Aukštojo mokslo reforma. Pamatuokime prieš pjaudami
2007.06.07, Kaunas
Pagaliau priimtas sprendimas reformuoti aukštojo mokslo sistemą. Iš esmės tai yra džiuginanti žinia, nes aukštojo mokslo situacija yra tikrai sudėtinga, tačiau natūralu, kad didelę visuomenės dalį paliesianti reforma tarp piliečių kelia diskusijas. Nesena patirtis reformuojant švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas rodo, kad politikai gali pradėti reformas paskubomis, neapsvarstę visų galimų tokių pokyčių pasekmių. Todėl suprantamas jaunų žmonių, kuriuos labiausiai palies ši reforma, siekis, kad būtų parinktas optimaliausias reformos būdas, o ne pirmasis pasiūlytas.
Jaunimas nekvestionuoja reformos poreikio ar net būtinybės – esama studijų kokybė tikrai yra nepatenkinama ir tą rodo ne tik studentų nuomonių apklausos – jeigu baigusį tris prestižinio Lietuvos universiteto ekonomikos specialybės kursus studentą Anglijos universitete nenoromis priima tik į antrąjį kursą, apie kokią dar studijų kokybę galima kalbėti? Tačiau nerimą kelia pasirinktas reformos modelis, ir jaunimas pateikė keletą argumentų savo nuomonei pagrįsti. Čia norėčiau aptarti du iš jų, kuriuos laidoje „TV forumas“ Rimvydas Valatka pavadino nelogiškais.
Pirmasis – Lietuvos visuomenė ir konkrečiai jaunimas nėra pasirengęs paskoloms. Taip, smulkusis lizingas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Taip, sąlyginai pigių būsto paskolų taip pat suteikta nemažai. Tačiau pamirštamas vienas svarbus dalykas, kuriuo toks skolinimasis skiriasi nuo siūlomų paskolų studijoms. Tiek būsto paskolos, tiek lizingas skirtas dirbantiems, taigi bent šiek tiek įsitvirtinusiems gyvenime žmonėms. Tuo tarpu paskolą studijoms tektų imti gerokai anksčiau, toli gražu nesant užtikrintiems dėl savo ateities, praktiškai pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje. Tikrai nedaugelis abiturientų yra pasiruošę iš karto prisiimti tokius finansinius įsipareigojimus.
Kitas tariamai „nelogiškas“ jaunimo argumentas – studentai verčiau rinksis mokamas studijas užsienyje nei Lietuvoje. Tinklapio lrytas.lt redaktorius mano, kad nelogiška, jog jaunimas yra nepasirengęs imti paskolą studijoms Lietuvoje, bet yra pasirengę skolintis pinigus studijoms užsienyje. Greičiausiai gerbiamo p. Valatkos studijų metais rinkos ekonomikos pagrindai nebuvo dėstomi, tačiau per 17 nepriklausomybės metų buvo galima pasidomėti pagrindiniais rinkos dėsniais. Kiekvienas ekonomikos pirmakursis žino, kad vartotojai už prekę mokės tik tiek, kiek manys ją esant vertą. Jei nustatyta kaina bus didesnė nei vartotojų suvokiama vertė, tokia prekė nebus perkama. Kaip jaunimas vertina esamą studijų kokybę, visi puikiai žinome, tą puikiai iliustruoja delfi.lt komentarai. Jau dabar, kai studijos Lietuvoje yra nemokamos, vis daugiau studentų verčiau renkasi mokamas studijas užsienyje. Jei studijos Lietuvoje taps mokamos, šis pasirinkimas gerokai palengvės. Žinoma, studijų kokybė mokslui tapus mokamu turėtų pagerėti, tačiau yra du esminiai prieštaravimai. Pirmiausia, studijų kokybės gerėjimas truks ne vienerius metus ir ženklus pokytis bus pastebimas geriausiu atveju po 3-5 metų. Iš to išplaukia antrasis prieštaravimas – studijų kokybės gerėjimo būtina sąlyga – pagerėjęs finansavimas, kurį ir bus stengiamasi užtikrinti priverčiant studentus mokėti už mokslą. Tačiau, jei didelė dalis studentų „balsuos kojomis“, kas, mano nuomone, yra labai tikėtina, universitetų įplaukos gali nepadidėti tiek, kiek tikimasi, o tai reikš, kad studijų kokybė negerės arba tas gerėjimas nebus toks spartus, kaip planuojama.
Taigi vertėtų gerokai pasvarstyti prieš paverčiant nepatenkintus studentus galios centru. Tai gali smarkiai paaštrinti emigracijos ir „protų nutekėjimo“ problemas. Galbūt valstybė sutaupys šiek tiek lėšų, kurios dabar skiriamos emigruojančių specialistų parengimui, tačiau žymiai daugiau neteks prarasdama mokesčių mokėtojus, kurie šiaip nebūtų emigravę ir per savo gyvenimą sumokėtų tikrai ne vieną dešimtį tūkstančių litų mokesčių.
Arūnas Liuiza Kauno Jaunimo Verslo Klubo Valdybos narys
„altinis: www.kaunas.verslus.lt