Siunčiami duomenys...

 

Šiaulių kariniame aerodrome bus baidomi paukščiai

  • Vakarai LT
  • 2007, rugpjūčio 06, 09:16

Pranešimas žiniasklaidai

2007 rugpjūčio 6 d.

Šiaulių karinis aerodromas pirmasis Lietuvoje įsigijo bioakustinį paukščių baidymo prietaisą. Nedidelis rankinis įrenginys bus naudojamas lėktuvams kylant ar leidžiantis, kad būtų išvaikyti virš oro uosto teritorijos skraidantys paukščiai ir orlaiviai išvengtų susidūrimo su jais.  

Modernų prietaisą Lietuvos Kariuomenės Karinių Oro Pajėgų Aviacijos Bazės užsakymu patiekė elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“.

„Nors paukščių baidymo įranga visų pirma skirta sudaryti saugesnes sąlygas orlaiviams kilti bei leistis, ji taip pat apsaugos ir paukščius nuo pražūtingų susidūrimų“, - sako „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Andrius Gradeckas.

Anot jo, Šiaulių aerodromui patiektas Didžiosios Britanijos kompanijos „Scarecrow Bio-Acoustic Systems“ bioakustinis paukščių baidymo prietaisas. Ši kompanija vienintelė pasaulyje gamina tokius įrenginius, kurie, priešingai nei įprastieji paukščių baidymo įrenginiai, skleidžia ne plėšrūno (vanago, erelio) balsą, o pasirinktinai norimos nubaidyti paukščių rūšies (balandžių, žuvėdrų, varnų ir kt.) stresinius balsus.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad, skleidžiant plėšrūno balsą, paukščiai atsitraukia tik trumpam ir nustojus  baidyti greitai sugrįžta. Be to, ilgainiui baidomi paukščiai pripranta prie “melagingo” pavojaus ir į jį iš viso nebereaguoja. Tuo tarpu kuomet kiekviena paukščių rūšis baidoma jos stresiniu balsu, paukščiai vengia baidymo vietos ilgą laiką bei net ir ilgainiui negali priprasti prie skleidžiamo garso ir jį ignoruoti. Tad nauja įranga itin efektyvi“, - teigia A. Gradeckas. 

Šiaulių aerodromo įsigytas bioakustinis paukščių baidymo įrenginys yra vienas iš paprastesnių „Scarecrow Bio-Acoustic Systems“ siūlomų gaminių. Jis nedidelis ir baido maždaug 350 m spinduliu esančius paukščius.

„Britų kompanija siūlo ir modernesnių bei galingesnių prietaisų, kurie gali būti ne tik rankiniai, o stacionarūs, montuojami šalia lėktuvų kilimo-tūpimo takų ir veiktų automatiškai nustatytu režimu. O kai kuriuos modelius galima montuoti ant automobilių, kurie važinėdami po oro uostą baido aplinkui susirinkusius paukščius“, - sako „Fimos“ specialistas.

Jo teigimu, žmogui bioakustinio įrenginio skleidžiamas garsas neturi jokios įtakos, mat prietaiso skleidžiami garsai yra panašaus garsumo kaip ir natūraliai paukščių skleidžiamas garsas.

Patiekusį pirmąjį bioakustinį įrenginį Šiaulių kariniam aerodromui, „Fima“ tikisi, kad juo susidomės ir kiti Lietuvos oro uostai bei įmonės, kurios susiduria su dėl paukščių kylančiomis bėdomis. „Tokių sprendimų gali prireikti Klaipėdos jūrų uostui, laivų prieplaukoms, autobusų ir traukinių stotims, stadionams, sąvartynams ir kitoms vietoms“, - tikina A. Gradeckas.

Apie UAB „Fima“

Elektroninių inžinerinių sprendimų lyderė Lietuvoje – bendrovė „Fima“ – teikia duomenų apdorojimo ir perdavimo, automatikos, apsaugos, elektronikos bei telekomunikacijų sprendimus, taip pat siūlo sprendimus šiuolaikiniam miestui. 2006 metais bendrovės pajamos siekė 98 mln. litų ir buvo 48 proc. didesnės nei 2005-aisiais.

1992 metais įkurta bendrovė per 15 veiklos metų jau įgyvendino keletą tūkstančių įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų Lietuvoje ir užsienyje. Iš 100 didžiausių Lietuvos kompanijų daugiau kaip pusė yra „Fimos“ klientai.

Bendrovė, kurioje dirba 320 aukštos kvalifikacijos specialistų, yra įtraukta į NATO skelbiamuose konkursuose galinčių dalyvauti įmonių sąrašą.

„Fima“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Vilniuje, yra įsteigusi filialus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 2006 metų pabaigoje bendrovė įsteigė dukterinę įmonę Latvijoje. „Fima“ yra oficiali plačiai žinomų užsienio kompanijų, tokių kaip „Avaya“, „Lucent technologies“,„Bosch“,„IBM“, „HP“ ir kitų bendrovių partnerė.

Žilvinas Bružas

RSVA „Baltic Media Partners“

projektų vadovas

„altinis: www.fima.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.