Vekseliai populiarėjanti atsiskaitymo priemonė (2) Vekselių apskaita
Vekselius atsiskaityti dažniausiai naudoja telekomunikacijų bendrovės, šilumos tiekimo įmonės, lizingo, draudimo, skolų išieškojimo, logistikos bendrovės, didmeninės prekybos įmonės.
Vekselis liudija skolos atsiradimą, todėl jų apskaita analogiška kitų skolų ir įsipareigojimų apskaitai.
Pagal 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, trumpalaikės debitorinės skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apskaitomi įsigijimo savikaina, o ilgalaikės debitorinės skolos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – amortizuota savikaina. Pastarasis metodas, kai skolos garantuotos vekseliais, dažnai gali reikšti skolos diskontavimo būtinybę.
Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, išduodant vekselį, apmokėtiną jį pateikus arba per nustatytą laiką nuo jo pateikimo, atskirai jame gali būti numatytos palūkanos. Vekseliuose, mokėtinuose nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, palūkanos negali būti nurodytos. Todėl tokiais atvejais jos paprastai yra įskaičiuojamos į vekselio sumą (vadinamieji vekseliai su sukauptomis palūkanomis). Tai padaryti leidžia jau išrašant vekselį žinomas skolos terminas. Buhalterinius vekselių apyvartos įrašus geriausia nagrinėti pagal konkretų pavyzdį. Tarkime, kad įmonė A gruodžio 8 d. iš įmonės B skolon nupirko žaliavų už 5 000 Lt (PVM – 762,70 Lt). Buvo sutarta, kad skola bus grąžinta po trijų mėnesių (kartu su 14 % metinėmis palūkanomis). Šiuo atveju jau iš anksto yra žinoma, kuriam laikui turi būti išduotas vekselis, todėl šis dokumentas bus išrašytas su sukauptomis palūkanomis: vekselio suma didesnė už skolon nupirktų atsargų vertę. Pirmiausia nustatoma vekselio apmokėjimo diena ir jo galiojimo laikas:
Likusios gruodžio mėnesio dienos (išskyrus vekselio išrašymo dieną 23
Visos sausio mėnesio dienos 31
Visos vasario mėnesio dienos 28
Kovo mėnesio pirmosios dienos (įskaitant vekselio apmokėjimo dieną) 8
_________
Vekselio galiojimo laikas (dienomis) 90
Pagal tai nustatoma palūkanų suma: 5 000 Lt × 14 % × 90 dienų : 360 dienų = 175 Lt. Tuomet vekselio suma bus 5 175 Lt. Prieš nagrinėjant vekselio išdavimą fiksuojantį buhalterinį įrašą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad trumpalaikių įsipareigojimų įsigijimo savikaina reiškia skolon pirktų žaliavų vertę. Šiame pavyzdyje ji lygi 5 000 Lt (įskaitant PVM). Tačiau išduoto vekselio vertė (nominalioji vertė) yra 5 175 Lt. Buhalterinėse sąskaitose pateikti vien tik 5 000 Lt įsipareigojimą nepatogu, todėl verta vekseliams apskaityti skirtoje sąskaitoje išskirti subsąskaitas: vieną – nominaliajai vertei įrašyti, kitą – kontrarinę subsąskaitą būsimoms palūkanoms parodyti. Tuomet iš šios sąskaitos duomenų matysime ne tik įsipareigojimo įsigijimo savikainą, bet ir galutinę mokėtiną sumą ir būsimąsias palūkanas. Žaliavų pirkimo operacija įmonės A apskaitoje bus užregistruota buhalteriniu įrašu:
D 2011 Žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai 4 237,30 Lt
D 24411 Įsigytų prekių, paslaugų pirkimo PVM 762,70 Lt
D 44311 Išduotų prekybinių vekselių diskontai (-) 175 Lt
K 44310 Išduotų prekybinių vekselių nominalioji vertė 5 175 Lt
Vekselio gavėjas (įmonė B) šią operaciją užregistruos tokiu buhalteriniu įrašu:
D 24130 Gautų prekybinių vekselių nominalioji vertė 5 175 Lt
K 24131 Gautų prekybinių vekselių diskontai (-) 175 Lt
K 44841 Prekių tiekimo, paslaugų teikimo pardavimo PVM 762,70 Lt
K 5001 Prekių pardavimo pajamos 4 237,30 Lt
Gruodžio pabaigoje apskaičiuojamos visos per mėnesį susikaupusios palūkanų pajamos (įmonėje B) ir sąnaudos (įmonėje A). Jos sudarys 44,72 Lt (175 Lt : 90 dienų × 23 dienos). Analogiškai bus apskaičiuojamos ir vėlesnių laikotarpių palūkanos, o įmonės A apskaitoje jos bus fiksuojamos įrašu:
D 630 Palūkanų sąnaudos 44,72 Lt
K 44311 Išduotų prekybinių vekselių diskontai (-) 44,72 Lt
Įmonė B turės pripažinti palūkanų pajamas. Pažymėtina, kad tokiu atveju joks apskaitos dokumentas nebus surašytas, todėl tokį pajamų (ir sąnaudų) pripažinimą reikėtų dokumentuoti buhalterine pažyma.
D 24131 Gautų prekybinių vekselių diskontai (-) 44,72 Lt
K 535 Palūkanų pajamos 44,72 Lt
Kovo 8 d. suėjus vekselio mokėjimo terminui, įmonė A priskaičiavo likusias palūkanas ir išpirko išduotą vekselį (175 Lt : 90 dienų × 67 dienos = 130,28 Lt):
D 630 Palūkanų sąnaudos 130,28 Lt
K 44311 Išduotų prekybinių vekselių diskontai (-) 130,28 Lt
D 44310 Išduotų prekybinių vekselių nominalioji vertė 5 175 Lt
K 271 Sąskaitos bankuose 5 175 Lt
Įmonės B apskaitoje vekselio išpirkimas ir skolos grąžinimas bus registruoti įrašais:
D 24131 Gautų prekybinių vekselių diskontai (-) 44,72 Lt
K 535 Palūkanų pajamos 44,72 Lt
D 271 Sąskaitos bankuose 5 175 Lt
K 24130 Gautų prekybinių vekselių nominalioji vertė 5 175 Lt
Jeigu būtų išrašytas ilgalaikis vekselis, jį tektų apskaityti amortizuota savikaina. Šiuo atveju buhalteriniai įrašai būtų analogiški aptartiems, tik galėtų skirtis palūkanų apskaičiavimas. 18 VAS įpareigoja įmones amortizuotą savikainą nustatyti taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Kai palūkanos įskaičiuotos į vekselio sumą ir jų procentas artimas rinkos palūkanų normai, minėto metodo taikymas nesukels papildomų rūpesčių. Įprastu būdu kiekvieno mėnesio ar kito ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstant patirtas palūkanų sąnaudas ir jomis didinant įsipareigojimo vertę ir bus gauta įsipareigojimo amortizuota savikaina. Tačiau jeigu ilgalaikis vekselis bus išduotas į jo vertę neįskaičiavus palūkanų (kaip beprocentė paskola) arba įskaičiavus žymiai mažesnes palūkanas negu susiformavusi rinkos palūkanų norma, tuomet amortizuotos savikainos apskaičiavimas taps problematiškesnis. Pirmiausia įsipareigojimą reikės diskontuoti ir sąskaitose užregistruoti diskontuota verte. Skirtumas tarp nominaliosios ir diskontuotos vekselio vertės pripažįstamas pajamomis kaip savotiška skolintojo dovana, nereikalaujant iš skolininko palūkanų. Šį skirtumą pavertus palūkanų norma ir ją taikant per visą vekselio galiojimo laikotarpį, laipsniškai pripažinsime palūkanų sąnaudas. Pajamų ir sąnaudų sumos bus vienodos, tik skirsis jų pripažinimo laikotarpiai.
Analogišku būdu apskaitą turės tvarkyti ir vekselio davėjas. Pirmiausia jis pripažins sąnaudas, o vėliau tą pačią sumą pripažins palūkanų pajamomis.
Vekselių indosavimas
Kaip jau minėta, vekselis be jokių apribojimų gali būti indosuotas (parduotas) kitam asmeniui. Indosamentu vadinamas specialus įrašas ant vekselio blanko (dažniausiai kitos jo pusės) arba ant atskiro prisegto lapo (vekselio pratasos, alonžo), kuriuo vekselio turėtojas (indosantas) perduoda visas teises kitam asmeniui (indosatui). Išskiriami du indosavimo būdai:
- vardinis indosamentas (indosantas vekselyje nurodo indosatą ir pats pasirašo);
- blankinis indosamentas (indosantas nenurodo indosato, o tik pasirašo).
Tiek vardinis, tiek blankinis indosamentas turi tas pačias teises. Tačiau vardinis indosamentas atrodo patikimiau, nes iškilus būtinybei, indosatui lengviau įrodyti, kad vekselis jam priklauso teisėtai. Tačiau reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių aplinkybių. Pirmiausia indosatui (vekselį gavusiam subjektui) leidžiama šalia indosamento įrašyti savo pavadinimą ir tokiu būdu blankinį indosamentą paversti vardiniu. Be to, indosatas gali šį vekselį indosuoti toliau kitam asmeniui, šalia buvusio indosanto parašo įrašydamas naujojo turėtojo pavadinimą arba nedarydamas jokių įrašų. Tarkime, įmonė A blankiniu indosamentu indosavo vekselį įmonei B, o ši, parduodama vekselį įmonei C, šalia įmonės A indosamento įrašė įmonės C pavadinimą. Tokiu būdu, įmonė B visai dingsta iš šio vekselio indosantų eilės ir laikoma, kad įmonė A vardiniu indosamentu perdavė vekselį įmonei C. Jeigu ant vekselio nebus įmonės C pavadinimo, bus laikoma, kad įmonė A perdavė vekselį įmonei C blankiniu indosamentu (įmonė B vėl „išnyks“). Tokio „užsimaskavimo“ priežastis nesunku suprasti žinant, kad indosantai, perduodami vekselį, išlieka atsakingi už jo išpirkimą, t. y. suėjus galutiniam vekselio išpirkimo terminui ir jo davėjui atsisakius grąžinti skolą, vekselio turėtojas regreso tvarka šią sumą gali išsireikalauti iš bet kurio vekselio indosanto, vėliau šis pinigų galės reikalauti iš kitų indosantų ar laiduotojų. Dėl to indosantas, indosavęs vekselį, apskaitoje turėtų pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą. Kadangi VAS reikalauja reikšmingus neapibrėžtuosius įsipareigojimus atskleisti finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, juos verta registruoti užbalansinėse sąskaitose:
D 010 Skolininkai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu
K 011 Kreditoriai įsipareigojimų ar vekselių, esančių apyvartoje, atžvilgiu
Šį įrašą galima anuliuoti tik suėjus vekselio mokėjimo terminui ir įsitikinus, kad tikrasis vekselio davėjas jį apmokėjo, nes tik tuomet išnyksta tikimybė, kad indosantui teks apmokėti vekselį.
Turimus vekselius galima indosuoti bet kam, tačiau dažniausiai jie indosuojami bankams ir kitoms kredito institucijoms, siekiant atgauti skolą pirma laiko. Kiekvienas bankas vekselius superka savo nustatyta tvarka. Tačiau kiekvienas vekselis (jo davėjo patikimumas ir kitos aplinkybės) vertinamas atskirai. Bankas, pirkdamas vekselį, jį diskontuoja atsižvelgdamas į iki vekselio apmokėjimo likusį laikotarpį. Vekselį pardavusiam asmeniui sumokama vekselyje nurodyta suma, atėmus diskontą. Toliau teisėtu vekselio savininku tampa bankas.
Vekselių akceptavimas ir protestavimas
Atsiskaitymai vekseliais populiarėja. Jų protestuoti kasmet pateikiama vis daugiau.
Suėjus mokėjimo terminui arba vekselio turėtojui nusprendus jį pateikti apmokėti (vekseliai, apmokėtini juos pateikus), vekselis pristatomas jo davėjui. Pastarasis privalo jį vizuoti (įsakomąjį vekselį akceptuoti). Šie įrašai dažnai yra vieninteliai vekselio turėtojo įrodymai, kad vekselis laiku buvo pateiktas apmokėti.
Jeigu vekselio davėjas atsisako vekselį vizuoti, akceptuoti ar apmokėti, vekselio turėtojas turi tokį vekselį protestuoti. Vekselio protestavimas – tai oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba apmokėtas. Vekselius protestuoja notarai. Ši procedūra svarbi tuo, kad pasibaigus apmokėjimo terminui, neprotestuotas vekselis praranda savo išskirtines savybes ir tampa paprastu skolos dokumentu. Su tokiu dokumentu skolą galima išsireikalauti tik per teismą. Laiku pateikus vekselį protestuoti, notaras pirmiausia paragina skolininką apmokėti vekselį. Jeigu skolininkas neįvykdo šio reikalavimo, notaras vekselį protestuoja ir be teismo gali surašyti vykdomąjį raštą, pagal kurį antstoliai pradeda vykdyti išieškojimo procedūrą. Įvertinus tai, kad už skolos apmokėjimą solidariai atsako ne tik vekselio davėjas, bet ir jo indosantai, išsiieškoti skolą dažnai pavyksta greičiau. Tad vekselio protestavimas leidžia išsiieškoti skolą ne teismo keliu. Informaciją apie užprotestuotinus vekselius notarai kas dvi savaites skelbia,,Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Notaras įformina šiuos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus:
- protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį;
- protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje;
- protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį;
- protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.
Teisingumo ministro nustatyti šių notarų veiksmų įkainiai – 50–100 Lt. Už vykdomojo rašto išrašymą imamas 0,5 proc. mokestis (skaičiuojant nuo vekselio sumos). Pažymėtina, kad nuo 2005 metų įsigaliojo Europos Sąjungos reglamentas dėl neginčytinų Europos vykdomojo rašto reikalavimų. Dėl to dabar kreditoriai gali tiesiogiai kreiptis į kitų šalių antstolius ar teismo pareigūnus ir jų padedami siekti, kad vekseliai būtų apmokėti.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas suteikia teisę vekselio savininkui reikalauti ne tik vekselio sumos, bet ir 6 % palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, taip pat kompensuoti visas išlaidas, susijusias su vekselio protestavimu.
Jeigu vekselio turėtojui skolą grąžina ne vekselio davėjas, bet vienas iš to vekselio indosantų, jis pats tampa vekselio savininku ir savo ruožtu skolos gali reikalauti iš kitų indosantų ar vekselio davėjo, o šie privalo sumokėti ne tik vekselio sumą, bet ir palūkanas už laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki faktiško vekselio apmokėjimo.
Keli praktiški patarimai:
- prieš pirmą kartą priimant arba surašant vekselį, reikia bent jau susipažinti su atsiskaitymą jais reglamentuojančiais teisės aktais. Tai LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (1999 03 16 Nr. VIII-1087), LRV 1999 09 13 nutarimas Nr. 987 „Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo“, LRV 1999 09 13 nutarimas Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“;
- šiuo metu Lietuvoje vekseliai gali būti surašomi nenaudojant specialių blankų. Dokumentai vekseliais tampa tuomet, jeigu jie turi įstatymo nustatytus privalomus rekvizitus. Todėl pavojinga pasirašinėti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus. Taip pat nepatariama vien vekseliais įforminti dideles skolas. Dažnai skolininkai bando ginčyti savo parašo tikrumą ir vilkinti atsiskaitymo procedūras. Todėl tokiais atvejais taikytinos kitos apsidraudimo priemonės – užstatai, turto įkeitimas ir pan.;
- siekiant užsitikrinti, kad vekselis būtų apmokėtas laiku, galima reikalauti, kad vekselį laiduotų patikima įmonė ar bankas. Vekselio laidavimas vadinamas avaliu. Bankų imamas mokestis už laidavimą priklauso nuo vekselio vertės. Pavyzdžiui, 5 000 Lt vertės vekselio laidavimas kainuoja apie 100 Lt;
- nors vienas iš vekselių apyvartos skiriamųjų bruožų – jų abstraktumas (nebūtina nurodyti skolos atsiradimo pagrindą), tačiau teisininkai rekomenduoja vekselyje aiškiai įvardyti skolos priežastį. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi kreditoriai tą pačią skolą pareikalauja sumokėti du kartus: vieną kartą pateikdami vekselį, kitą kartą – skolos atsiradimo dokumentus (pvz., PVM sąskaitas faktūras);
- sumokėjus skolą pagal vekselį, iš vekselio turėtojo (kreditoriaus) derėtų pareikalauti atitinkamo dokumento, patvirtinančio, kad prievolė (ar jos dalis) jau įvykdyta.
Gintautas Deveikis
UAB „Pačiolis“
"Apskaitos ir mokesčių apžvalga" 2008m. Nr. 7 - 8
Šaltinis: www.paciolis.lt