Tiesioginė demokratija - valdžia žmogui
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) remiasi švarios politikos principais ir stengiasi maksimaliai atsižvelgti į gyventojų lūkesčius, pageidavimus, todėl prieš šių metų savivaldos rinkimus nusprendė pademonstruoti vieno iš alternatyvių valdymo būdų efektyvumą.
Partija siūlo parodyti, kaip veikia vadinamoji tiesioginės dalyvaujamosios demokratijos sistema, kuri leistų patiems Klaipėdos gyventojams per išrinktąją valdžią priimti svarbius politinius sprendimus.
Minėtoji sistema yra taikoma išsivysčiusiose šalyse, o ji veikia pasitelkiant XXI-amžiuje plačiai išpopuliarėjusias ir taikomas aukštąsias technologijas.
Valdo save
Tiesiogine demokratija vadinama demokratinė valdymo forma, kai piliečiai tiesiogiai dalyvauja sprendimų priėmimo procese. Kitaip tariant, suverenitetas valstybėje priklauso tiesiogiai liaudžiai.
Tauta suverenitetą įgyvendina tiesiogiai, pavyzdžiui, referendumu leisdama įstatymus. Taip atsiskleidžia pagrindinis skirtumas nuo atstovaujamosios demokratijos, kurioje sprendimus priima išrinkti atstovai. Toks mechanizmas yra taikomas mūsų valstybėje.
Žinia, tiesioginė demokratija taip pat turi savo atstovaujamąsias struktūras, tokias kaip palamentas, vyriausybė, teisminė valdžia. Skirtumas tas, kad šios institucijos yra tiesiogiai kontroliuojamos liaudies, kuri bet kuriuo metu gali vetuoti priimtus sprendimus.
Tiesioginė demokratija dar vadinama švariąją demokratija, kadangi piliečiai turi galimybę patys įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą ir ginčų atveju turėti lemiamą spendžiamąjį balsą, teisę kontroliuoti atstovaujamuosius organus.
Minėtoji sistema turi daugybę pliusų, mat žmonių gyvenimui svarbūs klausimai nelieka vien išrinktų politikos funkcionierių reikalas.
Be to, tiesioginės demokratijos valdymas yra puiki galimybė užkirsti kelią korupcijai, nes papirkti keliasdešimt ar net kelis šimtus balsuotojų yra paktiškai neįmanoma.
Pasaulyje minėtas valdymo modelis nėra itin populiarus, tačiau jį taiko labiausiai išsivysčiusios valstybės, tokios, kaip Šveicarija, kai kurios JAV valstijos. Šveicarijoje per paskutinius 120 metų referendumo būdu buvo išreikšta net 240 iniciatyvų. Šveicarai gali vetuoti, jų manymu, ydingus teisės aktus, išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, net atšaukti neįtikusius valdžioje esančius žmones.
Kitaip tariant, gyventojai valdo patys save, ir jų gyvenimo kokybė nepriklauso tik nuo išrinktų politikų.
Pritaikoma Klaipėdai
Kyla natūralus klausimas: kaip tiesioginės demokratijos sistema veikia ir ką ji duotų klaipėdiečiams?
Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnė Aldona Staponkienė įsitikinusi, kad šiame aukštųjų technologijų amžiuje didelių investicijų įdiegti tiesioginės demokratijos valdymo sistemą uostamiestyje nereikėtų.
"Mes ketiname parodyti žmonėms, kaip veikia tiesioginės demokratijos valdymo mechanizmas tam, kad gyventojai pamatytų, kaip sutampa arba ne miesto politikų priimami sprendimai ir miestelėnų nuomonė. Pasitelkiant aukštąsias technologijas tai padaryti yra įmanoma", - teigė A. Staponkienė.
Sistema veikia paprastai ir ji ypač tinka Klaipėdai, kurioje gyvena per 200 tūkst. žmonių.
Pirmiausiai reikia sukurti tokią techninę bazę, kuri garantuotų balsuojančių žmonių anonimiškumą bei patikimumą, teisingą balsavimą - tai daryti atskiru klausimu būtų įmanoma tik vieną kartą. Balsuoti galėtų tik balso teisę turintis žmogus, o pačių balsuotojų būtų apie 60 tūkst. Žmonės patys turėtų nuspręsti, ar jie nori dalyvauti sprendimų priėmime.
Bandant paaiškinti veikimo mechanizmą, reikėtų pasitelkti paprastą pavyzdį: tarkime, šią savaitę miesto Taryba ketina balsuoti dėl įvairių miestelėnams aktualių klausimų. Pavyzdžiui, dėl naujo dangoraižio Klaipėdos senamiestyje statybų.
Prieš Tarybos posėdį tiesioginės demokratijos sistema veikia taip - žmonės išreiškia savo nuomonę kiekvienu klausimu balsuodami arba SMS žinutėmis, arba internete, arba skaitmeninės televizijos kanale.
"Žinoma, visiškai sukontroliuoti šią sistema būtų sudėtinga, neatskleidžiant balsavusiųjų asmenybių. Tačiau įmanoma sukurti kodus, išduoti balsavimo korteles užtikrinant, kad balsuota bus tik vieną kartą. Mes prieš savivaldos rinkimus siūlome patikrinti, kaip veikia ši sistema. Tam tikrą dieną bus balsuojama SMS žinutėmis ir internete. Gyventojai galės pažvelgti, kaip atsispindi Tarybos narių ir jų pačių nuomonė", - teigė LVLS rinkiminio sąrašo uostamiestyje lyderė Raisa Minčinauskienė.
Po to, kai gyventojai išreikš savo nuomonę, Tarybos nariai netiesiogiai privalės į ją atsižvelgti. Kitaip tariant, tautos balso nepaisymas reikštų įsivėlimą į politinius debatus, polemiką ir sumenkintų pačių politikų prestižą. Šiuo atveju balsuotojai turėtų patariamąjį balsą.
Kitas variantas - virtualus mandatas: balsuotojai turėtų vieną arba daugiau mandatų Taryboje ir organiškai galėtų dalyvauti valdžioje.
"Tiesioginės demokratijos principas - valdžios kontrolė. Mes siūlome pademonstruoti šio mechanizmo veikimą bei efektyvumą, tačiau pradžioje reikia sukurti teisinę bazę, technologinę infrastruktūrą. Balsuotojų saugumas turi būti užtikrintas taip pat, kaip ir klientų saugumas bankuose. Mūsų partija pasisako už aukštųjų technologijų taikymą bei pritaikymą žmonių gyvenimo kokybės gerinimui. Tiesioginė demokratija Klaipėdoje - vienas iš sprendimų", - teigė A. Staponkienė.
Be kita ko, LVLS yra pirmoji partija Lietuvoje, kuri oficialiam bendravimui su visuomene bei žiniasklaida prieš rinkimus ėmė naudotis "Skype" paslaugomis. Partijos atstovai "Skype" pasiekiami adresu "liaudininkai".
Andrius Šatas
„altinis: www.klaipedalvls.lt