Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Naujos pelno mokesčio įstatymo nuostatos
Nuo 2007 metų mokestinio laikotarpio pradžios įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymo) pataisos, kuriose naujai išdėstyta mokestinių nuostolių perkėlimo tvarka vienetų reorganizavimo ir perleidimo atvejais, įteisintas produkcijos nusidėvėjimo metodo taikymas tam tikram ilgalaikiam materialiajam turtui.
Į redakcijos klausimus apie šias pataisas atsako Finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis.
Nuo 2007 metų mokestinio laikotarpio pradžios įsigalioja Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies ir 1 priedėlio pataisos, kuriose įteisinta galimybė turtui, nurodytam Įstatymo 1 priedėlio grupėje „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“, taikyti produkcijos metodą. Kodėl pasirinkta produkcijos metodą taikyti būtent šiam turtui? Kodėl šio metodo negalima taikyti gamybinės paskirties turtui, nurodytam Įstatymo 1 priedėlyje „Mašinos ir įrengimai“, pavyzdžiui, staklėms?
Taikyti produkcijos metodą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio grupei „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“ priskirtinam turtui, apskaičiuojant nusidėvėjimą, pasirinkta atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį ir praktiką bei įvertinus mokesčių mokėtojų vykdomos gamybinės veiklos ypatumus, kai gamybos procesuose naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, kuris negali būti remontuojamas, kurio naudojimo laikas negali būti pailginamas ir kitokiais būdais, ir tokio ilgalaikio materialiojo turto tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso tik nuo pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio.
Įstatymo 18 straipsnyje produkcijos metodas apibrėžtas taip: „Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio.“ Ar tai reiškia, kad produkcijos metodas taikytinas tik gamybinės paskirties kitam ilgalaikiam nematerialiajam turtui, kuriuo iš žaliavų gaminama produkcija? Pateikite tokio turto, kuriam galima taikyti produkcijos metodą, pavyzdžių.
Apskaičiuojant nusidėvėjimą, produkcijos metodas taikytinas tam ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio grupei „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“ ir kuris naudojamas gaminant produkciją arba perdirbant žaliavą. Pavyzdžiui, produkcijos metodas gali būti taikomas apskaičiuojant perdirbimo procese naudojamų tam tikrų katalizatorių, kurių naudojimo laikas priklauso nuo perdirbtos žaliavos kiekio, nusidėvėjimą.
Kodėl neleidžiama taikyti produkcijos metodo krovininiams automobiliams ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nudėvėti juos atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių?
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas krovininių automobilių nusidėvėjimo normatyvas – ketveri metai. Ne senesnių kaip penkerių metų krovininių automobilių nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu arba dvigubo balanso metodu, kitų – tiesiniu metodu. Panaši šio ilgalaikio turto įsigijimo kainos perkėlimo į sąnaudas ir atskaitymo iš pajamų dalimis tvarka taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir yra pakankamai paranki mokesčių mokėtojams.
Pelno mokesčio įstatymo 18 str. 10 dalyje nurodyta: „Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu.“ Ar tai reiškia, kad pasirinkus Įstatymo 1 priedėlio grupėje „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“ nurodytam turtui taikyti produkcijos metodą, visas įmonės turtas turės būti pradėtas ir baigtas dėvėti taikant vadinamąjį „pusmečio“ metodą?
Tarkime, kad „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“ grupei priskiriamas turtas, nudėvimas produkcijos metodu, įsigytas birželio mėnesį. Tokio turto nudėvėti nuo sekančio mėnesio negalime, nes draudžia minėta PMĮ 18 str. 10 dalis. Tuomet nuo kada turime pradėti skaičiuoti tokio turto nusidėvėjimą – nuo sausio 1 dienos, kaip reikalaujama PMĮ 18 straipsnyje?
Atsižvelgiant į Pelno mokesčio įstatymo 18 str. 8 dalies nuostatas, mokesčio mokėtojo ilgalaikis turtas, kurio nusidėvėjimo suma apskaičiuotina taikant produkcijos metodą ir kuris įsigytas ir pradėtas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, pradedamas nudėvėti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei mokesčio mokėtojas įsigyja ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą, kurio nusidėvėjimo suma apskaičiuotina taikant produkcijos metodą, po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti mokestiniu laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir pradėtas naudoti, t. y. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio grupei „Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas“ priskirtino turto nusidėvėjimo skaičiavimo produkcijos metodu pradžioje taikomas „pusmečio“ būdas.
Nuo 2007 metų įsigaliojo nauja Įstatymo 43 straipsnio redakcija, reglamentuojanti nuostolių perkėlimą vieneto reorganizavimo, perleidimo ir pertvarkymo atveju. Kokie esminiai šios pataisos pakeitimai, palyginti su anksčiau galiojusia šio straipsnio redakcija?
Iki Pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio pakeitimo vieneto reorganizavimo ir perleidimo atvejais nei įsigyjamųjų, nei įsigyjančiųjų vienetų nuostoliai į kitus mokestinius metus nebuvo perkeliami, išskyrus reorganizavimą prijungiant. Pastaruoju atveju į kitus mokestinius laikotarpius galėjo būti perkeliami tik įsigyjančiojo vieneto nuostoliai, jei buvo tenkinamos tokios sąlygos: daugiau kaip 66 proc. įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie buvo iki prijungimo; įsigyjantysis vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 proc. šio vieneto pajamų ir mokestinis laikotarpis išlieka tas pats.
Įsigaliojus naujajai šio straipsnio redakcijai, reorganizavimo ar perleidimo atvejais įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai.
Tačiau įsigyjantysis vienetas tokius nuostolius gali perkelti tik tuo atveju, jei tenkinamos tokios sąlygos:
įsigyjančiajam vienetui perduoti tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai;
įsigyjantysis vienetas turi tęsti perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei įsigyjantysis vienetas perimtą veiklą tęs tik dvejus metus, tai toks vienetas perduotų nuostolių perkelti negali nuo pat jų perdavimo momento. Tais atvejais, kai perimta veikla ar veiklos dalis tęsiama ilgiau kaip trejus metus, įsigyjančiajam vienetui perduoti su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai nebeperkeliami nuo to mokestinio laikotarpio, kurį įsigyjantysis vienetas nebetęsia perimtos veiklos ar veiklos dalies.
Pažymėtina, kad perleidžiantysis vienetas gali ir toliau perkelti savo mokestinio laikotarpio nuostolius, susidariusius iki perleidimo pabaigos ir neperkeltus į kitus mokestinius metus, tačiau turi juos sumažinti įsigyjančiajam vienetui perleistai veiklai ar veiklos daliai tenkančia mokestinių nuostolių suma.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju, kai reorganizuojama Pelno mokesčio įstatymo 41 str. 2 d. 7 punkte nurodytu atveju, nuostolių perkėlimas vienetuose tęsiamas neatsižvelgiant į minėtas nuostatas.
Dėkojame už pokalbį.
Šaltinis: www.pačiolis.lt