Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Bendrovių tarpusavio ginče uosto direkcija vadovaujasi galiojančiais teisės aktais
Pranešimas žiniasklaidai
2007 m. birželis 5 d.
Atsakymas į dienraščio „Verslo žinios“ straipsnį „Krizė prisirpo“, dienraščio „Lietuvos žinios“ straipsnį „Uosto bendrovės skundžiasi Briuseliui“
Konfliktas dėl naudojimosi uosto žeme ir krantinėmis, užsimezgęs tarp UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, UAB „Koralita“, UAB „Birių krovinių terminalas“ ir AB „Klaipėdos Smeltė“, gali būti sprendžiamas tik teismuose. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neturi teisės spręsti bendrovių tarpusavio turtinių ginčų (nors neretai bendrovės mano kitaip) ir vadovaujasi tik galiojančiais teisės aktais.
Tačiau jei kuris ūkio subjektas nusižengia Laivybos ar / ir Uosto naudojimo taisyklėms, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija imasi įstatymu nustatytų priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi uosto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Žemės nuoma
Pagal šiuo metu galiojančią uosto žemės nuomos tvarką uosto žemė gali būti išnuomota iki 50 metų laikotarpiui; uosto žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, arba teismo sprendimu. 2002 metais AB „Klaipėdos Smeltė“ pasirašė su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tipinę žemės nuomos sutartį, kurioje nėra jokių šiai bendrovei sudarytų išskirtinių nuostatų ar sąlygų. Todėl negalime sutikti su minėtuose dienraščiuose publikuotais bendrovių teiginiais, kad „Uosto direkcija suteikia išskirtines teises bendrovei „Klaipėdos Smeltė“.
Turėdama savo dispozicijoje žemę, AB „Klaipėdos Smeltė“ įgyja teisę veiklą šiame žemės sklype organizuoti savo nuožiūra. Tarpusavio santykiai dėl veiklos vykdymo, naudojimosi geležinkeliais, autokeliais, komunikacijomis ir t. t. turi būti ir yra reglamentuoti pasirašant atitinkamas sutartis. AB „Klaipėdos Smeltė“ yra pasirašiusi minėtas sutartis su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“.
Todėl visi skundai dėl trukdymo vykdyti veiklą turi būti sprendžiami minėtų sutarčių pagrindu, o jei nesilaikoma dviejų subjektų sutartinių prievolių ir teisių, kiekvienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl sutartinių teisių pažeidimo ir atitinkamai reikalauti, kad būtų atlyginti kitos šalies jai padaryti nuostoliai.
Naudojimasis krantinėmis
Taip pat prieštaraujame bendrovių teiginiams, kad „... Uosto direkcija nesugebėjo įvesti tvarkos...“ ir „... užtikrinti įstatymų laikymosi uoste“ dėl neteisėto AB „Klaipėdos Smeltė“ baržos ir vilkiko prišvartavimo.
Konstatuojame, kad AB „Klaipėdos Smeltė“ tikrai pažeidė Uosto naudojimo taisykles ir Uosto laivybos taisykles, nes neįvykdė privalomo uosto kapitono nurodymo: 2007 m. kovo 10 d. uosto kapitonas buvo nurodęs prie krantinių Nr. 101-102 švartuoti amerikiečių laivą „Ref Star“, tačiau AB „Klaipėdos Smeltė“, negavusi uosto kapitono leidimo, prie minėtų krantinių prišvartavo savo baržą ir 2 vilkikus. AB „Klaipėdos Smeltė“ nepakluso privalomajam uosto kapitono nurodymui patraukti baržą ir abu vilkikus nuo šių krantinių.
Uosto kapitonas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, surašė AB „Klaipėdos Smeltė“ baržos ir vilkikų kapitonams administracinį teisės pažeidimų protokolą. Kaip žinoma, uosto kapitonas duoda privalomus nurodymus pagal savo kompetenciją, kuri yra reglamentuota LR saugios laivybos įstatyme. Kitų veiksmų, kurių nereglamentuoja įstatymai, uosto kapitonas negalėjo imtis.
Kristina Gontier
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Ryšių su visuomene specialistė
„altinis: www.portofklaipeda.lt