Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos Kreipimasis dėl vidaus rinkos apsaugos
Įvairaus dydžio ir pajėgumų šalies medienos perdirbėjai, įvairių medžio produktų gamintojai jau seniai pasigenda aiškios krašto vyriausybių politikos ir konkrečių veiksmų, efektyviai naudojant medienos išteklius ir sudarant palankias sąlygas plėtoti su šia žaliava susijusius vietos verslus.
Skaudžios problemos
Mūsų valdžios vyrai ir moterys vis trimituoja apie krizę ir jos pasekmes, verždami diržus bejėgiams pensininkams ir mamoms. O bedarbių gretos vis didėja. Laimės ieškoti svetur išvyksta vis daugiau mokesčius mokėti galinčių žmonių. Iš valdžios nuolat girdime, kad šalis yra „skęstančiojo padėtyje", o visi žinome, kad skęstantysis griebiasi net šiaudo. Bet juk vienas iš tų šiaudų ir būtų ūkiškas bei racionalus šalies miškų ir medienos pramonės sektorių tvarkymas. Tačiau kažkodėl tai nedaroma.
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria pastaruoju metu susiduria mūsų asociacijos nariai, atstovaujantys smulkiuosius, vidutinius ir stambius medienos perdirbėjus, yra spartus apvalios medienos kainų didėjimas. Tačiau pati didžiausia ir skaudžiausia problema - sparčiai didėjantis apvalių rąstų eksportas iš Lietuvos. Norėdami pridengti šios problemos mastus, atitinkami politikos ir valdžios atstovų sluoksniai sąmoningai bando painioti medienos rūšis, t.y. popiermedžio medieną (pramonės, galinčios naudoti šią žaliavos rūšį šalyje nėra, ir tą žaliavą išties galima eksportuoti) su kita apvaliąja mediena, kurią naudoja vietos pramonė. Lietuvoje yra ganėtinai išvystyti verslai, kurių pagrindinė žaliava ir yra didžioji dalis apvaliosios medienos - pradedant nuo eglinių ir pušinių plonrasčių ir baigiant pjautiniais rastais. Čia kalbame apie lentpjūvėms ir kitiems perdirbėjams tinkančią apvaliąją medieną.
Dar skaudesnės pasekmės
Blogiausia, kad didėjantis rąstų eksportas pagimdo dar daigiau problemų, iš kurių pati didžiausia - žaliavos stygius vietos perdirbėjams. Nuo to labai kenčia padėklų, langų, durų, baldų, laiptų gamintojai, statyboms ir apdailai skirtos medienos ruošėjai, rąstinių namų statytojai. Be to, iš čia atsiranda ir kitos blogybės - gamybos nestabilumas ir kainų didėjimas. Tai mažina mūsų gamintojų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Dėl to nepilnai išnaudojami vietinių gamintojų pajėgumai ir stabdomos investicijos. O kur dar dėl žaliavos stygiaus nepagaminti produktai ir nesukurta pridėtinė vertė? Be to, prarandamos darbo vietos, nesumokami mokesčiai. Tuo pačiu pabrangsta energetika ir šildymas, bankrutuoja ar patiria labai didelius nuostolius aptarnaujantis sektorius - kompiuterių serviso ir mechaninio remonto įmonės, maitinimo įstaigos, elektros tinklai, degalines ir panašiai.
Neturėtume apsigauti, nes dėl išvežamos apvalios medienos tik sukuriama didėjančio eksporto iliuzija. Ji, deja, nesukuria šaliai jokios pridėtinės vertės ir neatneša apčiuopiamos naudos. Visų šitų faktų akivaizdoje kyla rimtų abejonių, ar mūsų valdžia moka ir gali ūkiškai ir efektyviai tvarkytis?
Neprivatizuokime valstybės miškų
Neseniai labai plačiai buvo diskutuojama valstybinių miškų privatizavimo galimybė. Mūsų manymu, valstybei atsisakyti vieno iš didžiausių savo turtų būtų visiškas absurdas. Be to, nepamirškime, kad valstybinių miškų urėdijų valdos - tai visų mokesčių mokėtojų turtas, kurio nereikėtų bet kam perleisti. Taip pat prisiminkim, kad neretai kitos šalys su didžiuliu pavydu žiūri į tvarkingai ir ūkiškai besitvarkantį Lietuvos miškų sektorių. O kažkam labai knieti paimti ir išardyti pelningai gyvuojančią ir veikiančią sistemą. Pagarba mūsų miškininkams smulkiems ir vidutiniams medienos perdirbėjams ir pilietiškiems politikams, kad dėl jų sutelktų pastangų kol kas pavyko išvengti tos klaidos. Mūsų manymu, šalies miškininkai profesionaliai ir gerai ūkininkauja savo valdose.
Pirmiausia - vietos įmonėms
Kiek teko patirti šalies miškininkai taip pat pripažįsta ir palaiko nuomonę, kad žaliava pirmiausia būtų aprūpintos vietinės gamybos įmonės ir tik tada sprendžiamas likusios medienos panaudojimo klausimas. Tikimės, kad šalies valdžia pagaliau išgirs ir supras šį mūsų siekį, nes tokia nenormali padėtis dėl žaliavų medienos pramonėje kartojasi periodiškai. Tą klausimą kėlėme mūsų surengtoje konferencijoje dar 2003m, o po ketverių metų - 2007 - šią problemą jau bandė spręsti ir didieji šalies medienos perdirbėjai ir baldininkai. Tuomet jie kreipėsi į šalies parlamentarus, pareikšdami, kad kasmet Lietuvoje iš paruošos 6,5 mln. m3. medienos net 2 mln. m3 eksportuojama. Pasak jų, jeigu tie kiekiai patektų į vietos medžio apdirbimo įmones, šalies biudžetas mokesčių pavidalu gautų apie 600 mln. litų.
Šalies miškininkystės teoretikas ir praktikas Stasys Mizaras, ieškodamas galimų žaliavos rezervų, straipsnyje apie Lietuvos miškų ūkio BVP ir darbo našumą, rašė: „Apvalios medienos eksportas reiškia prarastas galimybes plėtoti savo šalies medienos pramonę bei Lietuvoje sukurti daugiau pridėtinės vertės. 2008 m. Lietuvos medienos pramonėje iš 1 m³ apvalios medienos gauta 343,1 Lt BVP, o eksportuotos apvalios medienos vidutinė kaina buvo 215,6 Lt/m³. BVP nuostoliai Lietuvoje dėl apvalios medienos eksporto sudaro apie 200 mln. Lt kasmet".
Metai Medienos gaminių pramonė* Apvalios medienos eksportas* BVP nuostoliai
apvalios medienos sunaudojimas, mln. m3 BVP, mln. Lt BVP, tenkanti 1 m3 apvalios medienos, Lt
mln. m3 vidutinė kaina, Lt/m3 Lt/m3** iš viso, mln. Lt
2001 3,0 610,3 203,4 1,324 127,4 76,0 100,6
2002 3,1 715,9 230,9 1,439 120,2 110,7 159,3
2003 3,5 856,9 244,8 1,432 118,5 126,3 180,9
2004 3,6 1011,2 280,9 1,220 128,4 152,5 186,0
2005 3,6 1125,8 312,7 1,162 144,3 168,4 195,7
2006 3,9 1188,4 304,7 1,144 142,5 162,2 185,6
2007 3,9 1381,0 354,1 1,706 227,0 127,1 216,8
2008 3,5 1202,4 343,4 1,217 215,6 127,8 155,5
" Lietuvos miškų ūkio statistika. 2002-2009 m. Kaunas.
** skirtumas tarp BVP, tenkančio 1 m³ apvalios medienos ją apdirbant ir pardavimo (eksporto) kainos.
Tik Lietuva nieko nedaro
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija prognozuoja, kad, jei šalies valdžia nesiims jokių priemonių, tai situacija medienos rinkoje tik blogės ir daug įmonių, išsilailiusių per krizę ir iki šiol nebankrutavusių, neišvengiamai patirs „Pajūrio medienos” likimą (2007 m. bendrovė buvo priversta užsidaryti).
Pasaulio patirtis rodo, kad visos civilizuotos valstybės stengiasi apsaugoti savo vidaus rinkas. Suomijos ir Švedijos medienos pirkėjai jų vietinių konkurencinių tarnybų netgi buvo nubausti už tai, kad kėlė apvalios medienos kainas Vidurio ir Rytų Europoje, o ne savo šalyse. Kuomet padėtis buvo pasidariusi žalinga vietos gamintojams, Estija įvedė kvotas rąstų eksportui. Rusija ir Baltarusija kasmet palaipsniui didina žaliavinės medienos eksporto muitus. Lenkija įveda rąstų vežimo atstumo kvotas. Ir tik Lietuva, linkčiodama į ES teisės aktus, nieko nedaro.
Siūlome visoms suinteresuotoms organizacijoms ir įmonėms vienytis ir kelti šias problemas pačiu aukščiausiu lygiu bei išsireikalauti, kad skubiai būtų priimti atitinkami sprendimai, ribojantys strateginės žaliavos išvežimą iš Lietuvos.
Papildomos informacijos teirautis:
Tatjana Kravcova
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
Tel. +370 687 46814
Fax. +370 46 310839
Mail. tatjana@balintra.lt
Šaltinis: verslas.vakarai.lt