikacijos stokos negali atlikti minėtų funkcijų. O būti atsakingam už sritį, kurią pats menkai suvoki, – kebli pareiga.

Atrodytų, kad į šią aplinkybę dėmesį atkreipia ir įstatymų leidėjas, kuris, detalizuodamas vadovo pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu nurodo, kad pastarasis yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Kitaip tariant, susiaurina vadovo pareigų, susietų su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir mokesčių apskaita, spektrą, pavyzdžiui, vadovui neužkraudamas pareigos užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą, tinkamą ir savalaikį buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymą. Vis dėlto, nors šioje srityje vadovo pareigų apimtis nėra išsami, klaidinga manyti, kad vadovas gali nusišalinti nuo klausimų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, sprendimo. Įstatymu nustatyta vadovo pareiga užtikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą apima labai daug – tinkamų žmonių parinkimą, darbų ir pareigų paskirstymą, sąlygų jiems tobulintis sudarymą, pareigą aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, suteikti būtinus įgaliojimus ir pan. To neužtikrinus galima kelti klausimą apie netinkamą įstatymu priskirtų funkcijų vykdymą, ir tai sudaro prielaidas už netinkamą pareigų vykdymą asmeniui (šiuo atveju – vadovui) taikyti atitinkamas poveikio priemones.

Vadovo pareigybė ypatinga tuo, kad, skirtingai nei paprastas darbuotojas, jis gali būti traukiamas ne tik drausminėn ar materialinėn atsakomybėn, tačiau už teisės aktais numatytų pareigų nevykdymą vadovas gali būti traukiamas ir administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Šių rūšių atsakomybė vadovui gali kilti ir už veikas (veikimą ar neveikimą), padarytas buhalterinės apskaitos srityje, jei nenori ar nesugeba užtikrinti tinkamo įmonės buhalterių darbo.

Atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus

Aptariant galimą atsakomybę už reikalavimų, keliamų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui, pažeidimą, pirmiausia prisimenama buhalterio pareigybė. Tai logiška, nes būtent buhalteriai tiesiogiai atlieka darbus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Be to, jie ir įdarbinami įmonėje, kad ši sritis būtų tinkamai tvarkoma ir vadovams nekeltų rūpesčių.

Analizuojant LR teisės aktų nuostatas, pastebėtina, kad pagrindinė įmonės buhalterio užduotis – pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, užtikrinti, kad buhalterinė atskaitomybė būtų parengta laiku. Be to, reikėtų atsižvelgti į praktiką, kad dalį apskaitos dokumentų išrašo taip pat įmonių buhalteriai, o jei šiuos dokumentus išrašo kitų pareigybių darbuotojai, buhalteriai turėtų šiuos asmenis apmokyti, kad pastarieji galėtų tinkamai tai atlikti. Todėl negalima užmiršti su šia funkcija susijusios pareigos – užtikrinti apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą. Paminėti darbai teisės aktais siejami su buhalterio pareigybe. Nors šios pareigos teisės aktais apibrėžtos gana lakoniškai, pareigų apibūdinimas apima pakankamai daug atskirų veiksmų, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas įmonei gali užtraukti ekonomines sankcijas, be to, gali tapti pagrindu asmenį patraukti atsakomybėn.

Dažnai manoma, kad, jei buhalterinės apskaitos tvarkymui įmonė įdarbina buhalterį, vadovas gali būti ramus – už reikalavimus, susijusius su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokesčių apskaičiavimu bei sumokėjimu, atsakomybėn bus traukiamas buhalteris. Tai nėra tiksli nuomonė. Be abejo, už šiuos pažeidimus dažnai turės atsakyti buhalteris. Tačiau akivaizdu tai, kad įmonės buhalteris (vyr. buhalteris) negali atsakyti už visus pažeidimus buhalterinės apskaitos srityje, nes jis nėra savarankiškas spręsdamas visus įmonėje kylančius buhalterinės apskaitos klausimus. Minėjome, kad įmonės buhalterijos darbo organizavimas priskiriamas išimtinai vadovo, bet ne buhalterio kompetencijai. Be to, pavyzdžiui, buhalteris taip pat negali atsakyti už dokumentų (tarp jų ir buhalterinių) išsaugojimą, nes jie paprastai buhalterijos darbuotojų perduodami į įmonės archyvą, kurio darbui vadovauja vadovas, bet ne buhalteris. Kitas akivaizdus pavyzdys – buhalteris negali užtikrinti, kad parengta metinė finansinė atskaitomybė būtų laiku pateikta valstybinėms institucijoms, nes ją pateikti galima tik pasirašius vadovui, o kai kuriais atvejais patvirtinus ir bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tad neatsitiktinai atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, atskaitomybės sudarymą, pateikimą laiku bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą numatyta ne buhalteriui, bet įmonės vadovui. Atsakomybės sritys, kurias teisės aktai už pažeidimus ar nusikaltimus buhalterinės apskaitos srityje sieja su buhalterio bei su vadovo pareigybėmis pateiktos schemoje. Iš jos akivaizdu, kad vadovas privalo surasti laiko ir skirti pakankamą dėmesį buhalterinės apskaitos organizavimo klausimams spręsti.

Taigi įmonėje yra dvi pagrindinės pareigybės, kurioms gali būti taikoma atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimo, tvarkymo, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo reikalavimų pažeidimą – įmonės vadovas bei įmonės buhalteris. Todėl ir atsakomybė už šių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą siejama su minėtomis pareigybėmis.

Vis tik aptariant kalto asmens patraukimo atsakomybėn galimybę būtina tiksliai nustatyti, kas pagal teisės aktus gali būti traukiamas atsakomybėn – vadovas ar buhalteris. Šiuo atveju svarbu ne tik nustatyti, kas atsakingas už keliamų reikalavimų nesilaikymą, t. y. už konkretaus pažeidimo (nusikaltimo) padarymą. Būtina nustatyti, su kuriuo asmeniu konkretus teisės aktas, nustatantis atsakomybę už teisės pažeidimą (nusikaltimą), sieja atsakomybę – su įmonės vadovu ar buhalteriu. Tais atvejais, kai teisės norma specialaus subjekto – vadovo ar buhalterio – neįvardija, atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai teisės aktai kaip asmenį, kuriam turi būti taikomos nustatytos sankcijos įvardija įmonės vadovą, atsakomybėn visais atvejais už šį pažeidimą bus traukiamas vadovas. Tokiu atveju vadovo nuo atsakomybės neapsaugos ir tam tikrų pareigų ar darbų paskyrimas kitiems įmonės darbuotojams (pavyzdžiui, buhalteriui). Jei teisės aktai nustato, kad atsakomybėn turi būti traukiamas arba vadovas, arba buhalteris, sprendžiant atsakomybės klausimą būtų žiūrima, ar buhalteriui buvo skirta prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai padaryta, ar vadovas ėmėsi visų priemonių, kad buhalteris tai vykdytų. Jei įstatymas numato, kad atsakomybėn už tam tikrą pažeidimą ar nusikaltimą gali būti traukiamas buhalteris, atsakomybės klausimas būtų siejamas su asmenimis, einančiais šias pareigas ar vykdančiais buhalteriui priskirtas darbines funkcijas.

Schema: .........(peržiūrėti)............

Puiki buhalterio kvalifikacija – ramus vadovas

Vadovų, beje, kaip ir buhalterių, veikla yra susijusi su didesne profesinės veiklos rizika. Juk įmonės vadovui atsakomybė gali kilti ne tik už tyčia padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau ir už veikas, padarytas dėl neatsargumo, t. y. už tai, kad asmuo nepakankamai žino teisės aktų reikalavimus, nors pagal atliekamą darbą jis privalėtų juos išmanyti. Be to, atsakomybės grėsmė priklauso ne tik nuo paties vadovo darbo, bet ir nuo kitų darbuotojų darbo kokybės. Tiesą sakant, didžiąja dalimi nuo vienos pareigybės darbuotojo – buhalterio – kokybiško darbo. Pasiekti, kad darbuotojas (mūsų atveju – buhalteris) tinkamai atliktų pavestas užduotis yra įvairių būdų. Tačiau jie visi remiasi esminiu principu – buhalteriui turi būti suprantamai ir nedviprasmiškai nurodoma, už kokius darbus jis yra atsakingas, t. y. kokius darbus jis privalo dirbti toje įmonėje. Nors tai skamba šiek tiek kurioziškai – vadovas nurodo buhalteriui, ką šis privalo dirbti, tačiau vadovas į tai turėtų atkreipti dėmesį, ypač kai įmonė pakankamai didelė ir joje dirba ne vienas ir ne du buhalteriai. Be to, juk nebūtina įmonės vadovui pačiam gilintis į buhalterinio darbo subtilybes ir nurodyti, kokį darbą turi dirbti tas, o kurį – anas buhalteris. Darbus organizuodamas ir paskirstydamas vadovas gali remtis ir vyr. buhalterio patirtimi. Juk niekas ir nesitiki, kad, pavyzdžiui, įmonės Apskaitos politikos įsakymą, reglamentuojantį svarbiausius įmonės buhalterinės apskaitos klausimus, parengs vadovas. Tai grupės darbuotojų bendro darbo kūrinys. Tačiau už jo parengimą atsakingas būtent vadovas. Todėl vadovo pareiga – aiškiai nurodyti, kokius darbus turi dirbti vienas ar kitas buhalteris.

Būtinybę aiškiai apibrėžti darbus, kurie vadovo iniciatyva paskirstomi įmonės buhalteriams, pabrėžiame neatsitiktinai. Tai reikšminga ne tik todėl, kad buhalteris žinotų, ką ir kada jis turi padaryti, o vadovas galėtų patikrinti, ar darbuotojas laiku padarė tai, ką privalėjo. Ši aplinkybė gali būti labai reikšminga ir sprendžiant konkretaus darbuotojo atsakomybės už neatliktus darbus klausimą. Priminsime, kad vadovas turi teisę taikyti drausmines nuobaudas darbuotojams, nesusitvarkantiems su pavestais darbais. Kai kuriais atvejais vadovui suteikiama teisė tokį darbuotoją be jokių išeitinių išmokų atleisti iš darbo. Atsižvelgiant į įmonės viduje buhalteriams padalytas darbines funkcijas, nustatomas darbuotojas, neatlikęs jam pavesto darbo. Tai ypač svarbu, kai svarstoma, kurį darbuotoją už tai reikėtų traukti atsakomybėn. Todėl tokiais atvejais dokumentas, patvirtinantis, kad konkretus darbas buvo pavestas kuriam nors darbuotojui, kuris jo neatliko, gali tapti dokumentu, leidžiančiu už šį nusižengimą darbuotoją traukti atsakomybėn.

Nurodėme, kad vadovas privalo užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o tai apima ir tinkamų darbuotojų suradimą, ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą, ir rūpinimąsi jų kvalifikacija. Tad vadovai turėtų pasvarstyti, ar verta buhalterius apkrauti darbais, kuriuos šie gali dirbti (pavyzdžiui, atlikti kai kurias biuro administratoriaus ar teisininko pareigas), tačiau dėl to skirtų mažiau dėmesio savo tiesioginių pareigų vykdymui, kvalifikacijos kėlimui, o tai savo ruožtu didintų klaidų tikimybę. Klaidų, ne tik galinčių užtraukti atsakomybę buhalteriui ir vadovui, bet ir grasinančių tam tikromis sankcijomis ir pačiai įmonei. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą baudžiamojon atsakomybėn už netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamą mokesčių apskaičiavimą, jų nemokėjimą ir pan. gali būti traukiama ir įmonė. Sprendžiant klausimą, ar įmonė trauktina baudžiamojon atsakomybėn, turi būti įvertinta, ar įmonė pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamą veiką padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklą, ėmėsi pakankamų nusikalstamų veikų prevencijos priemonių, buvo įdiegusi atitinkamų standartų veikloje laikymosi programą ir pan. Suprantama, pareiga tuo pasirūpinti taip pat gula ant vadovo pečių. Pažymėtina, kad įmonei kaip baudžiamosios atsakomybės subjektui gali būti skiriama ne tik bauda, tačiau gali būti priverstinai sustabdoma tam tikra jos veikla arba nusprendžiama likviduoti įmonės padalinį ar pačią įmonę. Tokia perspektyva tikriausiai nežavi nė vieno vadovo.

Vaidotas Dauskurdas

Žurnalo „Juristas“ vyr. redaktorius

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.