Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Visos šalies bendrovės 2006 metų pelną skirstys antiįstatymiškai!
Dėl to gali nukentėti daugybė akcininkų ir verslo partnerių bei bankų, o atsakomybė už tai tikriausiai teks pačių įmonių vadovams.
Tai, kad valdžia nepaiso nei įmonių, nei piliečių interesų, jau seniai nieko nebestebina. Kaip ir nieko keista, jog valdžios koridoriuose – toli gražu ne patys šviesiausi protai. Šviesiausi laisvosios rinkos sąlygomis save realizuoja kur kas rimčiau ir ne kitų sąskaita. Tačiau tokį akibrokštą, kuris gresia Lietuvai dabar, vargu ar kas galėjo prognozuoti. Niekas nesitiki, kad valdžios institucijos bent pirštą pajudins realiai gindamos šalies gyventojų ar verslo struktūrų teises. Tačiau visada rusena viltis, kad bent netrukdys dirbti. Deja, deja... Dažnai matome, kad būtent dirbti ir trukdoma. Šį kartą padėtis daug rimtesnė nei įprasta: pati valdžia patvirtino vieną kitam prieštaraujančius reglamentus, griaunančius bet kokį verslo saugumą, tuo pačiu ir ekonominį valstybės pamatą.
Teigdami, kad pasiekta verslui itin pavojinga riba, dar kartą atkreipiame valdžios atstovų dėmesį, kad laikas pagaliau įvesti bent minimalią tvarką finansinės apskaitos ir atskaitomybės reglamentavimo srityje. Kalbama apie viso šalies ūkio saugumą, todėl į šią problemą turėtų atkreipti dėmesį patys aukščiausi pareigūnai, neišskiriant nė vieno.
Nesuklysti beveik neįmanoma!
Artėjant visuotiniams akcininkų susirinkimams, kiekviena bendrovė atlieka teisės aktuose nustatytas prievoles – rengia metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Nors pareiga atlikti šiuos veiksmus bendrovėms galioja ne vienerius metus, tačiau jau antri metai susiduriama su problema, kuri anksčiau, kol negaliojo Verslo apskaitos standartai, nekildavo.
Problemos esmė glūdi daugelį metų nekitusioje ir visiems gerai žinomoje ABĮ 59 str. 3 dalies nuostatoje, kad „bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma“. Kalbant apie 2006 m. pelno paskirstymą, ataskaitinių metų pradžia laikoma 2006 metų sausio 1 diena. Tai štai: 2006 metų pradžios nepaskirstytasis pelnas ar nuostoliai dažniausiai nieko bendra neturi su tų metų skirstytinu rezultatu. Tokio pelno daugelyje įmonių tiesiog nebus, nes jis jau buvo paskirstytas prieš metus, skirstant 2005 metų pelną (nuostolius)! Todėl metų pradžios pelno ir grynojo ataskaitinių metų pelno suma visiškai nereikš dydžio, kurį akcininkai galėtų skirstyti. Jeigu, pavyzdžiui, 2006 m. kovo 23 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, tvirtinantis 2005 m. metinę finansinę atskaitomybę, nusprendė paskirstyti visą veiklos rezultatą (tarkime, išmokėti akcininkams dividendus), tai įmonė po šio akcininkų susirinkimo faktiškai turės nulį nepaskirstyto pelno. Buhalterinėje apskaitoje tai bus atspindėta ta data, kai realiai įvyko ūkinė operacija –bendrovė, vadovaudamasi akcininkų sprendimu, skyrė dividendus (mūsų aptariamu atveju – 2006 m. kovo 23 d.). Po šio skirstymo susidariusi įmonės finansinė padėtis bus visiškai kitokia nei buvusi 2006 m. sausio 1 d., nes pelną skyrus dividendams, įmonė jiems išmokėti bus išleidusi tam tikrą pinigų sumą. Tačiau prisiminkime, kad vadovaujantis ABĮ nuostatomis, apskaičiuojant 2006 m. skirstytiną rezultatą, privalu atsižvelgti į tų metų sausio 1 d. fiksuotą (ir dažnai jau „pravalgytą“) nepaskirstytąjį pelną, bet ne į realiai egzistuojantį metų pabaigoje (mūsų atveju – paskirsčius pelną dividendams ir atlikus daugelį kitų procedūrų). Kitaip tariant, Akcinių bendrovių įstatymas verčia įmones tą patį pelną skirstyti du kartus!
Nors pareiga parengti finansinę atskaitomybę, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą bendrovėms galioja ne vienerius metus, tačiau jau antri metai įmonės susiduria su problema, kuri anksčiau, kol negaliojo Verslo apskaitos standartai, nekildavo.
Čia ir yra problema: nepaskirstyto pelno suma 2006 metų pradžioje skiriasi nuo nepaskirstyto pelno sumos, likusios po 2006 metais įvykusio ataskaitinio akcininkų susirinkimo. Tačiau pagal Akcinių bendrovių įstatymą akcininkai 2007 metų pradžioje vykstančiame visuotiniame akcininkų susirinkime kaip vieną iš duomenų, apskaičiuojant paskirstytinąjį pelną, nori nenori turi imti jau kartą paskirstytą 2006 metų rezultatą – 2006 m. sausio 1 d. buvusį nepaskirstytąjį pelną. Kiekvienas, bent kiek išmanantis aritmetiką, turėtų suvokti, kad jei apskaičiuojant paskirstytinąjį pelną vienas iš rodiklių bus klaidingas, visa lygybė taip pat bus neteisinga. Būtent to – panaudoti neteisingus duomenis – vienareikšmiškai ir reikalaujama Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 3 dalyje. Paradoksalu, kad ja vadovaujantis tas pats pelnas skirstomas du kartus. Tai vaizdžiai iliustruoja ir 1 lentelė: (pateiktą pavyzdį rasite žurnale)
Ką galvojo Verslo apskaitos standartų kūrėjai?
Reikia pabrėžti, kad aptartoji problema kilo įsigaliojus teisės aktams, kuriuose reikalaujama, kad įmonės tvarkytų buhalterinę apskaitą pagal Verslo apskaitos standartus. Anksčiau, kol bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne pagal šiuos reglamentus, minėtoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata nekeldavo jokių keblumų: pagal tuomet galiojusius finansinės atskaitomybės rengimo reikalavimus ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), išvestas metų pradžioje, nekisdavo iki metų pabaigos. Tačiau pakeitus finansinės atskaitomybės rengimo reikalavimus, situacija iš esmės pakito – dabar nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), buvęs ataskaitinių finansinių metų pradžioje, tų pačių metų pabaigoje beveik visada būna pakitęs. Taigi valdžia, keisdama finansinės atskaitomybės rengimo reikalavimus, net nepamėgino įsigilinti, kokios įtakos tai turės įmonių veiklai. Ir nors klausimas retorinis, jį pateikti privalu – ką galvojo Verslo apskaitos standartų kūrėjai, keisdami atskaitomybės rengimo tvarką? Kodėl nenurodė įstatymų kolizijos!?
Beje, veiklos rezultatų skirstymas – ne vienintelė operacija, turinti įtakos ataskaitinio laikotarpio pradžios pelno ar nuostolių dydžiui. Grynasis pelnas, kaip viena iš sudedamųjų skirstytino pelno dalių, dėl apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų taip pat ne visada bus lygus faktiškam ataskaitinių metų ūkininkavimo rezultatui. Štai tik vienas 2 lentelėje pateiktas pavyzdys: (pateiktą pavyzdį rasite žurnale)
Pateikėme tik vieną pavyzdį, kai tam tikrų ūkinių operacijų rezultatai turi tiesioginės įtakos nepaskirstytojo pelno dydžiui, neįskaitant tų metų grynojo pelno. Tačiau analogiškų atvejų, klaidinančių finansinės atskaitomybės vartotojus, yra ir daugiau: mažinant perkainojimo rezervą (beje, jis turi būti mažinamas ne tik nudėvint perkainotą turtą, bet ir šį turtą parduodant, nukainojant ar nurašant), taisant esmines apskaitos klaidas ar keičiant apskaitos politiką, parduodant ar anuliuojant anksčiau supirktas savas akcijas, registruojant su akcijų išleidimu susijusias išlaidas, formuojant rezervus, skiriant dividendus ir kitais atvejais. Visų išvardytų operacijų rezultatai visus metus turės tiesioginės įtakos nepaskirstytojo pelno dydžiui, bet faktiškai niekaip neatsispindės ataskaitinių metų grynojo pelno rodiklyje. Dėl tokių tiesioginių pelno koregavimų metų pradžioje buvęs nepaskirstytasis pelnas per metus gali virsti netgi nepadengtu nuostoliu. Tačiau pagal Akcinių bendrovių įstatymą apskaičiuodami paskirstytinąjį rezultatą, visus tuos koregavimus būsime priversti ignoruoti ir turėsime skirstyti iliuzinį pelną arba dengti iliuzinius nuostolius. Šį pelną galima pavadinti ir „pelno burbulu“, o turint omenyje, kad visi burbulai anksčiau ar vėliau sprogsta, perspektyvos nykios.
Teisė pasirinkti – nusižengti įstatymui ar suklaidinti akcininkus
Tokia teisės aktų painiava gali sukelti rimtų pasekmių. Jeigu tik ataskaitinių metų pradinis pelnas per 2006 metus bent kiek „pajudėjo“ (o bent kiek jis keičiasi beveik visuomet vien dėl akcininkų priimtų sprendimų, kaip reikalaujama ABĮ), įmonės vadovas, nenorėdamas klaidinti savininkų, turėtų teikti akcininkų susirinkimui ne pagal ABĮ reikalavimus išvestą paskirstytinąjį rezultatą, bet kaip pats ar įmonės buhalteris, kartais – auditorius, išmano. Tačiau visi suvokiame – vadovaujantis tik savo išmanymu, bet ne teisės aktų reikalavimais, galima daug ko priskaičiuoti.
Straipsnio ištrauka. Visą straipsnį skaitykite žurnale „Vadovas ir pasaulis“ 2007 m. Nr.1
Žurnalų „Vadovas ir pasaulis“, „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“, „Juristas“ bendras projektas
Doc. dr. auditorius Gediminas Kalčinskas
Žurnalų „Vadovas ir pasaulis“ ir „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ vyriausiasis redaktorius
Vaidotas Dauskurdas
Žurnalo „Juristas“ vyriausiasis redaktorius
Šaltinis: www.paciolis.lt/vip