Siunčiami duomenys...

 

Bendravimas - gyvenimo alfa ir omega

  • Vakarai LT
  • 2020, liepos 05, 21:24
  • 38611 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
ViP 2008 Nr.4

Kad galėtume nuoširdžiai ir įdomiai bendrauti su žmogumi, reikia jį pažinti ir pamilti. Ne taip jau lengva mylėti kitą, nebandant jo pakeisti ir priimant tokį, koks jis yra. To kartais reikia mokytis visą gyvenimą, nesvarbu, ar bendrautume namie, ar darbe. Kaip geriau pažinti ir pamilti savo darbuotoją? Tiesiog bendraukite.

Daugiau bendraukite

Tai visiškai nereiškia, kad turite tapti draugais, kartu pietauti ar aptarti savaitgalio įspūdžius. Tačiau nevenkite dažniau bendrauti „akis į akį“, aptarkite projektus, kuriuos reikia įgyvendinti, paklauskite, išgirskite ir įvertinkite darbuotojų nuomonę, suteikite grįžtamąjį ryšį – pasakykite ir teigiamus dalykus, ir tuos, kuriuos reikėtų keisti. Nebijokite konkrečiai įvardyti, kokių pokyčių ar rezultatų tikitės, tačiau jūsų lūkesčiai turėtų būti pagrįsti, atsižvelkite ir į darbuotojų norus, suteikite jiems laisvės patiems apsispręsti, planuoti savo veiklą ir vertinti jos rezultatus.

Keiskite požiūrį į darbuotoją

Turbūt neverta kartoti, kad daug kas gyvenime priklauso nuo mūsų požiūrio. Taip pat yra ir bendraujant su žmonėmis – jei manysite, kad aplinkiniai nusiteikę neigiamai jūsų atžvilgiu, kad jie nesugeba dirbti, kad nieko nedaro taip, kaip reikia – tai atitinkamai su jais ir bendrausite. Dar daugiau – kaip jūs numanote, koks yra darbuotojų požiūris į jus, jie taip pat suvokia, koks yra jūsiškis. Juk jei matote, kad žmogui nepatinkate, kartais net nesąmoningai pradedate jo vengti, bendraudami jaučiate emocinę įtampą, sumažėja spontaniškumo ir familiarumo. Pasikeitęs jų elgesys, kuris šiuo atveju yra jūsų elgesio pasekmė, dar daugiau sustiprina jūsų neigiamą nuomonę apie konkretų asmenį, ir taip įsisuka tarsi uždaras ratas.

Jei darbuotojas jums nepatinka ar blogai vertinamas dėl objektyvių priežasčių, geriausiai tai aptarti su juo pačiu ir tik dviese, paaiškinti, kokiais jo veiklos rodikliais grindžiate savo nuomonę, kokių veiklos rezultatų ar bendravimo tikitės, kodėl tai reikalinga jums ir kaip tai būtų naudinga jam pačiam. Pasiūlykite būdų, kaip jis galėtų keistis (tik jų neprimeskite, leiskite žmogui rinktis pačiam, kaip jis nori ar nenori elgtis – juk kiekvienas turime šią teisę ir tai nepriklauso nuo einamų pareigų).

Pagalvokite, ką gero galite pasakyti apie žmogų, kuris jums nepatinka ar erzina. Visi mes turime gerų savybių, taigi to, kas aplinkiniams netinka, negalime sureikšminti – tikrai ne visada elgiamės blogai.

Žmogaus psichika veikia taip, kad, kai jis turi tam tikrų nuostatų ir lūkesčių kitiems, tuomet ieško informacijos, galinčios patvirtinti jo požiūrį, taip pat ignoruoja informaciją, kuri gali jį paneigti. Tad jei manysite, kad darbuotojas yra prastas, pastebėsite daugiausia tuos dalykus, kurie šią nuostatą patvirtins. Nutraukite šią grandinę pats. Pakeiskite savo požiūrį. Pažiūrėkite į atskirą žmogų, kaip ir į bet kokią situaciją, teigiamai.

Bendraukite atvirai

Jei darbuotojui išsakote kritiką, pateikite ją taip, kad jis suprastų, kas blogai daroma, kaip tai neatitinka to, ko jūs norite, kaip situaciją jis galėtų pataisyti ir kokia jam pačiam būtų iš to nauda. Jei turite ką pasakyti, sakykite atvirai ir tiesiai, aišku, neįžeisdami kito žmogaus. Kalbėjimas „puse lūpų“, lūkesčiai, kad kitas mus supras iš žvilgsnio, užuominų, nutylėjimų ir kitų panašių dalykų, apsunkina santykius, suteikia dviprasmiškumo. Kai pradedame patys interpretuoti, ką kitas mums stengiasi pasakyti arba ko iš mūsų nori, dažniausiai padarome netikslias išvadas.

Beje, atviras, nuoširdus bendravimas pagirtinas ne tik sudėtingomis aplinkybėmis, bet ir norint įvertinti kitą žmogų, išsakant savo nuomonę apie jį – jei turite ką gero pasakyti apie bendradarbį, nedelskite, kol šis noras praeis. Tiesiog imkite ir pasakykite, už ką vertinate, kodėl patinka su juo bendrauti, galbūt jis turi tokių savybių, išmano tokius darbo metodus, iš kurių gali pasimokyti ne tik kiti, bet ir jūs patys? Nebijokite, kad būsite suprasti netinkamai. Net jei darbuotojas nustebs, kodėl vadovui šiandien kilo neįprastas „gerumo priepuolis“, jis tikrai išgirs ir įvertins, ką pasakėte.

Atsižvelkite į individualius skirtumus

Bendraudami su kitais, nesistenkite jų keisti. Tai nėra jūsų darbas, juolab kad kito neįmanoma pakeisti, jei jis pats to nenori. Taigi pripažinkite, kad jūsų galimybės ribotos, ir tiesiog susitaikykite su tuo. O jei vis dėlto sieksite pokyčių, geriausia, ką galite padaryti, tai pabandyti kitam parodyti, kuo jam pačiam būtų naudinga, jei jis pasikeistų. Tą patį prisiminkite, kai patys susidursite su kritika – tai, kaip kiti reaguoja į jus, yra jų reikalas.

Yra darbuotojų, kurie mėgsta dirbti su kitais, dalytis užduotimis, yra tokių, kurie veiksmingiausiai dirba vieni, kai žino, kad jie vieninteliai atsakingi už savo darbą. Vieni mėgsta bendrauti daugiau ir intensyviau, pasidalyti laimėjimais ar svarbiausiais asmeninio gyvenimo įvykiais, kiti didesnį domėjimąsi jų veikla vertins kaip kišimąsi į privačią erdvę. Perpraskite, kokie žmonės dirba su jumis, ir neignoruokite jų skirtumų. Net jei jums patinka atviri, labiau bendraujantys žmonės, nenuvertinkite tylesnių, kuklesnių, santūriau reiškiančių savo mintis ar norus.

Žmonės keičiasi bendraudami su kitais– pasinaudokite tuo

Jei tenka bendrauti su sunkaus charakterio nenuspėjamais darbuotojais, kad ir kaip juos vertintumėte kaip specialistus, įtampa bendraujant kels sunkumų. Šiuo atveju, beje, kaip visada, turite dvi išeitis – nieko nekeisti ir prisiderinti prie situacijos arba keisti aplinkybes. Pirmuoju atveju, jei aplinkinių pastabos tik dar labiau apsunkina situaciją, geriausiai reaguoti ramiai arba taip, kad kuo mažiau išprovokuotumėte konfliktą. Antras variantas – pabandykite perauklėti darbuotojus (taip, suaugusieji irgi pasiduoda auklėjimui), tik darykite tai protingai.

Taikykite vadinamuosius teigiamus ir neigiamus pastiprinimus bei bausmes. Bausmė šiuo atveju reiškia tai, kad, kai darbuotojas elgiasi netinkamai (kelia balsą, grasina, nesiskaito su kitų nuomone ir t. t.), jis sulaukia reakcijų, kurios jam nėra malonios (pavyzdžiui, bendradarbių kritikos). Teigiamas pastiprinimas taikomas tuomet, kai darbuotojas elgiasi teigiamai, daro tai, ko iš jo tikimasi – tuomet toks jo elgesys palaikomas, pagiriamas, įvairiais būdais aplinkinių paskatinamas, jam suteikiamas teigiamas grįžtamasis ryšys (taip žmogus dar kartą išgirsta, koks jo elgesys pageidautinas). Neigiamas pastiprinimas yra kai darbuotojas elgiasi tinkamai, netaikomi jam nemalonūs dirgikliai, pavyzdžiui, vadovas, bendradarbiai nebepriekaištauja, netildo ir pan. Tačiau verta atsiminti, kad ir teigiami, ir neigiami elgesio pastiprinimai visuomet skatina laukiamą elgesį, o bausmes jį tik slopina.

Nepainiokite praeities su dabartimi

Viską, ką darbuotojai padarė netinkamo praeityje, ir palikite praeičiai. Greičiausiai jie jau išklausė pastabas už tai, kas buvo. Vertinkite tik už tai, kaip darbuotojai elgiasi dabar. Neleiskite, kad jūsų ankstesnės nuostatos kenktų bendraujant šiandien ir turėtų įtakos ateityje.

Supraskite, kad žmonės yra skirtingi, kad jie turi teisę turėti nuomonę, elgtis kitaip nei mes ir net klysti. Jie turi teisę patys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (tad neprisiimkite jos sau daugiau nei turite prisiimti). Žmonės keičiasi, pastebėkite tai, ką gero jie padaro, ir būtinai įvertinkite.

Galvokite ne tik ką sakote, bet ir kaip bei kodėl

Apie keturis penktadalius informacijos bendraujant perduoda ne žodžiai, o neverbalinė kalba. Net jei darote tai nesąmoningai, bendraudami įvertinate ne tik veido išraišką ir balso intonaciją, bet ir ar pašnekovas žiūri į akis, kokia jo rankų padėtis, ar jis pasisukęs į jus kūno priekiu, ar žiūri į šalį, ar jam būdingi įtampą atspindintys judesiai, ar jo laikysena kaip savimi pasitikinčio žmogaus, ar jis kalba nuoširdžiai, ar jo akys nemeluoja ir t. t.

Kitas dalykas – ar visuomet sakote tai, ką norite pasakyti? Ko siekiate kalbėdami apie vienus ar kitus dalykus? Ar pagalvojate, ką tas žmogus norėtų išgirsti? Kaip turite pasakyti, kad jus geriau suprastų ir pritartų tam, ko siekiate? Gal siekiate tų pačių dalykų, tik vienas kito nesuprantate? Nebijokite savęs paklausti net ir nepatogių klausimų. Ieškodami į juos atsakymų, geriau pažinsite save ir aplinkinius.

Pasistenkite kiek galima geriau suprasti kitą

Tik negalvokite, kad tai paslauga kitam ir jūsų bandymas prisiderinti. Pirmiausia tai yra nauda jums. Kuo geriau suprasite kitą, tuo geriau suprasite situaciją. Kuo geriau suprasite situaciją, tuo lengviau atrasite būdų, kaip pasiekti tai, ko jūs pats norite.

Kaip tai galima pasiekti? Pirmiausia ne tik klausykite, bet ir išgirskite, ką sako pašnekovas. Pasitikslinkite, ar teisingai supratote, nebijokite klausti. Nevenkite parodyti, kad suprantate, ko kitas nori ir apie ką kalba, įvertinkite jo norus, net jei jie nesutampa su jūsiškiais – kiekvienas turime teisę siekti to, kas mums svarbu, o tai, kad kito siekiai nesutampa su mūsiškiais, dar nereiškia, kad jie yra blogi ar verti mažesnio dėmesio. Bendraudami su darbuotoju atsižvelkite į tai, ką jis iš tiesų sako, o ne į tai, ką jūs įsivaizduojate girdintys arba norėtumėte girdėti.

Bendraudami atminkite: „Gera pradžia – pusė darbo“

Nuo pirmųjų pokalbio minučių dažnai priklauso visas pokalbis. Panagrinėkime tai išsamiau. Dažniausiai iš pašnekovo pirmųjų sakinių ir neverbalinės kalbos sužinote, ko tikėtis.Net jei tai nebūna visiškai tikslu, nesąmoningai nusiteikiate tokiam pokalbiui, kokiam jus paruošia pašnekovas, kartais nė pats to nesuprasdamas. Jei pašnekovas įsitempęs, natūralu, kad jūs tai pajusite ir nusiteiksite taip pat. Jei pašnekovas linksmas, tikėsitės, kad pateiks linksmų naujienų, ir vėl panašiai reaguosite. Savo ruožtu pašnekovas matys jūsų reakcijas ir pagal tai keis savo elgesį. Taigi bendraudami vienas kito elgesį sustiprinate ir palaikote.

Ne veltui bendravimo psichologijos srityje dirbantys specialistai pataria, jei grįžote po darbo į namus pavargę, pirmąsias dešimt minučių stenkitės bendrauti kuo pozityviau ar bent neutraliai. Nes jei rodysite savo prastą nuotaiką, irzlumą, priekabumą, konfliktas beveik garantuotas. Ir nesvarbu, kad pailsėję planuotumėte bendrauti šiltai ir maloniai, partnerio pasipriešinimas jau pažadintas ir konfliktas išprovokuotas. Tad argi neverta iš anksto žinoti, kaip veikia ginčo „paleidžiamasis mechanizmas“ ir sąmoningai stengtis to išvengti. Aišku, tik tuo atveju, jei ginčai yra beprasmiai, nes šiaip dirbtinis konflikto slopinimas, kai jis turi pagrindą, situaciją tik pablogina. Atminkite tai ir bendraudami su darbuotojais. Nieko nekainuoja prieš kalbant apie rimtus dalykus pasiteirauti, kaip pašnekovui sekasi, pasikeisti keliais maloniais pastebėjimais ar klausimais, vadinamaisiais „pasiglostymais“.

Atskirkite protingą reagavimą nuo spontaniško

Visą straipsnį "Bendravimas - gyvenimo alfa ir omega" skaitykite: https://manager.lt/bendravimas-gyvenimo-alfa-ir-omega/

 

Šaltinis: manager.lt/bendravimas-gyvenimo-alfa-ir-omega/

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.