Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Klaipėdos duona amžių stiprybė ir tobulas skonis! (įmonės vizitinė kortelė)
Šiemet trečią dešimtmetį švęsianti uostamiesčio kepykla yra ne tik visų klaipėdiečių pasididžiavimas, bet ir Lietuvos duonkepių tradicijų puoselėjimo bei kūrimo lyderis.
„Klaipėdos duona“ yra viena iš tų retų uostamiesčio bendrovių, kurią tebevaldo ją privatizavę darbuotojai – klaipėdiečiai.
Net ir praūžus permainų vėjams po privatizacijos bangos buvo išsaugotos darbo vietos, nuolat didėja pardavimas, siūlomas vis gausesnis kepinių asortimentas, aktyviai dalyvaujama visuomeniniame miesto gyvenime – tai UAB „Klaipėdos duona“ vizitinė kortelė.
Moderniausia Lietuvoje
„Klaipėdos duona“ savo trisdešimtmetį švęs šių metų lapkričio 28 dieną. Tą dieną buvo pasirašytas pirmasis darbo komisijos aktas priimant įmonę.
Kiekviename didžiajame Lietuvos mieste sovietmečiu buvo vadinamieji duonos kombinatai.
Klaipėdoje iš pradžių buvo dvi kepyklos ir viena Palangoje.
Kai 1977 metais buvo pastatyta dabartinė „Klaipėdos duona“, ji tapo ketvirtąja duonos kombinato kepykla.
Naujoji kepykla buvo pati moderniausia ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje.
Buvo pastatytos automatizuotos linijos, miltai vežti ne maišais, bet specialiose talpyklose, iš kurių buvo išpučiami.
1993 metais įvyko duonos kombinato išsiskaidymas ir iš trečiosios kepyklos susikūrė „Klaipėdos duona“.
Lietuvoje visos duonos kepyklos buvo privatizuotos iki 1996 metų.
„Labai liūdna, bet iš buvusio Klaipėdos duonos kombinato yra išlikusios tik dvi kepyklos.
Tai „Klaipėdos duona“ ir tik konditerijos bei ekstruduotus gaminius tekepanti „Javinė“, - sakė „Klaipėdos duonos“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis.
Sugebėjo išlikti
Lietuvoje tikrų lietuviškų kepyklų liko labai mažai.
„Vilniaus duoną“ ir „Panevėžio duoną“ nusipirko užsienio investuotojai, o „Kauno duonos“ bei „Šiaulių duonos“ kepyklos negali pasigirti išgyvenančios geriausius laikus.
„Klaipėdos duona“ yra tikras sėkmės pavyzdys. Tuo galima įsitikinti pavarčius 1991 metais išleistą knygelę „Valstybinės įmonės Klaipėdoje“.
Ten paminėti šlovingą praeitį menantys grūdų perdirbimo, kojinių, mėsos kombinatai jau išnykę. Didžiulėje pieno perdirbimo įmonėje dabar gaminami tik ledai.
„Po privatizavimo iš sėkmingai gyvuojančių maisto pramonės įmonių Klaipėdoje negaliu paminėti nė vienos, išskyrus tik „Klaipėdos duoną“, - pastebi K.Dulkis.
Mūsų kūdikis
Tokią „Klaipėdos duonos“ sėkmę nulėmė tai, kad ji yra viena iš retų įmonių Lietuvoje, kurią tebevaldo buvę jos darbuotojai.
Sugebėta nepasiduoti sugundomiems didelių užsienio investuotojų pinigų, rasta savų resursų investicijoms.
Pinigai buvo nukreipti ne į namų statybą ar neaiškias spekuliacijas, o įsigyti modernesnę techniką. Realų 30-metį galės švęsti tie žmonės, kurie čia dirba nuo pat pradžių, kurie čia iškepė savo pirmuosius kepaliukus.
Jie yra akcininkai ir tikrieji įmonės savininkai.
„Klaipėdos duona“ yra visų mūsų kūdikis, kurį stengiamės puoselėti ir auginti“, - aiškino K.Dulkis.
Gilios tradicijos
Šiuo metu „Klaipėdos duonos“ įmonėje dirba 507 darbuotojai.
Vidutiniškai per metus iškepama apie 15 tūkstančių tonų produkcijos. Jos parduodama už 35 milijonus litų. „Klaipėdos duona“ užima apie 10 procentų Lietuvos rinkos, o Klaipėdos apskrityje – per 60 procentų.
„Mes esame antri Lietuvoje po „Vilniaus duonos“, - teigė K.Dulkis
Kepama ne tik duona bei batonai, bet ir pyragai, vafliai, sausainiai. Iš viso asortimentą sudaro 180 rūšių kepinių. Vien tik duonos iškepama 30 rūšių. Mes didžiuojamės, galėdami pristatyti Jums kokybiškus, skanius bei natūralius gaminius.
Nuo pat įmonės darbo pradžios išliko mūsų vaikystės gardėsiai „Klaipėdos duona“ ir „Klaipėdos batonas“.
Prieš dešimtmetį atsirado šiuo metu populiariausia Klaipėdos plikyta duona.
Populiari visoje Lietuvoje yra „Bočių duona“, „Palangos duona“, „Pajūrio duona“.
Tačiau dabar duonos suvartojama vis mažiau.
Pernai duonos poreikis krito keturiais procentais. Kai gerėja gyvenimas, atsiranda vis daugiau įvairesnio maisto ir duonos suvalgoma mažiau.
„Tradicijos truputį keičiasi, europėjame, bet duona ant mūsų stalo tikrai išliks“, - mano K.Dulkis.
Vertinama pirkėjų
Įmonės produkcija gerai vertinama ne tik pirkėjų, bet ir duonos pramonės specialistų. Puikiausi įrodymai – „Klaipėdos plikyta“ duona yra apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Lietuvos metų gaminys“ ir „Lietuviškos prekės 2000-iesiems“ medaliais, „Baltų šviesioji“ duona ir apvalūs vaflių lakštai taip pat apdovanoti „Lietuvos metų gaminys-2005“ medaliais.
Bendrovėje saugomos ir puoselėjamos tradicinės (klasikinės) lietuviškos duonos kepimo tradicijos. Kaip ir prieš daugelį dešimtmečių, įmonės technologų sukurtas ir ištobulintas duonos kepimo procesas šiandien kinta nedaug. Naudojant senolių patikrintą, tradicinę duonos tešlos ruošimo technologiją, jos gamyba užsitęsia apie 24 val. Todėl natūraliai išrauginta bei originalios receptūros duona yra iškepama itin malonaus skonio, kurią vertina klaipėdiečiai bei Vakarų Lietuvos gyventojai.
Valgykime duoną
Įžengiančios į ketvirtą dešimtį kepyklos „Klaipėdos duona“ pagrindinės viltys yra išlaikyti įmonę tokią, kokia ji yra. Daugelis žmonių čia dirba nuo pat jos įkūrimo pradžios.
„Viliamės išlaikyti geras tradicijas. Juk esame vieni geriausių Lietuvoje ne tik pagal pasiektus rezultatus, bet ir pagal gaminamus produktus. Tikimės toliau plėsti asortimentą“, - aiškino K.Dulkis.
Anot jo, nėra jokių minčių atsitraukti, pasirinkti lengvesnį gyvenimą ar keisti įmonės veiklą.
Įmonės kolektyvas yra nusiteikęs dirbti. Nėra vilčių užkariauti Europą ir pasaulį, bet bus siekiama sustiprinti pozicijas Klaipėdos regione.
„Esame grynai klaipėdietiška įmonė, todėl visą laiką esame aktyvūs visuomenės nariai. Esame ne atvykėliai iš Vilniaus ar Kauno, bet Klaipėdą mylintys žmonės“, - sakė K.Dulkis.
„Klaipėdos duona“ rengia duonos šventes, produkcijos pristatymus. Šios įmonės iniciatyva yra organizuojamos Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos, įmonė remia Klaipėdos miesto nakvynės namus, Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritą, „SOS vaikai“ Klaipėdos fondą, Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos Caritą.
„Linkėčiau ir toliau neatsisakyti tradicinių duonos gaminių. Europoje kurį laiką duona buvo išstumta, bet po truputį vėl grįžta ant vaišių stalo. Nugali sveika mityba, nes dar niekas nesukūrė skanesnės duonos nei tradicinė iš plikytų miltų ir rauginta“, - sveika gaida užbaigė K.Dulkis.
Andrius Mackonis
Šaltinis: www.duona.com