Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Miesto socialinė plėtra valdžiai mažai girdėtas dalykas
Pranešimas žiniasklaidai
2007 m. gegužė 10 d.
Klaipėdos miesto vadovai, mėgstantys pasigirti klestinčia ekonomika, nuolat augančiu miesto biudžetu, statomomis magistralėmis ar kitais infrastruktūros objektais, kol kas nenori girdėti apie būtinybę išsamiau planuoti jūrinio miesto socialinę plėtrą.
Gegužės mėnesio pradžioje vykęs forumas „Klaipėdos socialinės sferos plėtra – dabartis ir perspektyvos“ paliudijo ne tik originalių ir reikšmingų idėjų, minčių bei projektų gajumą uostamiestyje, bet ir gana abejingą oficialiosios miesto valdžios požiūrį į forumo iniciatyvą. Tokia miesto vadovų nuostata lyg tyčia paliudijo forumo dalyvių mintis apie tai, kad daugeliu atvejų oficialiai valdžiai svarbiausi yra ekonominiai, finansiniai, infrastruktūros dalykai, tačiau mažai galvojama (o gal ir negalvojama), kad kiekvienoje savivaldybėje gyvena žmonės, piliečiai, bendruomenė, kuriai ir kuriami visi minėti projektai.
Suprantama, pastatyti namą, suremontuoti ar nutiesti naują gatvę, apšviesti daugiabučių kiemus – svarbu ir reikalinga. Tokie darbai labai akivaizdūs, lengvai pamatuojami metrais, kilometrais ar vienetais. Daug sunkiau regiono ar miesto bendruomenės narius, visuomenę apibūdinti kokiais nors matais, kaip kad įprasta architektūros ar transporto srityje. Todėl socialinė plėtra, jos vystymosi tendencijos, tikslai ar uždaviniai – abstraktesnė sfera, kurios neįmanoma matuoti įprastais matais.
Kita vertus, neplanuojant socialinės sferos vystymosi tendencijų, neatsižvelgiant į sociumo pokyčius neįmanoma tinkamai planuoti ir ekonominių, urbanistinių ar finansinių dalykų. Forumo „Klaipėdos socialinės sferos plėtra – dabartis ir perspektyvos“ dalyvių pastebėjimu, gali ateiti momentas, kai oficialios valdžios suplanuoti ir palaiminti materialiosios pusės dalykai bus nelabai reikalingi bendruomenei. Tokio reiškinio ženklus paliudijo ir paskutinieji Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimai: liberalcentristų šūkis „Tęsime pradėtus darbus“ nelabai sudomino ir patraukė rinkėjus, nors, atrodytų, miesto mero vadovaujama partija daug padarė gerindama Klaipėdos gerbūvį, plėtodama infrastruktūrą, rūpindamasi statybomis.
Paminėtos aplinkybės liudija ir tai, kad Klaipėdoje, nežiūrint jos palyginti gerų ekonominio vystymosi rodiklių, taip pat nuolat mažėja gyventojų. Tokia tendencija jau groteskinėje formoje kelia klausimą – kam gi tarnaus ir bus reikalinga miesto ekonominė plėtra vis mažėjant jo gyventojams?
Forume „Klaipėdos socialinės sferos plėtra – dabartis ir perspektyvos“ pastebėta, kad socialinės sferos plėtros uždavinys, vienas iš tikslų – siekti, kad miesto gyventojai įsisavintų, perimtų klaipėdiečio identitetą, kad savo dvasioje, širdyje susikurtų vietą (miestą, gatvę, kiemą), kuriame gera, patogu ir miela gyventi, kad miesto bendruomenė taptų individo savastimi.
Tokį tikslą neįmanoma pasiekti žinant dabartinį miesto planavimo procesą. Dauguma žmonių paliekami kuriamų projektų nuošalyje, jų aptarimai ar svarstymai atliekami tik formaliai. Tačiau svarbiausia, kad mažai atsižvelgiama į pačių žmonių iniciatyvas, nepadedama realizuoti aktyvių žmonių sumanymų, todėl neretai politikų sukurtos programos ar projektai nesulaukia nei pritarimo, nei palaikymo. Valdžia turi kalbėtis su žmonėmis, nes ji viena visko „nepatemps“. Planuojant ir skirstant miesto socialinį biudžetą būtina daugiau išklausyti ir atsižvelgti į visuomeninių organizacijų nuomones, pageidavimus.
Forumo organizatoriai:
LR Seimo narė Aldona Staponkienė
LVLS Klaipėdos skyrius
Jaunųjų Liaudininkų asociacija
„altinis: Vakarai.LT