Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Miesto plėtros viziją drasko išvykstantys klaipėdiečiai
Per paskutinius dešimt metų gyventojų skaičius Klaipėdoje nuolat mažėja, kasmet prarandama milijonai litų miesto pajamų, o tai trukdo kokybiškai įgyvendinti strateginę miesto viziją. Padėtį uostamiestyje dar labiau blogina nepatraukli nei gyventojams, nei verslui socialinė ir ekonominė aplinka.
Vietoj veiksmų – ataskaitos
Uostamiesčio plėtros strateginiame plane pagrindinis darnios plėtros rodiklis yra teigiama gyventojų skaičiaus metinė kaita. Žmonių skaičiaus augimas mieste didžia dalimi atspindėtų Klaipėdos savivaldybės patrauklumą gyventi ir dirbti.
Siekiama, jog gyventojų skaičius uostamiestyje turėtų augti vienu arba daugiau procentų. Šio rodiklio pagrindu savivaldybės taryba formavo miesto strategiją, apibrėžė konkrečias priemones jai įgyvendinti.
"Savivaldybės administracijai sėkmingai įgyvendinant strateginės plėtros planą, gyventojų skaičius turėtų bent jau nemažėti, idealiu atveju – augti. Tačiau gilinantis į Klaipėdos miesto plėtros strateginį planavimą, kurio ašis yra savivaldybės taryba, ir peržiūrint numatytus tikslus, kurių įgyvendinimas pavestas administracijai, matome, jog lėšos panaudojamos netikslingai, kasmetiniai rezultatai nedžiugina ir toli gražu nesutampa su numatyta vizija", – susidariusią situaciją komentavo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška.
Kasmet palieka stadionas žmonių
Per 10 metų (nuo 2001 m. iki 2011 m.) Klaipėdos miestas neteko 31 690 gyventojų.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas skaudžiai jaučiamas, nes vidutiniškai per metus miestą palieka apie 2,5 tūkst. klaipėdiečių – kasmet beveik po vieną pilną Gargždų stadioną kartu su visa futbolo komanda ir aptarnaujančiu personalu. Per dešimtmetį iš uostamiesčio išvažiavo beveik tiek žmonių, kiek šiandien gyvena Gargžduose (14 945 gyv.) ir Telšiuose (24 295 gyv.) kartu sudėjus.
Dėl gyventojų mažėjimo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas kasmet netenka apie 123 mln. Lt pajamų ir šie nuostoliai vis auga. Dėl gyventojų sumažėjimo Klaipėdos mieste veikiantis verslas kasmet netenka 627 mln. Lt pajamų. Lėšos, kurios jau nepateko į savivaldybės biudžetą, – didžiulės. Jas surinkus, galėjo būti gerinama ekonominė ir socialinė situacija mieste, gyvenimo ir mokymosi sąlygos jaunimui, prisidedama prie verslo skatinimo.
"Įsivaizduokime, ką buvo galima pakeisti, patobulinti ir sukurti, jei lėšos būtų patekusios į miesto biudžetą. Panaudojus prarastus pinigus uostamiestyje šiandien jau galėjo stovėti naujas ir modernus vandens atrakas. Per dešimt metų Klaipėdoje galėjo atsirasti net 15 tarptautinius standartus atitinkančių 50 m ilgio baseinų, kurių kiekvieno vertė – 40 mln. Lt! Būtų buvusi galimybė praturtinti akademinę sferą, pagerinti studijų sąlygas – pavyzdžiui, pasikviesti ne vieną pasaulinio lygio mokslininką skaityti paskaitas mūsų universitete ar kitose aukštosiose mokyklose", – galimą naudą miestui vardijo A. Mileška.
Stinga tyrimų ir aiškių atsakymų
Gyventojų emigraciją savo ruožtu dar labiau skatina nepatraukli socialinė ir ekonominė situacija mieste. Nemaža dalis atsakomybės dėl susidariusios padėties tenka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovams, kuriems stinga kompetencijos strategiškai valdyti miestą.
Nors gyventojų skaičius kasmet mažėja ir strateginės plėtros rodiklis, vienas pagrindinių ir esminių plėtros plane, tampa nepasiekiamas, tačiau kol kas Klaipėdos miesto savivaldybė nesiruošia ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Neatliekami jokie tyrimai ir analizės, siekiant detaliai išsiaiškinti ir įvardinti, kokios konkrečiai priežastys verčia klaipėdiečius palikti miestą, kodėl jis jiems yra nepatrauklus, ką reikėtų keisti. Jau kelerius metus iš eilės miesto savivaldybės administracija ignoruoja ir ekspertų siūlomas papildomas strategines priemones smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui bei plėtrai mieste.
Vystymo formulė – aiški
Klaipėda su savo neišnaudotomis galimybėmis ir ištekliais išties gali tapti patraukliu miestu gyventi, dirbti, kurti verslus, ilsėtis, tačiau siekiant numatyto rezultato – teigiamo gyventojų skaičiaus mieste – reikia diegti kitokias ilgalaikio poveikio priemones.
"Sąmoningų klaipėdiečių ugdymas prasideda jau mokymo įstaigose, kurios turi siekti, jog jų auklėtiniai pasiliktų studijuoti, dirbti ir kurti verslą mieste. Dar svarbiau – gerai apmokamų darbo vietų kūrimasis, verslo skatinimas uostamiestyje. Valdžios atstovai turėtų užtikrinti, jog šie vidutines ir didesnes pajamas gaunantys žmonės liktų gyventi Klaipėdoje, o ne užmiestyje, todėl uostamiesčio teritorijoje turėtų atsirasti patrauklių gyvenamųjų būstų.
Taigi, įgyvendindami efektyvų darnios plėtros modelį turime siekti, kad Klaipėdoje būtų stiprios mokyklos ir universitetas, gerai apmokamas darbas ir patraukli gyvenamoji vieta mieste", – savo siūloma prioritetų formule pasidalijo A.Mileška.
Šaltinis: Vakarai.lt