Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Žurnalo Apskaitos ir mokesčių apžvalga 2007 m. 1 numeryje skaitykite:
Skirstydami įmonės per ataskaitinius arba ankstesnius metus uždirbtą grynąjį pelną, akcininkai dažnai priimama sprendimą išmokėti dividendus. Dėl to įmonių finansininkams neišvengiamai kyla klausimų dėl šių akcininkams išmokamų sumų apmokestinimo.
Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl dividendų apmokestinimo keitėsi ne kartą. Buvo pakeistas ir tarifų dydis, ir išimčių sąrašas. Dividendų apmokestinimo tema yra gan plati, todėl šio straipsnio tikslas yra tik pateikti aktualias Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatos dėl dividendų išmokėjimo įmonėms ir apžvelgti su tuo susijusius mokesčių administratoriaus komentarus. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad pelno mokestis gali būti taikomas ir kitoms, ne dividendų, lėšoms, išmokamoms akcininkams, pavyzdžiui, kai mažinamas įstatinis kapitalas ar kt. Plačiau – straipsnyje DIVIDENDŲ APMOKESTINIMAS (1) Lietuvos vieneto kitiems vienetams išmokamų dividendų mokestiniai aspektai.
Šį straipsnį pateikiame visą.
Žurnalų „Vadovo pasaulis“, „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“, „Juristas“ bendras projektas:
VISOS ŠALIES BENDROVĖS 2006 METŲ PELNĄ SKIRSTYS ANTIĮSTATYMIŠKAI!
Dėl to gali nukentėti daugybė akcininkų ir verslo partnerių bei bankų, o atsakomybė už tai tikriausiai teks pačių įmonių vadovams.
<...>
„Problemos esmė glūdi daugelį metų nekitusioje ir visiems gerai žinomoje ABĮ 59 str. 3 dalies nuostatoje, kad „bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma“. Kalbant apie 2006 m. pelno paskirstymą, ataskaitinių metų pradžia laikoma 2006 metų sausio 1 diena. Tai štai: 2006 metų pradžios nepaskirstytasis pelnas ar nuostoliai dažniausiai nieko bendra neturi su tų metų skirstytinu rezultatu. Tokio pelno daugelyje įmonių tiesiog nebus, nes jis jau buvo paskirstytas prieš metus, skirstant 2005 metų pelną (nuostolius)! Todėl metų pradžios pelno ir grynojo ataskaitinių metų pelno suma visiškai nereikš dydžio, kurį akcininkai galėtų skirstyti“.
Verslo apskaitos standartuose reikalaujama, rengiant finansinę atskaitomybę, įvertinti pobalansinius įvykius. Atsižvelgus į pobalansinius įvykius, kai kurių sausio mėnesį įvykusių ūkinių operacijų rezultatai turi įtakos praėjusių metų atskaitomybės duomenims – turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų sumoms. Tačiau apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dėl kitą ataskaitinį (mokestinį) laikotarpį įvykusių operacijų praėjusių metų apmokestinamosios pajamos ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai dažniausiai nekoreguojami. Plačiau skaitykite straipsnių ciklo NUO ŠIOL „VISA BUHALTERIJA“ – APSKAITOS IR MOKESČIŲ DERINIMAS (3) tęsinyje „Pobalansiniai įvykiai ir jų įtaka finansinės atskaitomybės duomenims bei apmokestinamajam pelnui“.
Prieš metus pradėdami straipsnių ciklą PASIRUOŠKIME FINANSINEI ATSKAITOMYBEI IŠ ANKSTO pirmąjį straipsnį skyrėme apskaitos politikos temai. Apskaitos politikos atnaujinimas ir tobulinimas – svarbios prielaidos ne tik tvarkai apskaitoje palaikyti, bet ir buhalterijos darbui palengvinti. Tai jaučia visi buhalteriai, kurie suformavo apskaitos politiką ir ją nuolat atnaujina, jeigu šis darbas atliekamas rimtai. Todėl vėl grįžtame prie šio klausimo, pateikdami visus svarbiausius su finansine apskaita ir apskaitos politika susijusius praėjusių metų apskaitos reglamentų pakeitimus, kurie turi įtakos ne tik 2006 m., bet ir vėlesnių metų finansinės atskaitomybės rodikliams.
Straipsnio DARBUOTOJAMS – DOVANOS, ĮMONEI – PAPILDOMI MOKESČIAI Į BIUDŽETĄ 2 dalyje skaitykite: apmokėtos darbuotojų mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose paslaugos; įmonė moka būsimam darbuotojui stipendiją; įmonei priklausantis turtas suteikiamas darbuotojui naudotis privatiems poreikiams.
Pavyzdinis finansinei apskaitai vesti skirtas sąskaitų planas yra paskelbtas atitinkamuose reglamentuose, ir įmonės juo gali vadovautis pasirengdamos joms reikalingus individualius sąskaitų planus. Tačiau menedžmento (arba vadybos) apskaitai vesti reikalingo sąskaitų plano niekas nereglamentuoja ir kiekviena įmonė turi pasirengti jį pati taip, kaip išmano. Menedžmento apskaitos sąskaitų planų įvairovė yra didžiulė – juk kiekvienoje įmonėje kuriama savita, tik tai įmonei skirta menedžmento apskaitos sistema, kuriai ir rengiamas savitas sąskaitų planas. Pradedamo spausdinti straipsnių ciklo PASIRENK SĄSKAITŲ PLANĄ 1 dalyje „Menedžmento apskaitos sąskaitų planų esmė ir poreikis, sąskaitų kodavimas“ apžvelgiami pagrindiniai klausimai, kurie kyla rengiant menedžmento apskaitos sąskaitų planą.
Viešojo sektoriaus apskaitos reforma vykdoma jau beveik metus. Pagal reformos koncepciją šio sektoriaus apskaitoje bus pereita prie visiško pajamų ir sąnaudų kaupimo principo ir kitų bendrųjų apskaitos principų taikymo. Apie reformos vykdymo etapus, terminus, pirmuosius rezultatus ir spręstinas problemas skaitykite publikacijoje VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITA – REFORMŲ KELYJE.
Kitame žurnalo numeryje skaitykite:
ATSARGŲ NUVERTINIMAS IKI GRYNOSIOS GALIMO REALIZAVIMO KAINOS: APSKAITA IR MOKESTINIAI YPATUMAI
DIVIDENDŲ APMOKESTINIMAS (2) Lietuvos vieneto gyventojams išmokamų dividendų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu
ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS: APSKAITOS IR MOKESČIŲ REIKALAVIMŲ DERINIMAS
UŽDARŲJŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ AKCIJŲ APSKAITA
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO IR PERSKAIČIAVIMO SENATIES INSTITUTAS IR JO TAIKYMAS PRAKTIKOJE
BIUDŽETAI: NUO KO PRADĖTI
„altinis: www.paciolis.lt