Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Didesnė atsakomybė vaiko saugumui
Pranešimas spaudai
2007 m. gegužės 3 d.
Lietuvos vaikai kenčia nuo prievartos tarp pačių vaikų ir prieš juos, kuris jau pasiekė epidemijos lygį, paplitusio savižudiško elgesio, vaikų ir tėvų santykių krizių bei daug vaikų gyvena globos namuose. Apie tai vakar LR Seime vykusioje konferencijoje „Valstybės atsakomybė ir investicijos į vaiko saugumą“ kalbėjo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Dainius Pūras. „Mes jau subrendome, kad tai pripažintume, tačiau šios problemos dar neefektyviai sprendžiamos, - sakė jis. - Tebesame emociškai neraštingi, o problemų sprendimams naudojami ne mokslo duomenys, o interesų grupių suformuotos tradicijos“.
Konferenciją „Valstybės atsakomybė ir investicijos į vaiko saugumą“ surengė visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus”, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ketvirtus metus iš eilės organizuojantys akciją „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“.
Pagal pagrindinius JT konvencijos principus vaikai neturi patirti diskriminacijos, turi teisę fiziškai, emociškai, socialiai ir kultūriškai gyventi ir vystytis, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Taip pat vaikai turi teisę būti aktyviais dalyviais, sprendžiant visus su jų gyvenimu susijusius klausimus. Tačiau šių principų įtvirtinimas, D.Pūro nuomone, Lietuvoje dar tik prasideda.
Renginio metu JT Vaiko teisių komiteto narys kritikavo stiprinamą vaikų globos namų sistemą, kuri yra nuostolinga ir bloga investicija i vaiko ateitį. „Globos namams skiriama daugiau lėšų nei alternatyvoms“, - apgailestavo pranešėjas. Anot jo, yra būdų, kaip gerinti tėvų kompetenciją, ypač tų, kurie priklauso rizikos grupėms, tačiau į juos nėra investuojama. „Nėra blogų šeimų, yra tokios, kurioms nepadedama efektyviai auginti vaikų, - sakė JT Vaiko teisių komiteto narys. – Tai ne finansinių resursų problemą, reikia kurti infrastruktūrą“. Jos kūrime, D.Pūro nuomone padėtų privati iniciatyva, kad paslaugas, kurias dabar teikia tik valstybinės įstaigos, taip pat teiktų ir nevyriausybinės bei pelno siekiančios organizacijos. „Pažangiose valstybėse teisės teikti tokias paslaugas yra suvienodintos, - sakė jis, - o konkurencija išgydo valstybines įstaigas nuo pagedimo, nes valstybinė iniciatyva konkuruoja su privačia.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė akcentavo valdžios, bendruomenės ir tėvų atsakomybę prieš mažiausią šalies žmogų - vaiką. Ji taip pat pabrėžė, kad vaikai per lengvai perduodami į globos namus, neišbandžius kitų formų. „Tai pats lengviausias, brangiausias ir neefektyviausias būdas, - sakė ministrė. – Lankant vaikų globos namus susidarė įspūdis, kad jų reikėtų mažiau, kad dažnai dirbtinai stengiamasi juos užpildyti, kad būtų išlaikomos darbo vietos.“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad Lietuva, vykdydama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, įpareigojančias imtis visų priemonių Konvencijoje pripažintoms vaiko teisėms įgyvendinti bei apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ir psichologinio smurto turėtų efektyviau organizuoti priemones, kurios leistų išvengti smurto, mažintų jo paplitimą. Kontrolierės nuomone, Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa vykdoma nepakankamai efektyviai. R.Šalaševičiūtė taip pat paragino kuo skubiau parengti ir patvirtinti Smurto šeimoje prevencijos ir aukų gynimo įstatymą, jame aiškiai ir tiesiogiai uždrausti fizinių bausmių taikymą prieš vaikus, net ir juos auklėjant ir įtvirtinti pozityvaus vaikų auklėjimo gaires, sumažinti fizinės prievartos prieš vaikus atvejų, ypač šeimoje, skaičių.
Apie tai, kad smurtauti išmokstama pirmiausia šeimoje, pažymėjo ir konferencijoje dalyvavęs moksleivis iš Vilniaus Lukas Ambrazevičius. Jis papasakojo smagią istoriją apie šunį iš Sidnėjaus. Australijoje viešėjęs jaunuolis stebėjosi, kad šuo nemoka šokinėti. Jam buvo paaiškinta, kad to nedaryti gyvūnas išmokytas dėl jo paties saugumo, mat jo pirmtakas šoko per tvorą ir žuvo po automobilio ratais. „Pakeiskime šunį vaikų, o šokinėjimą – smurtu: šuo, kuris nemoka šokinėti ir žmogus, kuris nemoka smurtauti“, - sakė L.Ambrazevičius, tikinantis, kad vaikas smurtauti išmoksta iš artimųjų, kurių elgesys jam priimtinas ir vienintelis galimas.
Apie skaudžias smurto prieš vaikus ir tarp vaikų priežastis ir pasekmes kalbėjo „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis bei Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjas Gintaras Žandaravičius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktorius Steponas Kulbauskas išskyrė informacinių priemonių grėsmę, vis dažnėjančius smurto per internetą ir mobiliuosius telefonus atvejus. Anot jo, su kompiuterinėmis technologijomis susiję nusikaltimai nėra pakankamai reglamentuojami, interneto paslaugų teikėjai nėra įpareigojami pranešti apie įtariamus vaikų išnaudojimo atvejus įvairioms institucijoms. Todėl labai svarbu, kad apie grėsmes žinotų ir mokėtų nuo jų apsaugoti tėvai, globėjai, pedagogai, socialiniai darbuotojai. „ Taip pat svarbu išmokyti vaikus ne tik apsisaugoti nuo grėsmių, bet ir nuo pagundų patiems smurtauti per informacines technologijas“, - sakė pranešėjas.
Evelina Daciūtė
Komunikacijos vadovė
VO "Gelbėkit vaikus"
„altinis: www.gelbekitvaikus.lt