Siunčiami duomenys...

 

Žurnale „Juristas“ 2007 Nr. 4 skaitykite:

  • Vakarai LT
  • 2007, balandžio 12, 10:20

Centrinės hipotekos įstaigos interneto svetainėje skelbiama, kad per 2004 metus Lietuvoje įregistruoti 62 652 turto arešto aktai, per 2005 metus – 67 755 turto arešto aktai, o per 2006 metus Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo 68 114 turto arešto aktus. Turint omenyje tai, kad atsakovo turto areštas yra tik viena iš galimų Lietuvos įstatymuose numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, matyti, koks svarbus šis institutas ir kaip dažnai jo normos taikomos praktikoje. Pastebima ir dar viena tendencija – kasmet turto areštų taikoma vis daugiau.

Praktiškai kiekvienoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas turtinis šalių ginčas, bent viena iš šalių, o neretai ir abi, naudojasi LR civilinio proceso kodekso normų suteikta galimybe dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Straipsnyje LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS IR JŲ TAIKYMAS apžvelgiama šių priemonių esmė, jų rūšys ir taikymo galimybės.

Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ir pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys yra pirkimo–pardavimo sutarties rūšys, kurios dėl jų sudarymo ir vykdymo pobūdžio atskirai reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (Žin., 2000, Nr. 74). Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties ypatumus numato CK 6 knygos XXIII skyriaus X skirsnio normos, o pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties – CK 6 knygos XXIII skyriaus XI skirsnio. Taip pat pirkimo–pardavimo sutartims taikomos CK bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, sandorius, sutartis, sutartinę atsakomybę ir pan. reglamentuojančios teisės normos, taip pat tarptautinės sutartys (pavyzdžiui, 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių) ir kiti teisės aktai. Apie tai straipsnyje PIRKIMAS–PARDAVIMAS IŠSIMOKĖTINAI AR SU ATPIRKIMO TEISE.

 

„altinis: www.paciolis.lt/juristas/

Įrašykite savo komentarą:

Pasiliekame teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, pasirašytus kito asmens vardu, pažeidžiančius įstatymus, reklaminius, kurstančius nelegaliems veiksmams komentarus. Privalome specialiosioms Lietuvos tarnyboms pateikti duomenis apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorius. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.