Išleistas fotografijų albumas "Klaipėda. Šešėliai ir atspindžiai"
Albumas "Klaipėda. Šešėliai ir atspindžiai", skirtas Klaipėdos miestui ir jo gyventojam.
Norėdami pajusti albumo dvasią perskaitykite R. Černiausko įžanginį žodį.
Albumas: 108 psl.; lietuvių ir anglų kalbomis; formatas 23 x 24 cm.; viršelis minkštas, lakuotas; panaudotos 227 nuotraukos, darytos 2002-2006 metais.
Tikiu, kad tai galėtų būti gera dovana artimiems ir pažystamiems bei bendradarbiams ir kolegoms kiek šalyje tiek ir užsienyje.
Kilus minčiai įsigyti, kreipkitės į šio albumo autorių fotografą Algimantą Kalvaitį: mob. tel. +370 684 07280 arba el. p. a.kalvaitis@takas.lt , arba į turizmo ir kultūros informacijos centrą Turgaus g. 7.
ĮŽANGINIS ŽODIS
Prie jūros gyvena miestas... Visiškai kitoks, nei apdulkėjęs, sotus ir mieguistas jo brolis žemyne. Miestas prie jūros alsuoja vėju, pilnas vandens, saulės šviesos ir mirgėjimo atspindžių kanaluose ir Danėje, kurios žalsvose bangelėse supasi ir plaukia tarsi gyvas jo atvaizdas. Pajunti, kad trys skirtingi miestai sutilpo vienoje erdvėje – paslaptingai tamsus ir bauginantis šešėlyje lūkuriuoja praeivio, jaukus ir gyvas vilioja spalvingais kavinių, galerijų, parduotuvių fasadais ir fantastiškai nerealus mirguliuoja vandeny su visais savo medžiais, namais, debesimis, automobiliais ir gyventojais. Miesto atvaizdas plaukia į atvirą jūros tolį ir ateitį... kai taps nuobodus, panašus į kitus Vakarų Europos uostamiesčius su vienodais dangoraižiais, veidrodiniais, stikliniais namais ir neono reklamomis. Tai po truputį jau pildosi. Raibuliuoja atspindys, bėga tolyn, o šešėliuose lieka jo praeitis. Praeitis, kurios pamokų dažnas išsižada ar stengiasi pamiršti, kaip pamirštamos neišsipildžiusios svajonės...
Senieji gyventojai, puoselėję miestą prieš karą – jų beveik nebeliko. Atvykėliai iš didžiosios katalikiškos Lietuvos arba dar tolesnių slaviškų žemių, įsikūrę lyg ir trumpam, suleido šaknis, statė čia kitą miestą, kitokiems savo poreikiams. Niekur to nepaslėpsi – katalikų bažnyčių ir provoslavų cerkvių Klaipėdoje jau daugiau nei protestantų maldos namų. Praeitis nustumta į šešėlį, tik retkarčiais išlenda senų daiktų pavidalu, kaip nuo laiko pajuodusi durų rankena, lango sklendė, kanalizacijos dangtis, fachverkinės sienos fragmentas ar neįskaitomas užrašas aukštomis gotikinėmis raidėmis...
O miestas prie jūros vis kinta. Veržiasi į ateities vizijų šviesą, nuolat mainosi spalvos, kontūrai, apšvietimas. Jis negali būti pastovus. Panašiai, kaip to miesto gyventojas, nenuspėjamo būdo ir išvaizdos, nepriklausomas ir laisvas tarsi vėjas lagūnoje... Išgyvenantis dabarties akimirksnį. Kaip vienoje senoje geroje dainoje: „...yra akimirksnis tarp praeities ir ateities... Ir šis akimirksnis vadinamas gyvenimu...“
A City lives by the sea... It is completely different from its dusty, full up and sleepy brother on the continent. The City by the sea breathes the wind and is full of water, sunlight and reflections of glimmer in canals and the River Danė. It swings and swims in the Danė’s greenish waves like its live reflection. You feel three different cities contained in one space – a mysteriously dark and dreadful one waiting for a passerby in the shade, a cosy and lively one attracting people with colourful facades of cafés, galleries and shops and a fantastically unreal one shimmering in the water with its all trees, houses, clouds, cars and residents. The reflection of the City is heading for the open sea and the future...when it becomes boring and similar to other Western European seaports with identical skyscrapers, mirror and glass houses and neon advertisements. This is little by little becoming a reality. The reflection is rippling, running forward and its past remains in the shadows. The past whose lessons people often renounce or try to forget in the way unfulfilled dreams are forgotten...
Almost all old residents who cherished the City before the war have passed away. Arrivals from the Catholic Great Lithuania or much further Slavonic lands settled purportedly for a short time, put down their roots, were building here another city, for other needs. It is impossible to hide that the number of Catholic and Orthodox churches in Klaipėda is already larger than the number of Protestant chapels. The past has been pushed in the shade, only sometimes it appears in the form of old things such as a door handle that has become black with time, a window catch, a drain cover, a fragment of a wall of carcass construction or an illegible inscription in high Gothic letters...
And the City by the sea keeps on changing. It is pushing its way towards the light of future visions. Colours, contours and lighting are constantly altering. It cannot be stable. Similarly to the dweller of that City, it has an unpredictable character and appearance, it is independent and free like the wind in the lagoon. ... It is experiencing the moment of the present. As one good old song goes: „...there is a moment between the past and the future... And this moment is called life...”
Rimantas Černiauskas
„altinis: Vakarai.LT