Siunčiami duomenys...

 

Ką daryti, jei aplinkiniams netinka jūsų darbas? – Pataria psichologas

  • Vakarai LT
  • 2006, gruodžio 05, 13:47
  • 18195 peržiūrėjo
  • 0 komentavo
Biu_admin_06_12

Dažnai to net nenorėdamas kiekvienas darbuotojas elgiasi atsižvelgdamas į tai, ko iš jo tikisi bendradarbiai. Pavyzdžiui, jei bendradarbė klaidingai bus įsitikinusi, kad esate suirzęs ir nepatenkintas gyvenimu, ji su jumis bendraus arba atsargiai (bijos kalbinti), arba reikš pastabas dėl jūsų blogos nuotaikos. Tuomet jūs į tokį jos elgesį taip pat atitinkamai sureaguosite ir ji manys, kad dar labiau pykstate... Taip susidarys uždaras ratas. Tas pats yra ir su darbu – jei jūsų darbo vieta yra nuolat sujaukta, nesitikėkite, kad aplinkiniai jus laikys tvarkingu. Kitaip tariant, kaip elgiatės, taip ir atrodote. Taigi įvertinkime dažniausias darbe daromas klaidas.

 

APLINKINIAI MANO, KAD JŪS TINGITE DIRBTI…

 

Kodėl taip yra? Matyt, savo veiksmais nuolat kuriate tokią aplinkinių nuomonę. Natūralu, kad kiti nemano apie jus gerai, jei kratotės atsakomybės, tris kartus ilgiau nei kolega ruošiate ataskaitą, vėluojate įvykdyti klientų užsakymus, dirbate vien su grupiniais projektais (vaidinate, kad dirbate), darbo metu tvarkote asmeninius reikalus, o jo pabaigoje skundžiatės dėl nuovargio, dejuojate, kad nesupratingas vadovas tik ir taikosi skirti naują užduotį būtent jums.

Ar verta keisti situaciją? Taip. Jūs tam ir esate pasamdytas, kad dirbtumėte, o svarbiausia, kad jūsų veikla duotų gerų rezultatų.

Ką galite padaryti? Pirma, įsidėmėkite, kad darbo vieta nėra skirta dovanų pakavimui, arbatos degustacijai, pokalbiams telefonu su seserimi apie savaitgalį, gražinimosi procedūroms, kompiuteriniams žaidimams ar naršymui internete. Net jei bendradarbiai ar vadovas nemato jūsų kompiuterio ekrano, nemanykite, kad nemoka skaičiuoti ir įvertinti darbo rezultatų. Laiko švaistymas ir neatsakingas darbas yra vieni pagrindinių dalykų, kurie per dieną gali sugriauti profesinę reputaciją, kurtą ne vienerius metus. Jei jūsų veikla tokia, kuriai svarbu rezultatas ir nebūtinai reikia sėdėti biure aštuonias valandas, pakalbėkite su vadovu – galbūt sutarsite, kad atlikę užduotis galite eiti namo arba imtis kitų darbų, o vėliau pasiimti laisvą dieną. Tačiau anekdotų skaitymas parėmus ranka smakrą gali sukelti ne vien kolegų pasipiktinimą, bet ir sugriauti visos įmonės įvaizdį klientų akyse.

Mažiau skųskitės užduočių gausa, geriau daugiau dėmesio skirkite tiesioginėms pareigoms – darbo našumui didinimui ir efektyvesnių veiklos būdų išradimui. Jei turite laisvo laiko, pamąstykite, gal norėtumėte lankyti užsienio kalbos kursus. Laisvas laikas darbo metu yra puiki galimybė perskaityti profesinę literatūrą, nebūtinai susijusią su biuro darbuotojo veikla. Niekada nežinote, kada prireiks patarimo kolegai, todėl pasidomėkite tiek vadovui, tiek ir buhalteriui ar juristui skirta profesine informacija.

Visada netvarkingas darbo stalas rodo, kad jūs nesugebate susidoroti su darbu. Kitiems gali kilti klausimas, ar jums galima patikėti atsakingą užduotį, palikti pasirašyti dokumentą, kuris gali pasimesti popierių krūvose ar būti išmestas kaip juodraštis. Jei esate sekretorė, jūsų elgesys ir darbo stalas reprezentuoja pačią įmonę - parodo, kokios joje yra darbų apimtys, kaip vykdomi darbai, ar galima tikėtis užsakymų įvykdymo laiku, ar vadovas sugeba iš pavaldinių išreikalauti tvarkos. Kai gaunate naują užduotį, stenkitės iš karto ją įtraukti į darbų planus ir nustatyti galutinį atlikimo terminą, jei reikia - suskaidyti ją į smulkesnes dalis ir atlikti ją palaipsniui. Atminkite, kad paprastai bet kokiam darbui prireikia daugiau laiko nei buvo numatyta.

Spausdintą informaciją tvarkykite sistemingai – sekite į segtuvus, nekaupkite nereikalingų dokumentų. Ant darbo stalo laikykite tik tas darbo priemones, kurios reikalingos konkrečiai užduočiai atlikti, o dienos pabaigoje darbo vietą palikite tvarkingą.

Jei jūs pakeitėte netinkamus darbo įpročius, o aplinkiniai vis tiek yra įsitikinę, kad nuobodžiaujate be darbo, pagalvokite, ar nenorite pasitobulinti - galbūt pats laikas su vadovu pakalbėti apie papildomas ir daugiau atsakomybės reikalaujančias darbo užduotis.

 

APLINKINIAI MANO, KAD JŪS VISADA VĖLUOJATE…

 

Kodėl taip yra? Visiems pasitaiko situacijų, kai tenka vėluoti dėl to, kad vedėme vaiką pas dantų gydytoją, sugedo mašina ar pan. Tokiu atveju protingas vadovas supras ir atleis, tačiau neverta piktnaudžiauti jo gerumu.

Ar verta keisti situaciją? Darbo laiko, kaip ir darbo kokybės, vertinimas rodo darbuotojo nuostatą savo veiklos ir darbdavio atžvilgiu. Galime pasirinkti požiūrį: „Esu atsakingas darbuotojas, man moka už tai, kad dirbčiau profesionaliai, todėl į darbą ateinu laiku ir dirbu tiek, kiek reikia“ arba „Nieko nenutiks, jei ir šį kartą pavėluosiu – vis tiek atsiras kas atsilieps telefonu“. Jei renkamės pirmąjį variantą, tuomet atitinkamai ir elkimės. Jei antrąjį, tada pats laikas keisti savo požiūrį.

Ką galite padaryti? Atsakymą jūs puikiai žinote - ateiti į darbą laiku. Laiku grįžkite po pietų pertraukos. Planuodami skirkite papildomo laiko ir įvertinkite, kad galite užtrukti transporto kamščiuose. Darbo metu užsiimkite profesine veikla, ne pašaliniais darbais (įskaitant ir bendradarbių sveikinimus). Pavestus darbus pasistenkite atlikti iki nustatyto termino. Nevėluokite į susitikimus (atvykite prieš 7–10 minučių), o jei matote, kad nepavyks, gerbkite kito laiką ir praneškite apie tai tam asmeniui iš anksto. Apskritai vėlavimas ar neatvykimas rodo nepagarbą kitam. Kai laiku atvykstate į susitikimą, kuriame dalyvauti jums gal ir nebuvo būtina, parodote, kad gerbiate susirinkusius žmones, nes skiriate jiems savo laiką.

 

APLINKINIAI MANO, KAD JŪS DARBE ELGIATĖS NEETIŠKAI…

 

Kodėl taip yra? Jūs apkalbinėjate, komentuojate klientų ir kolegų elgesį, nuomonę, bendravimą, išvaizdą, nesilaikote konfidencialumo taisyklių, nesaugote įmonės komercinių paslapčių, flirtuojate su bendradarbiais ar klientais, taikote skirtingus standartus sau ir kitiems (man tas galima, o tau - ne). Visiems žinoma, kad su sekretorėmis reikia elgtis ypač maloniai, nes jos saugo įmonės „vartus“, tačiau jos irgi turi elgtis nepriekaištingai, nes pirmiausia jos reprezentuoja įmonę).

Ar verta keisti situaciją? Taip. Priešingu atveju nukentės jūsų reputacija.

Ką galite padaryti? Prisiminkite taisyklę, kurią galime priskirti profesinei etikai - apie kitus kalbame arba gerai, arba nieko. Vertinti kitų darbą, išsiauklėjimą, asmenines savybes, skleisti paskalas darbe yra tikrai ne jums, tai ne jūsų reikalas. Kiti turi teisę gyventi ir elgtis taip, kaip jiems patinka ir atrodo teisinga. Geriau laiką ir energiją skirkite darbo įgūdžių ir asmeninio gyvenimo tobulinimui.

Išsiaiškinkite, pavyzdžiui, kaip jūsų įmonėje yra vertinami gimtadienių ir kitų progų šventimai. Venkite dviveidiškų santykių su bendradarbiais. Aišku, tai nereiškia, kad turite būti įsitempę kaip styga ir kalbėti vien apie darbą, tačiau juokaukite subtiliai ir venkite flirto. Ir atminkite, kad kiekvienam pasitaiko padaryti klaidų, tačiau protingas darbuotojas pasitaiso vos jas pastebėjęs ir pripažįsta savo kaltę.

 

APLINKINIAI MANO, KAD JŪS PER DAUG KONKURUOJATE…

 

Kodėl taip yra? Toks įspūdis gali susidaryti, jei mėgstate ne tik gerai atlikti darbus, bet ir pabrėžti savo pranašumą, dažnai lyginti savo ir kitų pasiekimus, komentuoti, ką kito žmogaus vietoje būtumėte padaręs ir kiek naudos tas poelgis būtų atnešęs įmonei. Taip pat – jei nesikuklinate paminėti, kiek darbo pasiūlymų iš visur sulaukiate, pabrėžiate, kad sugebėtumėte dirbti ne blogiau ir kitoje įmonėje.

 Ar verta keisti situaciją? Konkurencija yra naudingas dalykas tuomet, kai ji skatina tobulėti mus pačius ar šalia esančius, bet ji įgyja neigiamą atspalvį, kai kelia įtampą ir nukenčia darbo kokybė ar bendravimas. Nuolatinis savo pranašumo įrodinėjimas, kai to nereikia, rodo jūsų nepasitikėjimą savimi ir savo jėgomis. Kitaip jums nereikėtų to kasdien įrodinėti, nes gerai dirbančio darbuotojo indėlį visi pastebi ir patys. Nuolatinis savo vertės įrodinėjimas ar varžymasis su bendradarbiais, noras būti vieninteliu nepakeičiamu ilgainiui aplinkinius pradeda varginti, jie pradeda tokį žmogų vertinti nerimtai, taigi yra grėsmė, kad susigadinsite savo, kaip profesionalo, reputaciją. Prisiminkite, kad darbas meistrą giria, tad mus reprezentuoja būtent atlikto darbo kokybė. Tai paveiks jūsų paties gyvenimo kokybę - konkuravimas ir noras pasirodyti geriausiai kels įtampą, nes pastoviai turėsite būti „parengties“ būsenoje, kad tik neprarastumėte pirmūno pozicijų, ir vadovas ar klientai nepradėtų mėgti bendradarbio labiau nei jūsų.

Ką galite padaryti? Daugiau koncentruokitės ties pačiu darbu, jo atlikimo procesu, o ne galutiniu rezultatu. Tai nereiškia, kad neturite orientuotis į rezultatą (tai daryti būtina, kitaip galite pamiršti, ką darote ir kodėl), tačiau labiau susitelkite į darbo kokybę, o ne savęs paties reprezentaciją. Įvertinkite ir pasidžiaukite tuo, kiek jūsų indėlis svarbus bendram tikslui, kurio siekia įmonė. Pabandykite pakeisti požiūrį iš „aš privalau pasirodyti geriausiai“, „aš negaliu suklysti“ į „aš noriu atlikti savo darbą gerai“, „noriu gerai padaryti tai, ko iš manęs tikimasi“.

Nesiimkite naujų užduočių, kol nesate atlikęs senų įsipareigojimų. Paprastai žmonės, linkę konkuruoti, gerai dirba, jie įžvelgia galimybes ten, kur kiti jų nepastebi. Atsiradus naujam pasiūlymui (neretai jie pasiūlymo sulaukia asmeniškai, nes yra geri darbuotojai, o tai dar labiau stiprina savivertę), jie užsidega nauja idėja ir nori jos imtis, nes ne tik nenori jos perleisti kitam, bet ir mato naujas galimybes, iššūkius. Tačiau supraskite, kad jums nebūtina priimti kiekvieno gyvenimo iššūkio. Jums pakanka gerai atlikti savo darbą ir elgtis taip, kad jaustumėtės laimingas. Ar kada nors rimtai susimąstėte, kada gyvenime jaučiatės atsipalaidavęs, laimingas? Iš tiesų laimingas, o ne patyręs laimėjimą... Sėkmė ir gavimas to, ko norite, ne visada reiškia laimę. Ėmimasis visko, ką jums pasiūlo ar kur matote galimybes, jums gali kainuoti ne tik karjerą, bet ir sveikatą.

Net jei nesate pratęs, palaipsniui stenkitės vis daugiau įsitraukti į veiklą, kurioje bendro tikslo siektumėte kartu su kitais, o ne individualiai, daugiau bendradarbiaukite. Greičiausiai turite ir puikaus organizatoriaus savybių, tad galite būti tas, kuris suburia kolektyvą ir skatina orientuotis į bendrą sėkmę. Ir bendradarbiai, ir vadovas jus įvertins, pasidžiaugs entuziastingu kolektyvo lyderiu, kuris moka kitus motyvuoti dirbti ir stengiasi dėl visų.

Linkime sėkmės sprendžiant visas iškilusias problemas!

Evelina Kavaliauskaitė

Psichologė

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.