Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Psichologinis spaudimas darbe
Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas.
Psichologinio spaudimo darbe požymiai
Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, ir tai susiję su objektyviais dalykais. Konfliktai provokuojami ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad kolega savo noru palieka darbą.
Psichologinis spaudimas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai – daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją. Psichologinio spaudimo tikslas – neetiškais, destruktyviais veiksmais kelti bendradarbiui nuolatinę emocinę įtampą, sumenkinti jį tiek kaip specialistą, tiek kaip žmogų, sumažinti pasitikėjimą savo jėgomis ir priversti tiek aplinkinius, tiek patį bendradarbį suabejoti savo profesine ir socialine kompetencija.
Psichologinis bauginimas pasireiškia:
- apkalbomis, šmeižtu, susijusiu su profesine kompetencija, asmeniniais, šeimos dalykais, neetiškais pajuokavimais, pavyzdžiui: „Ko rymai prie kompiuterio, turbūt vėl naršai po suaugusiųjų svetaines internete...“;
- nepagrįstais kaltinimais atsakomybės stoka, nekompetencija, darbo teisės pažeidimais;
- nuomonės menkinimu, viešu profesiniu žeminimu, pavyzdžiui: „Čia tik tau taip atrodo...“, „Kai kurie kaip pasakys... Net juokinga...“, „Klausyk, o tau už ką diplomą davė?“;
- neadekvačiu darbo užduočių skyrimu (nuolat skiriamos menkavertės, neprasmingos arba sunkios, daug atsakomybės reikalaujančios užduotys, užduočių gausa, ribojama informacija ar trukdoma atlikti užduotis laiku);
- galimybių bendrauti su kitais ribojimu (nekviečiama kartu pietauti, ignoruojama per bendrus susirinkimus, paskiriama darbo vieta, esanti atokiau nuo kitų, nesisveikinama, suteikiama ne visa informacija, ji slepiama);
- pašaipomis iš individualių dalykų (negalios, vertybių, pažiūrų, ekonominės padėties, pavyzdžiui: „Mes juk visi žinome, kad kai kurie darbuotojai mūsų įmonėje dirba tik dėl to, kad vadovams jų gaila. Reikia suteikti galimybę užsidirbti, juk neturės ko valgyti...“, „Tu tokia sąžininga ir „teigiama“, nesuprantu, kaip tavo šeimai su tavimi nenuobodu... Bet, pasirodo, ir tu gali klysti...“ ir pan.), žeminimu: „Na ką, apsiverksi? Ar vėl lėksi skųstis?“;
- grėsme asmens autoritetui (sąmoningai maišomi vardai, kreipiamasi vardu, pavarde arba pareigomis – kitaip nei į kitus, įžeidinėjama, diskriminuojama dėl amžiaus, gąsdinama, nuolat primenamos klaidos iš praeities ir pan.);
- grėsme fizinei sveikatai (pertraukų ribojimas, prašymų, susijusių su darbo sąlygų pagerinimu, ignoravimas, žodinė ar fizinė agresija, seksualinis priekabiavimas).
Vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių psichologiniam spaudimui toliau klestėti, yra tas, kad šis spaudimas subtilus, auka negali pateikti akivaizdžių įrodymų, kad taip vyksta.
Neturėdamas įrodymų ir palaikymo iš aplinkinių, darbuotojas bijo viešai apie tai kalbėti, dėl susidariusios situacijos pradeda kaltinti save ir savo nesugebėjimą prisitaikyti laiko negarbingu ir silpnumą įrodančiu dalyku.
Susidaro uždaras ratas: kuo labiau asmuo puolamas, tuo daugiau įtampos jaučia ir nesulaukdamas palaikymo iš kitų atsiriboja, jaučiasi bejėgis kažką pakeisti, tampa jautrus ir irzlus, sunkiau bendrauja, jį pradeda kankinti sveikatos problemos, bijodamas suklysti, abejodamas tiek kitų nuoširdumu, tiek savo paties kompetencija, sunkiau priima sprendimus, bet kokią kritiką ar papildomų užduočių skyrimą vertina kaip bandymą su juo susidoroti. Pastebėję, kad kolega, kurį stengiamasi išguiti iš kolektyvo, rodo silpnumą ir nesipriešina, bendradarbiai dar intensyviau taiko psichologinį spaudimą, stengiasi į tai įtraukti kuo daugiau žmonių ir vadovus. Prasideda atviras puolimas: aktyviai ieškoma klaidų, sukuriamos konfliktinės situacijos ir provokuojamos neadaptyvios puolamo asmens reakcijos – atsikalbinėjimas, priešinimasis, atsiribojimas, teisinimasis, ašaros. Taip puolantys asmenys ir kitiems patvirtina: „Jis tikrai kitoks nei mes“, „Jei jis nesugeba susidoroti su asmeninėmis problemomis, kaip gali susidoroti su darbu?“, „Jis negali dirbti šalia kitų žmonių“, „Jis nenaudingas mūsų kolektyvui“.
Psichologinio spaudimo darbe priežastys
Psichologinis spaudimas darbe atsiranda dėl to, kad kažkas savo asmeninėmis savybėmis arba profesine kompetencija skiriasi nuo kitų ir tuo pradeda kliūti kitiems.
Psichologinis spaudimas darbe dažnai atsiranda užsitęsus konfliktui tarp darbuotojų. Tačiau bet koks konfliktas, nesutarimai dar nereiškia, kad tai psichologinis spaudimas.
Nesutarimus, kaip psichologinio spaudimo atvejį, galima vertinti tuomet, kai jie trunka ilgesnį laiką (mažiausiai 6 mėnesius), „puolamas“ tas pats asmuo (retai neigiamą konkretaus asmens ar jų grupės poveikį patiria kiti darbuotojai), veiksmai, susiję su psichologiniu spaudimu kokiam nors asmeniui, sistemingi ir dažni (bent kartą per savaitę), konfliktuojančios šalys jėgos prasme nėra lygios (dauguma prieš mažumą ar vieną asmenį).
Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai organizacijos lygiu:
- vadovavimo kokybė: būdingas per griežtas, autokratinis vadovavimo stilius arba iš viso nėra vadovavimo, per didelės laisvės suteikimas;
- organizacijos kultūra: kai įmonėje toleruojamos apkalbos, savo galios demonstravimas, neetiškas elgesys su kitais, nesilaikoma taisyklių;
- stresoriai darbe: nuolatinis nuovargis, konkurencija, konfliktų sprendimų įgūdžių trūkumas, vaidmenų darbe konfliktas, vaidmenų dviprasmiškumas, užsitęsusių konfliktų paaštrėjimas, neigiama darbo aplinka, kontrolės ir autonomijos darbe trūkumas, sprendimų priėmimo laisvės ribojimas ar per didelių įgaliojimų suteikimas;
- darbo organizavimas: neteisingas užduočių paskirstymas tarp darbuotojų, pokyčiai organizacijoje, vadovo ar koordinatoriaus pasikeitimas, darbo pobūdžio pasikeitimas.
Psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui turintys įtakos veiksniai socialiniu lygiu:
- priešiškumas, konkurencija;
- būrimasis į grupes, grupės spaudimas, atpirkimo ožio ieškojimas: kai vienam darbuotojui iš grupės kažkas netinka ir jis verčia kaltę kitam, „kaltintoją“ palaiko kiti kolektyvo nariai (arba iš solidarumo, arba bijodami patys atsidurti aukos vietoje);
- pavydas: dažniausiai psichologinio spaudimo aukomis tampa vadovų vertinami, iniciatyvūs, aukštesnės profesinės kompetencijos darbuotojai. Persekiotojas dirba nelabai efektyviai arba paskirtas į pareigas nesąžiningu būdu, todėl jaučiasi nesaugus, kai šalia kažkas dirba geriau.
Šaltinis: manager.lt/psichologinis-spaudimas-darbe/