Siunčiami duomenys...

 

Investicinio projekto lengvata - galimybė daugeliui įmonių tobulinti veiklą pelno mokesčio sąskaita

  • Vakarai LT
  • 2010, lapkričio 22, 09:32
  • 19491 peržiūrėjo
  • 7 komentavo

Pastaruoju metu valdžia nelepina įmonių lengvatomis ar galimybe mokėti mažesnį pelno mokestį. Galima paminėti galimybę pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu, pagreitintais ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodais ir mažoms įmonėms taikomais ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvais, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų tinkamo pripažinimo teikiamomis lengvatomis, menamų palūkanų už paskolas asocijuotiesiems asmenims ir išlaidų darbuotojų naudai pripažinimu, galimybe sumažinti pelno mokestį sumokėtu dividendų mokesčiu bei suteiktos paramos suma, mokestinių nuostolių perkėlimu ir jų perdavimu kitiems vienetų grupės vienetams. Vertėtų pripažinti, kad visos šios lengvatos palyginti ribotos, nes įmonė turi tenkinti nemažai reikalavimų, kuriuos nustato šių lengvatų taikymo ribojimai. Todėl, norint jomis pasinaudoti, be abejo, reikalinga aukšta mokesčius apskaičiuojančių asmenų kvalifikacija.

Jau antri metai, kai pritaikiusios investicinio projekto lengvatą įmonės gali nemokamai atnaujinti bent dalį savo ilgalaikio turto, pasinaudodamos galimybe net perpus susimažinti apmokestinamąjį pelną iki 2017 metų. Taigi galima sutaupyti išties nemenkas sumas. Suprantama, tai reikia daryti kvalifikuotai ir apdairiai, nes valstybės biudžetas tiek pat lėšų nesurinks, o mokesčių administratoriai priekabiai tikrins visas pasinaudojimo šia lengvata aplinkybes.

Investicinio projekto lengvatos taikymo galimybės

Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 121 dalyje, 401 ir 461 straipsniuose nustatyta investicinio projekto lengvata leidžia net iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologijos atnaujinimą. Taigi Įstatymo reikalavimus atitinkančios įmonės, pažangiai atnaujindamos savo ilgalaikį turtą, to turto vertės sąskaita jau antri metai apmokestinamąjį pelną gali susimažinti perpus, vėlesniais laikotarpiais to paties turto nusidėvėjimo sąskaita bendra tvarka didindamos leidžiamus atskaitymus ir taip antrą kartą mažindamos apmokestinamąjį rezultatą.

Tačiau reikia įsisąmoninti, kad šios, taip pat ir kitų panašių lengvatų svarbiausias tikslas – ne šiaip sumažinti įmonių biudžetui mokamų mokesčių sumą, bet suteikti ja pasinaudojusioms įmonėms galimybę sutaupyto pelno mokesčio sąskaita plėtoti ir tobulinti savo veiklą, didinti produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, kad vėliau į biudžetą iš lengvata pasinaudojusių įmonių galima būtų surinkti daugiau lėšų negu jos sutaupė, pasinaudodamos minėta lengvata. Todėl reikia būti atsargiems ir žinoti valdžios keliamus reikalavimus bei nuolat stebėti, kaip mokesčių administratorius aiškina kai kurias šios srities nuostatas, kurios Įstatyme pateiktos neaiškiai, abejotinai ar dviprasmiškai. Įmonių vadovai turi tartis su savo vyriausiais buhalteriais ar kitais mokesčius apskaičiuojančiais specialistais, nes ir šiame straipsnyje dėl suprantamų priežasčių pateikiame tik pačią aptariamos lengvatos esmę.

*** Pirmiausia žinotina, kad investicinio projekto lengvata taikoma ne kiekvienai ilgalaikio turto grupei. Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnyje apibrėžta, kurioms šio įstatymo 1 priedėlyje pateiktoms ilgalaikio turto grupėms taikytina aptariamoji lengvata: mašinoms ir įrengimams; įrenginiams (statiniams, gręžiniams ir kt.); kompiuterinei technikai ir ryšio priemonėms (kompiuteriams, jų tinklams ir įrangai); programinei įrangai; įsigytoms teisėms. Deja, tačiau aptariamos lengvatos taikyti negalima, pavyzdžiui, investuojant į pastatus, elektros perdavimo ir ryšių (išskyrus kompiuterių tinklus) įtaisus, vamzdynus, baldus, visų rūšių automobilių transportą, kitą materialųjį turtą. Tačiau ir tais atvejais, kai ilgalaikis turtas priskirtinas turto rūšiai, kuriai taikoma investicinio projekto lengvata, reikia atsižvelgti į tai, kad toks turtas turi būti naudojamas vienam iš šių tikslų: naujiems ar papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumams didinti, arba naujam gamybos (ar paslaugų teikimo) procesui įdiegti, arba esamam procesui (ar jo daliai) iš esmės pakeisti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti. Jeigu investiciją skiria tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, tokia investicija nelaikoma investiciniu projektu, kuriam galima taikyti pelno mokesčio lengvatą.

Šio reikalavimo nereikia suprasti „paraidžiui“, pavyzdžiui, keisdama nudėvėtą turtą į analogišką naują (tiesą sakant, šiais laikais ne taip lengva surasti visiškai tokį pat naują turtą kaip nudėvėtasis), įmonė tenkintų išvardytuosius ilgalaikio turto įsigijimo tikslus. Juk turint naujo turto galima gaminti šiek tiek kitokią produkciją (teikti šiek tiek kitokias paslaugas) ar bent jau per laiko vienetą jos gaminti daugiau, nes naujas turtas bus našesnis, vadinasi, didės gamybos pajėgumai ir (arba) tobulės gamybos procesas. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi, geriausia būtų, kad įmonės vadovas išleistų atitinkamą įsakymą, kuriuo paskelbtų investicinio projekto vykdymo pradžią (dar geriau, jei parengtų atitinkamą verslo planą), o buhalterinės apskaitos politikos įsakymo mokesčių dalyje atitinkamam įmonėje mokesčius apskaičiuojančiam padaliniui nurodytų pradėti taikyti šią mokestinę lengvatą.

*** Investicinio projekto lengvata taikoma tik tinkamai pradėtam naudoti turtui. Pelno mokesčio įstatymo 461 str. 1 dalies 2 punkte įvardytos net trys viena kitą patikslinančios investicinio projekto lengvatos sąlygos. Pirmiausia reikalaujama, kad investicinio projekto objektas – turtas – būtų nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, be to, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios. Vadinasi, pradedant naudoti investicinio projekto turtą, būtina surašyti tokio turto atidavimo eksploatuoti aktą, nes tikrinant mokestinės lengvatos taikymo pagrįstumą, kontroliuojančiajam visuomet galės kilti abejonių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad turtas neturi būti naudotas. Todėl tuo atveju, jeigu turtas įsigytas ne iš „pirmų rankų“, investicinio projekto lengvata ketinanti pasinaudoti įmonė turi pasirūpinti įrodymais, kad tas turtas anksčiau tikrai nebuvo naudotas.Tai ne visuomet paprasta padaryti, todėl tuo turi pasirūpinti įmonės buhalteris ar juristas. Be to, turtą, kurį numatoma laikyti investicinio projekto lengvatos objektu, būtina tinkamai inventorizuoti ir, be turto atidavimo eksploatuoti aktų, pildyti kai kuriuos kitus dokumentus: ilgalaikio turto priėmimo ir perdavimo arba savos gamybos ilgalaikio turto pajamavimo aktus, turto apskaitos korteles, ilgalaikio turto registracijos knygas, jeigu reikia, sudaryti turto sąrašus pagal to turto buvimo vietas.

*** Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų turtui įsigyti dydžiu. Tai, be abejo, nereiškia, kad už investiciniam projektui įgyvendinti naudojamą turtą turi būti sumokėta pinigais ar kitu turtu. Jis gali būti įsigyjamas skolon, pagal paskolos sutartį, pirkimo–pardavimo sutartį išsimokėtinai nuomos sutarties pagrindu, natūriniais mainais – svarbu turėti tinkamai įformintą tokio turto įsigijimo ar pasigaminimo dokumentą ir sutartį, kurioje būtų numatytas turto nuosavybės teisės perėjimas įmonei, numatančiai to turto sąskaita pasinaudoti investicinio projekto lengvata.

*** Bet kuriuo būdu įsigyjant ilgalaikį turtą, kuriam ketinama taikyti investicinio projekto lengvatą, svarbu teisingai apskaičiuoti tos lengvatos sumą. Ją apskaičiuojant būtina atsižvelgti į dar kai kuriuos mūsų iki šiol neaptartus apribojimus. Pirmiausia reikia įvertinti, iš kokių šaltinių įsigytas turtas. Iš PMĮ 461 str. 3 dalies nuostatų darytina išvada, kad turtas turi būti įsigytas iš vieneto nuosavų ar skolintų lėšų, nenaudojant nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos (pavyzdžiui, kurio nors kito vienetų grupės vieneto) lėšų.

*** Turtas, kurio pagrindu pritaikoma investicinio projekto lengvata, turibūti ne tik ilgalaikis savo esme, bet ir iš tikrųjų turi teikti įmonei naudą pakankamai ilgą laiką, kaip nurodyta Įstatyme, – bent jau ne trumpiau kaip trejus metus. Išimtys taikomos tik trimis atvejais: kai vienetas pasibaigia ir turtas nebenaudojamas tada, kai jis prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos. Jei paaiškėja, kad turtas naudojamas trumpiau nei trejus metus dėl kitų nei pastarosios priežastys, dėl sumažinto pelno mokesčio neapskaičiuotas pelnas turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą, perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių (kuriais lengvata buvo pasinaudota) apmokestinamuosius pelnus. 

*** Be to, tam tikro laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu pelno mokesčio lengvatos suma yra didesnė, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos į ateinančius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, kiekvieno jų pelno mokesčio sumą mažinant taip pat ne daugiau kaip po 50 procentų. Kadangi apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas per 2009–2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis, tai įskaitant ketverius metus, per kuriuos po turto įsigijimo metų gali būti mažinamas pelno mokestis, šia lengvata sumanios įmonės gali naudotis net iki 2017 metų imtinai.

Taikant investicinio projekto lengvatą reikia turėti omenyje, kad mažinama apmokestinamojo pelno suma, o sutaupomos nesumokėto pelno mokesčio sumos. Taigi, norint per šiuos ir ateinančius metus nuolat sumažinti pelno mokestį, kai įmonei taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas, reikėtų investuoti išties nemenkas sumas. Turint laisvo turto arba esant galimybei, nebrangiai pasiskolinti, pasinaudoti lengvata, be abejo, prasminga. Reikia skaičiuoti!

Investicinio projekto lengvatos taikymo pavojai

*** Pagrindinis pavojus sietinas su valdžios nuostata: jeigu kurį nors mokestinį laikotarpį pasinaudojus investicinio projekto lengvata vėliau vieneto savininkams paskirstomas to paties laikotarpio uždirbtas pelnas, tai vienu ar kitu būdu į biudžetą turi būti sumokėta tam tikra suma, be to, ji gali būti didesnė nei sutaupytoji per tą laiką, kai buvo naudojamasi investicinio projekto lengvata. Taisyklė tokia: fiziniams asmenims paskirstomas pelnas ar jo dalis proporcingai tenkantis dėl investicinio projekto lengvatos neapmokestintam apmokestinamajam pelnui, apmokestinama, taikant atitinkamą mokesčio tarifą (jeigu paskirstomas 2009 metų „sutaupytas“ pelno mokestis – 20 proc., jeigu 2010 metų – 15 proc.), suprantama, apmokestinant išmokėtus dividendus visais kitais priklausančiais mokesčiais, kurie galiojo (ar galios) atitinkamais metais.

Pirmiausia įmonių vadovai turi stebėti, kad įmonės, kurios pasinaudoja investicinio projekto lengvata ir vėliau skirsto uždirbtą pelną akcininkams, akcininkų susirinkimų protokoluose privalo nurodyti, kuriais metais uždirbtas pelnas skirstomas dividendais. Tai naujas dalykas, šitokio reikalavimo niekada nebuvo, o buhalteriai, registruodami akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo, savo nuožiūra, vadovaudamiesi finansinės apskaitos logika, nurodydavo, kad pirmiausia skirstomas vėliausiais (pradžioje – ataskaitiniais) metais uždirbtas pelnas. Taip būdavo daroma turint tikslą, kad akcininkai matytų, ar jie nepaskirsto pelno daugiau nei tuo metu uždirba.

Dabar vadovautis tokia logika nebegalima, o aptartąją išvadą teks tiesiog padaryti žodžiu, neliečiant pačių pelno uždirbtų sumų. Juk akivaizdu, kad tam tikrai įmonei, pavyzdžiui, 2010 metais pasinaudojus maksimaliai leidžiama 50 proc. investicinio projekto lengvata, ir paskirsčius tų pačių metų pelną savininkams – fiziniams asmenims, 50 proc. paskirstyto pelno turės būti apmokestinta papildomu 15 proc. pelno mokesčiu. Taigi jeigu numatoma skirstyti kurių nors metų uždirbtą didelį pelną, tais metais reikia labai atsargiai naudotis daugeliu pelno mokesčio lengvatų, nes dėl to galima patirti nuostolių. Tarkime, 2011 metų visuotiniame akcininkų susirinkime skirstant 2010 metais uždirbtą pelną, įmonė pritaikys investicinio projekto lengvatą tų metų apmokestinamąjį pelną sumažindama maksimaliu dydžiu – 50 proc. (15 000 Lt). Ji sutaupys 2 250 Lt pelno mokesčio (15 000 Lt × 15%). Jeigu tais pat arba vėlesniais metais įmonės savininkai iš 2010 metais uždirbto pelno nuspręs išsimokėti 100 000 Lt dividendų, tokiu atveju 50 proc. šio pelno turi būti apmokestinta taikant 15 proc. tarifą: 50 000 Lt × 50% × 15% = 3 750 Lt. Tokią sumą įmonė privalo sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtą dieną. Šiuo atveju įmonės savininkai, pasinaudoję investicinio projekto lengvata, patyrė nuostolį. Taip gali atsitikti ir neapdairiai naudojantis kitomis mokesčių lengvatomis.

Beje, jeigu įmonė analogišką lengvatą pritaikė apmokestindama 2009 metų pelną, o artėjančiame 2011 metų visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręs skirstyti ne 2010, bet 2009 metų pelną (jeigu apskritai nenurodys, kurių metų pelnas skirstomas, tokią prielaidą bet kada galės padaryti mokesčių apskaičiavimo teisingumą tikrinantys pareigūnai), padėtis bus dar blogesnė, nes tokią fiziniams asmenims išmokėtų dividendų sumą ji turėtų apmokestinti net ne 15, bet 2009 metų apmokestinamojo pelno apmokestinimui galiojusiu 20 proc. mokesčio tarifu. Beje, negalima pamiršti ir tos aplinkybės, kad pasirenkant metus, kurių pelno sąskaita išmokami dividendai, grynojo pelno jiems išmokėti turi užtekti po visų privalomų atskaitymų, kurie daromi iš pelno prieš paskirstant jį dividendais. Taigi be kvalifikuoto mokesčių apskaičiavimo specialistų naudotis šia, kaip ir kitomis mokestinėmis lengvatomis, būtų per daug lengvabūdiška ir pavojinga

*** Atkreiptinas dėmesys, kad įmonė, ketinanti sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto, pradėjusi jį vykdyti, apie tai iki atitinkamo mokestinio laikotarpio (metų) pabaigos privalo informuoti vietos mokesčių administratorių. Šio, atrodytų, grynai formalaus (iš esmės taip ir yra) reikalavimo ignoravimas labai pavojingas – panašiais atvejais mokesčių administratorius nepripažįsta jokių lengvatų, nors jos ir atitinka visus esminius šių lengvatų taikymo kriterijus. Beje, reikia turėti omenyje, kad administratorius į gautą pranešimą niekaip nereaguoja, taigi, norėdama būti tikra, kad jis tokį pranešimą apskritai gavo ir užregistravo, įmonė pati turi pasirūpinti atitinkamais įrodymais. O jeigu kartais (dažniausiai pačiai įmonei reikalaujant) vietos mokesčių administratorius praneštų, kad jis nelinkęs įmonės įgyvendinamų priemonių laikyti investicinio projekto lengvatos objektu, įmonei lieka pakankamai galimybių įrodinėti savo tiesą. Pagaliau tam tikrais klausimais savo nuomonę įmonių naudai gali pakeisti ir centrinis mokesčių administratorius. Taigi kur kas geriau pranešti apie numatomą pasinaudoti net abejotiną investicinio projekto lengvatą, negu nepranešti apskritai. Antra vertus, nuo atitinkamą pranešimą formuluojančio darbuotojo kvalifikacijos priklauso, ar jis sugebės įtikinti (rašydamas pranešimą ar gindamas įmonės interesus atitinkamo mokestinio patikrinimo metu) pasinaudojimo investicinio projekto lengvata galimybe.

Ir šiuo, ir visais kitaip atvejais įmonės vadovas turi pasirūpinti, kad jam pavaldūs apskaitos ir mokesčių specialistai ne tik būtų aprūpinti tinkama profesine informacija, bet ir turėtų pakankamai laiko su ja susipažinti. Juk už šias veiklos sritis visa atsakomybė ir tenka pačiam įmonės vadovui.

Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS

„Pačiolio“ bendrovės prezidentas

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.