Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Apskaitos ir mokesčių apžvalgos 2007 Nr. 4 numerio anonsai
Praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje Lietuvos spaudoje pasirodė keletas publikacijų, kaip kai kurie Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariai leidžia savo reikmėms mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus reprezentuoti šalį ar tiesiog kanceliarinėms išlaidoms. Leidžia savo nuožiūra ir niekam neatsiskaito, o privačių įmonių vadovų atsiskaitymą už reprezentacines išlaidas reglamentuoja mokesčių įstatymai, pagal kuriuos reikalaujama pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, mokėti mokesčius. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje VALDININKŲ REPREZENTAVIMO FONDAI – TARSI ĮTEISINTAS „VOKELIS“.
Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnyje suteikiama galimybė ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius perkelti į sekančius mokestinius laikotarpius ir taip sumažinti tų laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Tai yra mokestiniai nuostoliai, apskaičiuojant pelno mokestį, laikomi leidžiamais atskaitymais.
Mokestinis rezultatas, pelnas ar nuostolis, apskaičiuojamas atliekant apskaitinio rezultato (pelno ar nuostolio) koregavimus. Verslo apskaitos standartai, kuriais vadovaujantis finansinėje apskaitoje registruojamos pajamos ir sąnaudos, ne visais atvejais atitinka Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kurias savo komentaruose tam tikrais atvejais dar labiau sugriežtina mokesčių administratorius. Dėl tos priežasties dažnai finansinėje apskaitoje apskaičiuotas pelnas, atlikus koregavimus pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, skiriasi nuo apmokestinamojo rezultato. Plačiau – straipsnyje 24-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „PELNO MOKESTIS“ NUOSTATŲ TAIKYMAS, APSKAIČIAVUS MOKESTINIUS NUOSTOLIUS.
Įprasta, kad įmonės uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos, pvz.: pardavimo pajamos, ilgalaikio turto perleidimo pelnas, veiklos sąnaudos, registruojamos pajamų ir sąnaudų sąskaitose ir pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitą perkeliamas tik ataskaitinio laikotarpio įmonės grynasis pelnas (nuostoliai). Tačiau 8-ajame verslo apskaitos standarte ,,Nuosavas kapitalas“ išvardyta bent keletas ūkinių operacijų, kurios neatsispindi pajamų ir sąnaudų sąskaitose, o jų rezultatas tiesiogiai koreguoja nepaskirstytąjį pelną (nuostolius). Tokių ūkinių operacijų rezultatai pateikiami ne pelno (nuostolių) ataskaitoje, o nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Straipsnyje NEPASKIRSTYTOJO PELNO (NUOSTOLIŲ) DYDĮ KEIČIANČIOS OPERACIJOS aptariama, kokių ūkinių operacijų rezultatai didina ar mažina nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) ir kaip šios operacijos registruojamos apskaitoje.
Jeigu pagal nuomos (panaudos) sutarties sąlygas turto savininkas nuomininkui (panaudos gavėjui) kompensuoja jo atlikto išsinuomoto (panaudos būdu valdomo) ilgalaikio materialiojo turto remonto ar rekonstravimo sąnaudas ir jei šis nuomininko (panaudos gavėjo) atliktas remontas pailgino turto naudingą tarnavimo laiką ir (arba) pagerino naudingąsias turto savybes, nuomotojo (panaudos davėjo) apskaitoje atliekamas įrašas, kuriuo didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) koreguojamas šio turto naudingo tarnavimo laikas. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 20 str. 3 dalies nuostatomis, jei nuomininko (panaudos gavėjo) atliktas išsinuomoto (pagal panaudos sutartį perduoto) ilgalaikio materialiojo turto remontas ar rekonstravimas pailgina jo naudingo tarnavimo laiką ir (arba) pagerina naudingąsias savybes, nuomotojas (panaudos davėjas) remonto ar rekonstravimo darbų verte ne tik turi padidinti ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas ar rekonstravimas buvo baigtas, bet ir šį turto vertės padidėjimą apmokestinti pelno mokesčiu (nuomininko (panaudos gavėjo) atlikto remonto ar rekonstravimo darbų vertę pripažinti apmokestinamosiomis pajamomis). Plačiau – straipsnyje IŠNUOMOTO ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO REMONTAS IR REKONSTRAVIMAS: FINANSINĖS APSKAITOS IR MOKESČIŲ REIKALAVIMŲ DERINIMAS.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinės atskaitomybės ataskaita, kurioje parodoma, kaip per ataskaitinį ir praėjusius ataskaitinius laikotarpius keitėsi nuosavo kapitalo dydis ir struktūra. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita rengiama jau (o kai kas – dar tik) trečius metus. Bet ar mokame ją parengti teisingai? Straipsnyje NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS PARENGIMAS aptariami pagrindiniai ataskaitos elementai ir jos užpildymo pavyzdys.
Mokesčių mokėtojui siekiant tinkamai vykdyti savo pareigas ir tokiu būdu išvengti neigiamų teisinių pasekmių, taip pat siekiant pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis, ypač svarbu tinkamai apskaičiuoti terminus ir jų laikytis. Taip pat reikia pažymėti, kad tam tikrais atvejais įstatyme yra numatyta galimybė atnaujinti mokesčių mokėtojo praleistą terminą, tačiau mokesčių administratorius ar kita iš mokesčių teisinių santykių kilusį ginčą nagrinėjanti institucija turi tokią pareigą tik tuo atveju, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Straipsnio MOKESČIŲ ĮSTATYMUOSE NUSTATYTŲ TERMINŲ IR DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO ADMINISTRATORIUI TERMINŲ APSKAIČIAVIMAS tikslas yra aptarti mokesčių įstatymuose nustatytų terminų apskaičiavimo klausimus, su tuo susijusio dokumentų įteikimo mokesčių administratoriui instituto taikymo problemas, taip pat praleisto termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą teismų praktikoje.
Lietuvos įmonėms, prekiaujančioms kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, neretai tenka aiškintis, ar neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais ir mokėti pridėtinės vertės mokestį tose valstybėse, kuriose jos tiekia prekes. Tai ypač aktualu prekybos tarpininkams. Tarptautinėje prekyboje dažni tokie atvejai, kai prekės parduodamos per vieną ar kelis savo vardu veikiančius (neatsiskleidusius) tarpininkus, tačiau pristatomos tiesiogiai galutiniam pirkėjui. Nustatyta, kad kiekvienas tokios prekių tiekimų grandinės sandoris turi būti apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu pagal toje valstybėje, kurioje jis laikomas įvykusiu, galiojančias taisykles. Todėl prekių tiekimo grandinėje tarpininkaujančioms įmonėms būtina žinoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse narėse joms atsirandančias prievoles, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu.
Straipsnyje TRIKAMPĖS PREKYBOS SANDORIŲ APMOKESTINIMAS PVM aptariama, kokie prekybos sandoriai laikomi trikampe prekyba, aiškinama, kaip pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamos Lietuvos įmonių, trikampės prekybos dalyvių, tiekiamos ir įsigyjamos prekės.
Kitame numeryje skaitykite:
KAIP „SODRA“ REIKALAUJA „SODRĄ“ NUO „SODROS“ APSKAIČIUOTI
INDIVIDUALAUS NEAPMOKESTINAMOJO PAJAMŲ DYDŽIO TAIKYMAS
NUO ŠIOL „VISA BUHALTERIJA“ – APSKAITOS IR MOKESČIŲ DERINIMAS (7) ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO PERLEIDIMAS IR NURAŠYMAS: FINANSINĖS APSKAITOS IR MOKESČIŲ REIKALAVIMŲ DERINIMAS
PINIGINĖ KOMPENSACIJA MOKAMA UŽ VISAS NEPANAUDOTAS KASMETINES ATOSTOGAS
NAUJOSIOS ASOCIJUOTŲ ASMENŲ TARPUSAVIO SANDORIŲ ATASKAITOS PILDYMO YPATUMAI
DOKUMENTUS SURAŠYKIME TAISYKLINGAI (2) ĮSAKYMAI DĖL ATOSTOGŲ
„altinis: www.paciolis.lt