Siunčiami duomenys...

 

Gyventojo pajamų deklaravimas. Išlaidos, kurias galima atimti iš pajamų. „Buhalterija“ Nr. 120

  • Vakarai LT
  • 2007, kovo 04, 19:41
  • 67120 peržiūrėjo
  • 10 komentavo
buhalterija_2007_1

Pajamų mokesčio lengvatos taikymas už įsigytą asmeninį kompiuterį ar interneto prieigos įrengimą

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 21 str. 1 d. 5 punkto naują redakciją gyventojas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti sumą, sumokėtą mokestiniais metais už įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga (toliau – kompiuteris) ir (ar) interneto prieigos įrengimą kartu su įsigyta šiai prieigai reikalinga įranga (toliau – internetas), tačiau per 2004–2009 metus sumokėta suma neturi būti didesnė kaip 4000 Lt.

Atkreipiame dėmesį, kad lengvata taikoma tik tuo atveju, jeigu kompiuteris įsigyjamas kartu su programine įranga, t. y. kartu su operacine sistema, be kurios neįmanoma naudoti kompiuterio (Microsoft Windows, Mac OS, Linux ir pan.) ir turi visus pagrindinius elementus: sisteminį bloką (kurį turi sudaryti privalomi komponentai – sisteminė plokštė, centrinis procesorius, operatyvioji atmintis, standusis diskas, maitinimo šaltinis ir korpusas), monitorių, klaviatūrą bei pelę. Įsigyjamas kompiuteris, be visų pagrindinių elementų, gali turėti vieną, keletą ar visus papildomus elementus. Interneto įrengimo išlaidas galima atimti iš gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų netgi tada, jeigu kompiuteris ir nebuvo įsigytas. Perkant nešiojamąjį kompiuterį su programine įranga, be išvardytų papildomų elementų, galima įsigyti ir  klaviatūrą, pelę bei monitorių. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojo patirtoms delninio kompiuterio (angl. palmtop) įsigijimo išlaidoms lengvata netaikoma, nes delniniuose kompiuteriuose nėra pagrindinės sisteminio bloko sudedamosios dalies – kietojo disko. Už įsigytą kompiuterį ir (arba) įrengtą internetą sumokėtas sumas iš savo apmokestinamųjų pajamų gali atimti tik tas gyventojas, kuris faktiškai patyrė šias išlaidas. Jeigu gyventojas negali pasinaudoti lengvata (pvz., negavo apmokestinamųjų pajamų) ar gali pasinaudoti ne visa patirtų išlaidų suma (pvz., patirtos išlaidos yra didesnės kaip 25 proc. visų jo apmokestinamųjų pajamų), tai kiti gyventojai (įskaitant šeimos narius) tokia lengvata (ar jos dalimi) pasinaudoti negalės.

Įsidėmėkite, kad teisė į mokesčio lengvatą įgyjama tais metais, kai įsigyjama paskutinė iš pagrindinių kompiuterio sudedamųjų dalių. Jei gyventojas įsigijo kompiuterį su programine įranga 2005 metais, tačiau ne su visais pagrindiniais elementais (pvz., be klaviatūros), o klaviatūrą įsigijo tik 2006 metaisir, vadinasi, gyventojas įgijo teisę į pajamų mokesčio lengvatą tik 2006 metais. Kadangi išlaidos kompiuterio pagrindiniams elementams įsigyti buvo patirtos ir 2005 ir 2006 metais, tai gyventojas atskirais mokestiniais laikotarpiais (ir 2005, ir 2006 metais) patirtomis išlaidomis gali mažinti savo apmokestinamąsias pajamas. Šiuo atveju gyventojas gali pateikti pirminę (jei nebuvo pateikęs) ar patikslintą 2005 metų pajamų mokesčio deklaraciją, atitinkame priede nurodyti patirtų išlaidų sumą, perskaičiuoti pajamų mokestį. Įsigaliojus GPM įstatymo 21 str. 1 d. 5 punkto naujai redakcijai, lengvatos taikymas dėl kompiuterio ir (ar) interneto įsigijimo pratęstas dar trejiems metams (2007, 2008, 2009, t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d.). Vadinasi, gyventojas, įsigijęs kompiuterį su programine įranga bei pagrindiniais elementais, dar gali ateityje įsigyti ir papildomų kompiuterio elementų bei įsirengti interneto prieigą, jei bendra suma per šešerius metus (įskaitant kompiuterio su pagrindiniais elementais įsigijimo išlaidas) neviršys 4000 Lt.

Jeigu kompiuteris įsigyjamas pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, tai lengvata taikoma gyventojo, kurio vardu sudaryta išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis, sumokėtoms faktinėms įmokoms (išskyrus palūkanas).

patirtas Kompiuterio įsigijimo ir (ar) interneto įsirengimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis, įmokų sumokėjimo dokumentus gyventojas turi saugoti ne trumpiau kaip 10 metų po ataskaitinio mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

Pajamų mokesčio lengvatos taikymas gyventojo sumokėtoms pensijų kaupimo įmokoms į pensijų fondus

Gyventojo sumokėtoms pensijų kaupimo įmokoms į pensijų fondus savo, sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai taikoma pajamų mokesčio lengvata.

Atkreipiame dėmesį: kad būtų galima pasinaudoti lengvata, įmokos turi būti sumokėtos į savanorišką pensijų kaupimo fondą (t. y. III pakopos pensijų fondą). Gyventojams, mokantiems įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą (I pakopos pensijų fondas) arba kaupiantiems Valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį kituose pensijų kaupimo fonduose (II pakopos pensijų fondas), lengvata netaikoma. Lengvata taikoma įmokoms, sumokėtoms į Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus, ir įmokoms, sumokėtoms į Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įsteigtus ar kitaip organizuotus pensijų fondus, jeigu šios įmokos sumokėtos nuo 2004-05-01.

Per kalendorinius metus sumokėtų įmokų į pensijų fondą sumą iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti gyventojas, kuris faktiškai mokėjo įmokas į pensijų fondą, jei įmokų mokėjimo metu pensijų fondas ir asmenys, kurių naudai buvo mokamos įmokos, atitiko pirmiau išvardytus reikalavimus. Pensijų fondų įmokų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, turinčius privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, pensijų fondo išduotus laisvos formos dokumentus, patvirtinančius įmokų gavimą, gyventojas turi saugoti ne trumpiau kaip 10 metų po pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymas

Kas yra neapmokestinamasis pajamų dydis? Neapmokestinamasis pajamų dydis – tai gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamų sumos dydis, kuris gali būti atimtas iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų taip sumažinant pajamų mokesčio bazę.

Pagal GPM įstatymo 16 str. 1 d. 5 punkto ir 20 straipsnio nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, apskaičiuodamas mokestinio laikotarpio – vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, iš savo mėnesio apmokestinamųjų pajamų gali atimti pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – pagrindinis NPD) arba individualų neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – individualus NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – papildomas NPD), o apskaičiuodamas mokestinio laikotarpio – kalendorinių metų apmokestinamąsias pajamas, iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų gali atimti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MNPD) arba individualų metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – individualų MNPD) ir metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (MPNPD). MNPD arba individualus MNPD ir MPNPD nustatomas sudedant tam gyventojui taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių neapmokestinamųjų pajamų dydžius.

Pagrindinis NPD 2006 metų kiekvieną mėnesį buvo 290 Lt, vadinasi, atitinkamai 2006 metų MNPD – 3480 Lt (290 x 12).

GPM įstatymo 20 str. 2 d. 1 – 5 punktuose yra išvardyti gyventojai, kuriems taikomi individualūs NPD.

2006 metais gyventojams buvo nustatyti tokie individualūs NPD:

  1.  asmenims, kurių darbingumo lygis – 0–25 proc., ar senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, turintiems didelių specialiųjų poreikių, kaip nustatyta remiantis teisės aktais, (iki 2007 m. birželio 30 d. –  ir I grupės invalidams), – 430 litų per mėnesį;
  2.  asmenims, kurių darbingumo lygis –  30–40 proc., ar senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, turintiems vidutinių specialiųjų poreikių, kaip nustatyta remiantis teisės aktais, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidams) – 380 litų per mėnesį;
  3.  asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) individualus NPD didinamas 46 litais;
  4.  motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina vienas (viena) – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) individualus NPD didinamas 53 litais;
  5.  žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 330 litų per mėnesį.

Atkreipiame dėmesį, kad, jei gyventojas atitinka ne vieną, o kelis iš GPM įstatymo 20 str. 2 d. 1 – 5 punktuose nustatytų kriterijų, jam taikomas didžiausias individualus NPD.

Papildomas NPD už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose. Papildomas NPD, lygus 0,1 pagrindinio NPD, t. y. 29 Lt (290 x 0,1=29), gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu gyventojai vaikus faktiškai augina. Atkreipiame dėmesį, kad papildomas NPD (29 Lt) taikomas abiem tėvams per pusę už kiekvieną vaiką, t. y. po 14,50 Lt per mėnesį taikomo papildomo NPD tėvams už kiekvieną auginamą vaiką. Metams pasibaigus tėvai, pateikdami metines pajamų deklaracijas, turi teisę pasinaudoti papildomu NPD jų pasirinktu santykiu.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gavęs apmokestinamųjų pajamų, gali prisitaikyti MNPD arba individualų MNPD ir MPNPD. Gyventojui pagrindinis NPD arba individualus NPD ir papildomas NPD gali būti taikomas kas mėnesį, bet tik tuo atveju, jeigu gyventojas gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

Jei gyventojas nori, kad iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį būtų atimamas jam taikytinas pagrindinis arba individualus NPD ir papildomas NPD, jis turi pateikti laisvos formos prašymą darbdaviui. Jei gyventojas prašyme nurodė, jog jam taikytinas individualus NPD ar papildomas NPD, šį faktą jis turi pagrįsti atitinkamais įrodymais: invalidumo pažymėjimu, neįgalumo lygio, asmens darbingumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymomis, ištuokos liudijimu, vaiko (įvaikio) gimimo dokumentais ir pan. (arba jų kopijomis). Atkreipiame dėmesį, kad atsiradus ar pasibaigus teisei gyventojui taikyti individualų NPD ar papildomą NPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kito mėnesio nei atsirado arba pasibaigė teisė juos taikyti. Šiuo atveju gyventojas privalo darbdaviui pateikti patikslintą prašymą.

Per mokestinį laikotarpį pagrindinis NPD arba individualus NPD ir papildomas NPD gali būti atimamas iš gyventojo pajamų tik vienoje darbovietėje. Jeigu gyventojas tuo pačiu metu gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš daugiau nei vieno pajamų šaltinio, jis privalo pasirinkti vieną darbovietę, kurioje būtų taikomas atitinkamas neapmokestinamasis pajamų dydis, ir šioje darbo vietoje pateikti prašymą jam kas mėnesį taikyti atitinkamą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kitose darbovietėse jo gaunamas darbo užmokestis pajamų mokesčiu apmokestinamas nuo visos darbo užmokesčio sumos.

Pagrindinis NPD arba individualus NPD ir papildomas NPD gyventojui, gaunančiam apmokestinamųjų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, kas mėnesį netaikomas. Vadinasi, gyventojo nepanaudotoji MNPD arba individualaus MNPD ir papildomo MNPD dalis gali būti pritaikyta tik gyventojui pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pagrindinis NPD arba individualus NPD ir papildomas NPD taikomi apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas po 2003 m. sausio 1 d. Jeigu gyventojas nežinojo, kad jam apskaičiuojant metinį pajamų mokestį turi būti pritaikytas MNPD arba individualus MNPD ir papildomas MNPD, jis turi teisę susigrąžinti per daug išskaičiuotą pajamų mokestį už penkerius praėjusius metus, pateikdamas atitinkamų mokestinių metų pajamų mokesčio deklaracijas arba patikslindamas jau pateiktas atitinkamų mokestinių metų pajamų mokesčio deklaracijas.

Sandra MOCIŠKIENĖ

Panevėžio AVMI

Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotoja

Šaltinis: www.paciolis.lt

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.