Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Ryšiams su visuomene planetos išsidėsčiusios palankiai
Raginimas ryšių su visuomene sektoriui prisiimti didesnius jaunimo įdarbinimo, profesinio ugdymo ir mokymo pagal standartus įsipareigojimus Alasair Sutherland
Visame pasaulyje padidėjus ryšių su visuomene paslaugų paklausai ir dėl to šiai veiklos sričiai išaugus ir pelnius pasisekimą, firmų vadovai gali džiaugtis. Tačiau kai kuriems žmonėms šis laikotarpis yra labai sunkus ir įtemptas.
Kuo labiau visi tapome užsiėmę, tuo didesnė našta teko vyresniesiems konsultantams, projektų vadovams ir projektų direktoriams, kurie yra mūsų verslo pagrindas. Jų darbo krūvis labai išaugo. Šiai grupei jau dabar trūksta žmonių, o viršininkas ateina penktadienio popietę ir sako: "Puikios naujienos, sveikinu, mes gavome naują projektą, pradedame pirmadienį." Kaip jiems jaustis? Vėl darbas iki išnaktų, dar vienas prarastas savaitgalis, dar viena įtempta kitos savaitės pradžia. Deja, taip yra ne todėl, kad agentūra nepajėgtų priimti į darbą daugiau žmonių - tokių darbuotojų tiesiog neįmanoma rasti.
Patikėkite, darbuotojų trūksta katastrofiškai. 2000 metų gegužę aš peržiūrėjau aštuonių pagrindinių ryšių su visuomene firmų įdarbinimo skyrelius tinklapiuose. Daugelyje jų buvo išvardyta po 40 - 50 laisvų vadovų darbo vietų. Vienoje firmoje buvo daugiau kaip 170 laisvų vietų!
Taigi yra paklausa, gera darbo kokybė, tačiau trūksta gerai apmokytų darbuotojų, ir šis trūkumas darbo rinkai daro itin didelį spaudimą. Kodėl susidarė tokia padėtis ir kokių priemonių mes, konsultavimo sektorius, turėtume imtis?
Daugelis iš penkiolikos pasaulinių firmų pastaraisiais metais išaugo daugiau kaip po 20 procentų per metus. Iš esmės šis padidėjimas buvo natūralus, net ir be įmonių įsigijimų, todėl šiemet buvo tapęs mįsle abiejose Atlanto pusėse esančiai prekybos žiniasklaidai.
Yra kelios tokio sektoriaus augimo priežastys, kurios dar labiau pagilina aštrią darbuotojų trūkumo sukeltą krizę. Pirmoji ir svarbiausioji priežastis yra ta, kad, padidėjus ryšių su visuomene atskaitomybei ir išmatuojamumui bei supratimui, kad bendrovės reputacija turi vertę ir gali būti valdoma, dauguma verslo žmonių nebeabejoja mūsų atliekamo darbo nauda.
Per pastaruosius trisdešimt metų populiariausia susitikusių dviejų ar trijų ryšių su visuomene srities darbuotojų pokalbių tema būdavo: "Kodėl mūsų darbas nėra gerbiamas?", arba: "Mums reikia kaip nors kitaip pavadinti ryšius su visuomene, kad nebūtume painiojami su paperkamais rašeivomis ir naktinių klubų šeimininkėmis". Šiandien išgirdus tokias kalbas man norisi išsitraukti ginklą. Šiuolaikinio verslo sąlygomis kiekvienoje rinkoje yra daugybė bendrovių ir organizacijų, pasirengusių mokėti gerus pinigus už profesionalią pagalbą ryšių su visuomene srityje, todėl beveik nebėra prasmės eikvoti brangaus laiko stengiantis "perauklėti" klientą ar viršininką, dar nežinantį, kas yra ryšiai su visuomene, arba nesuprantantį, kodėl jis už tai turi mokėti. Iki šiol to dar nežinantys arba labai greit sužinos, arba greitai pralaimės. Tačiau pasisekimas mūsų darbuotojams reiškė didelį krūvį ir padidino poreikį ryšių su visuomene srityje įdarbinti bei apmokyti kur kas daugiau profesionalių darbuotojų.
Antrasis pagrindinis veiksnys, reikalaujantis spręsti darbuotojų trūkumo problemą, yra elektroninė komercija ir tai, kad ryšių su visuomene paslaugomis šioje srityje imta naudotis itin plačiai. Atrodytų natūralu, kad, būdami įgudę redaguoti, ryšių su visuomene darbuotojai, palyginti su mūsų "pusbroliais" reklamos darbuotojais, komunikacijos srityje internete jaučiasi laisviau. Šią nuomonę patvirtina ir faktai.
Interneto ir elektroninės prekybos lyderių tyrimas, kurį 1999 m. atliko Manning, Selvage & Lee, įtikinamai parodė, kad tokie interneto pasaulio lyderiai kaip Yahoo, eBay, Amazon.com, DrKoop ir AOL per kelerius egzistavimo metus tarp savo vartotojų užsitarnavo labai panašų visuomenės supratimą ir pagarbą, kokią tradicinėms firmoms, pavyzdžiui, Coca-Cola, pavyko užsitarnauti per visą komunikacijų šimtmetį, ir kad interneto vartotojai nuomonę dažniausiai susidarė per ryšius su visuomene, o ne per tradicinę reklamą.
Technologijų srities ryšių su visuomene darbuotojų trūkumas yra itin didelis. Technologijos ir dot.com sektorius tarsi magnetas traukė ryšių su visuomene darbuotojus, kuriems, įsitraukus į sparčiai augantį verslą iš pradžių, atsirado vienintelė galimybė gyvenime užsidirbti daug pinigų. Beveik kiekviena žinoma ryšių su visuomene firma dėl dot.com atsiradimo neteko aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kuriuos suviliojo akcijų opcionų ir pirminio viešo vertybinių popierių platinimo perspektyva.
Šiuo metu dot.com tinklapyje populiarus besireklamuojančio, stambiems kapitalistams prisistatančio verslininko įvaizdis. Vieni iš pirmųjų klausimų, kuriuos investuotojai užduoda verslininkui, norinčiam pritraukti penkis milijonus dolerių, reikalingų savam tinklapiui sukurti ir pradėti naudoti, yra: "Ar turite ryšių su visuomene darbo planą?" ir "Kurios ryšių su visuomene agentūros paslaugomis jūs naudojatės?"
Tarptautinio verslo augimą ir plėtrą visame pasaulyje pagreitino ne tik elektroninė prekyba, kuri yra svarbus JAV ekonomikos variklis, bet ir itin spartus JAV vertybinių popierių rinkos didėjimas. Būtent didžiulis pasisekimas savo šalyje turėjo daugiausia įtakos JAV firmų pasiryžimui finansuoti užjūrio investicijas, verslo plėtrą ir įmonių įsigijimus. Daugelis didesnių ryšių su visuomene firmų dabar yra viešai kotiruojamų bendrovių nuosavybė. Tai reiškia, kad jos disponuoja beveik neribotomis lėšomis, reikalingomis įsigyti ir sukurti saviems įstaigų tinklams visame pasaulyje, skirtiems ne vietiniams klientams aptarnauti, o padėti savo šalies klientams, kad jie galėtų kurti ir plėsti verslus vietos rinkose.
Kadangi tarptautinių korporacijų, kurios jau seniai naudojasi ryšių su visuomene paslaugomis, atsiranda kiekvienoje rinkoje, ryšių su visuomene paklausa kyla jau ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir visame pasaulyje. Šią paklausą dažniausiai gali patenkinti tik vietiniai darbuotojai, kuriems rengti reikėtų pasitelkti kvalifikuočiausius specialistus. Kai kada patyręs ir išsilavinęs klientas puikiai žino, kokios rūšies programos reikia naujai rinkai, ir supranta, kad pagal tokią programą agentūra, turėdama kelis išprususius darbuotojus (jeigu tokių apskritai turi), privalo išugdyti ir išmokyti naujus vietinius darbuotojus.
Nors tokios klientų bendrovės, teikdamos lėšas ir garantuodamos sąlygas vietiniam darbui, padeda mokyti vietinius darbuotojus, mes negalime tikėtis, kad nuolat iš klientų imsime pinigus už mūsų darbuotojų rengimą. Tarptautinėms firmoms teko jau retenybe tampančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus perkelti į naujas rinkas, kur jie turi rengti kitus darbuotojus ir skatinti vietinių talentų ugdymą. Tai dar labiau padidino likusiems darbuotojams tenkantį darbo krūvį.
Kita šios pramonės šakos darbuotojų trūkumo sukeltos krizės priežastis yra prieš septynerius ar aštuonerius metus, t.y. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, buvusio nuosmukio metu priimtų verslo sprendimų padariniai. Tuo metu klientai apkarpė savo biudžetus, ir mums teko pasirinkti - arba sumažinti mokymo programoms skirtas lėšas, arba žiūrėti, kaip pelnas slysta mums iš rankų. Žinodami, kad geram projektų direktoriui arba vyresniajam konsultantui parengti reikia aštuonerių-devynerių metų, beveik visas dabar mūsų patiriamos įgūdžių stokos priežastis galime sieti su minėtąja dešimtojo dešimtmečio pradžia.
Pirmasis pašalinis šios situacijos poveikis yra padidėjusi konkurencinė kova dėl esamų negausių talentų. Agentūros konkuruoja dėl finansinio atlygio ir, siekdamos pritraukti klientus, daugiausia dėmesio skiria tobulinti specialistus, taip pat darbuotojo darbo aplinkai ir lengvatoms.
Per pastaruosius kelerius metus beveik kiekvieno lygmens darbuotojų atlyginimai vidutiniškai išaugo 30 procentų, o aukštesnės kategorijos darbuotojų atlyginimams didėti, atrodo, nėra ribų. Teko girdėti, kad Niujorke, kur labiausiai trūksta profesionalių darbuotojų, viena agentūra moka penkiasdešimt tūkstančių dolerių per metus jaunuoliui, teturinčiam dvejų metų ryšių su visuomene darbo patirtį.
Tačiau pinigai, suprantama, nėra vienintelis motyvas. Turint ribotą lėšų, iš kurių būtų galima mokėti vis didesnius atlyginimus, kiekį, didžiosiose firmose per pastaruosius dvejus metus daugiau dėmesio imta skirti ne finansiniams atlygiams, o kitiems svarbiems veiksniams, padedantiems firmoms pritraukti ir išlaikyti visų lygių darbuotojus. Daugelį x-kartos žmonių ir jų sekėjų labiausiai motyvuoja tai, kas išmokstama, o ne tai, kiek uždirbama. Panaršykite po didelių tarptautinių agentūrų tinklapius ir suprasite, kiek daug dėmesio mes skiriame darbo aplinkai ir kitiems nefinansinės naudos veiksniams, kurie kuria motyvuotą ir nuolatinę komandą.
Kai kurios papildomos lengvatos yra trumpalaikės ir taktinės. Tarkim, dabar plačiai paplitęs "laisvo stiliaus penktadienis", daug kur virtęs "laisvo stiliaus vasara", kai įvedami vasaros darbo grafikai, leidžiantys darbuotojams savaitgaliais anksti baigti darbą. Bet abejoju, ar kas nors kada nors kėlė koją iš lovos sakydamas: "Aš šiandien trokštu eiti į darbą todėl, kad gaunu lengvatų taisydamas dantis."
Kelios firmos priėmė ilgalaikius darbuotojų tobulinimo bei mokymo planus ir savo darbuotojams sukūrė ilgalaikės karjeros galimybę.
Naujausias MS&L atliktas tyrimas parodė, kad veiksmingiausiai darbuotojus pritraukti ir išlaikyti galėtų bendrovės parengta programa, pagal kurią kiekvienas personalo narys pats planuotų ir tvarkytų savo karjerą. Tai dar sykį patvirtino tiesą, kad puikios darbo vietos reputaciją natūraliai pelnytų bendrovė, pagrindinius biudžeto ir žmonių resursus skirianti ne rinkodarai, o profesiniam žmonių tobulinimui, ir turinti tvirtai apsisprendusius bei gerai pasirengusius darbuotojus. Tokia reputacija pasklistų tarp šios srities absolventų, potencialių darbuotojų bei visų kolegų.
Kadangi vienas svarbiausių veiksnių klientams pasirenkant agentūrą yra jų projektus įgyvendinančios komandos kokybė ir stabilumas, buvo manoma, kad tokia reputacija padėtų bendrovei pritraukti klientų ir užsitikrinti sėkmę, kurios jie siekė, planuodami savo firmos augimą.
Manau, kad mes, konsultavimo sektorius, kad apsaugotume ir plėstume ateities verslą, privalome labiau ugdyti ir mokyti jaunimą. Visus kviečiu priimti į darbą tiek jaunų žmonių, kiek kompanija išgali, ir skirti pakankamai resursų juos mokyti. Prisiminkime, kad bendrovei dažniausiai naudinga tai, kas naudinga darbuotojams. Pasistenkime įtikinti kuo daugiau žmonių apsvarstyti galimybę imtis ryšių su visuomene verslo, kad galėtume įgyti įvairesnių įgūdžių ir užsitikrinti pelnytą vietą direktorių tarybose. Kol dar gyvename tokiais gerais laikais, privalome iš paskutiniųjų stengtis garantuoti mūsų verslo ateitį.
Alasdair Sutherland, Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos prezidentas ir Manning Selvage & Lee Bendrovių plėtros skyriaus atsakingasis viceprezidentas
Šaltinis: www.jonkus.lt