Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
VMI: netinkamas darbo santykių įforminimas mokestinių prievolių nekeičia
Informacinis pranešimas
2007-11-14
Darbdavio ir individualią veiklą neva vykdančio darbuotojo bendradarbiavimas apmokestinimo nesumažins
2007 m. lapkričio 14 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad darbdaviai, vadovaudamiesi teisės aktais, turėtų teisingai įforminti darbo santykius su darbuotojais ir teisingai apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius.
VMI, administruodama gyventojų pajamų mokestį, pastebi, kad darbdaviai dažnai netinkamai darbo santykius su gyventojais įformina ne darbo, o civilinėmis sutartimis kaip su gyventojais, vykdančiais individualią veiklą. Tokios tendencijos vyrauja nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkavimo, rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausų, draudimo paslaugų teikimo, statybų veiklos ir kitose paslaugų teikimo srityse.
„Tinkamai identifikuoti santykius kaip darbo ar individualios veiklos yra svarbu, nes, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau - GPMĮ), pajamos, gautos darbo santykių pagrindu, ir individualios veiklos pajamos yra apmokestinamos taikant skirtingą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, skiriasi šio mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo, deklaravimo tvarka, taip pat skiriasi ir socialinio draudimo įmokų dydžiai, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka“, - aiškina VMI viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda..
Anot D. Daugirdos, GPMĮ 2 str. 31 dalyje nurodyta, kad darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – tai santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
Individualios veiklos sąvoka, kuri šalies mokestinėje sistemoje atsirado siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą, teigia VMI viršininko pavaduotojas, išdėstyta GPMĮ 2 str. 7 dalyje: individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis gyventojo individualios veiklos santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Kai gyventojo santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo funkcijų, atostogų ar pan.), tai laikoma, kad gyventojo vykdoma veikla yra savarankiška. Savarankiškumas suprantamas kaip tam tikras nepriklausomumo laipsnis. Veikla bus savarankiška, jei gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, nėra pavaldus darbdaviui, jo paslaugas perkančios įmonės vidinei tvarkai, vadovui, tokiam gyventojui nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, ir pan., t.y. gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų.
„Nors individualios veiklos modelis, verslo liudijimai buvo sukurti skatinti pradedančiuosius verslininkus, didinti šalies gyventojų verslumą, taikant mažesnį apmokestinimo tarifą, pastaruoju metu vis daugiau bendrovių, neteisėtai siekdamos išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius žmones (nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir t.t.) „paverčia“ individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos didesnio gyventojų pajamų mokesčio tarifo bei kitų prievolių, - sako VMI viršininko pavaduotojas.
Visgi verslininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, todėl, jei gyventojo ir juridinio ar fizinio asmens darbo santykiai yra įforminti tam tikros rūšies civiline sutartimi kaip gyventojo individuali veikla, bet iš esmės tie santykiai atitinka darbo santykius (t.y. turi darbo santykiams būdingų požymių), tai mokesčių administratorius turi teisę gyventojo iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestinti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas.
VMI primena, kad Mokesčių administratorius individualią veiklą gali vertinti kaip darbo santykius, jeigu:
- paslaugos teikiamos vienai įmonei, kuri neretai dar ir suteikia gyventojui darbo vietą, darbo priemones;
- gyventoją su įmone saisto tam tikri įsipareigojimai, pvz., vykdo įmonės nurodymus, dalyvauja įmonėse organizuojamuose mokymuose, seminaruose, užsiėmimuose ir/arba kitų juridinių ar fizinių asmenų organizuojamuose kursuose, kuriuose gyventojas privalo dalyvauti įmonės nurodymu;
- gyventojas įsipareigoja formuoti teigiamą įvaizdį apie įmonę visuomenėje, laikytis įmonės nustatytų etikos reikalavimų;
- gyventojas paslaugų teikimo sutartis su klientais sudarinėja ne savo, o įmonės, iš kurios gauna atlygį už klientui suteiktas paslaugas, vardu;
- gyventojas dalį užmokesčio (dažniausiai - minimalią algą) gauna pagal darbo sutartį, o kitą dalį – kaip individualios veiklos pajamas;
- nustatoma kitų darbo santykiams būdingų aplinkybių.
VMI specialistai, nustatę darbo santykiams būdingų aplinkybių ir įvertinę jų visumą, individualią veiklą vertins kaip darbo santykius ir iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestins kaip darbo ir/ar jo esmę atitinkančių santykių pajamas.
Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 26 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai - pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis.
VMI sistemą sudaro biudžetinės įstaigos - centrinis mokesčių administratorius – VMI ir vietos mokesčių administratoriai - apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas bei jų užpildymo tvarkas, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikia daug kitų elektroninių paslaugų. Nuo 2006 metų balandžio 1 dienos VMI veikia Mokesčių informacijos centras, kurio specialistai trumpuoju nemokamu telefonu 1882 teikia konsultacijas visos Lietuvos gyventojams ir įmonėms gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų klausimais, konsultuoja pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno bei socialinio mokesčio klausimais, apie pajamų ir turto deklaravimą, teikia informaciją dėl mokestinių procedūrų vykdymo bei bendrąją informaciją apie VMI.
Darius Buta,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Viešųjų ryšių skyriaus specialistas
„altinis: www.vmi.lt