Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Verslo apskaitos standartų naujovės. Nuo 2012 m. įsigaliojusių VAS pakeitimų apžvalga
1 VAS „Finansinė atskaitomybė“
Svarbiausias šio standarto pakeitimas, galiojantis nuo 2012 m., – pakeistas vienas iš finansinių ataskaitų elementų įvertinimo būdų. Vietoj buvusios grynosios galimo pardavimo kainos atsirado tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas. Taip pat iš naujo suformuluotas šio būdo apibūdinimas: tai tikroji turto vertė atėmus pardavimo išlaidas, kai turtas įvertinamas suma, už kurią nesusijusios šalys gali parduoti turtą arba įplaukas kuriantį turto vienetą ir iš kurios atimamos galimos pardavimo išlaidos. Papildyta standarto nuostata – informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neteisingas pateikimas gali turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.
7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“
Patvirtintos naujos 7 VAS redakcijos pagrindiniai pakeitimai:
– iš naujo išdėstytos sąvokų apskaitinio įvertinimo keitimas, esminė apskaitos klaida apibrėžtys;
– paaiškinta, kad šis standartas netaikomas ilgalaikio turto perkainojimo apskaitai, t. y. jei įmonė vietoj savikainos būdo pradeda taikyti perkainotos vertės būdą, ankstesnių laikotarpių duomenys nekoreguojami;
– patikslinta, kad apskaitos politika keičiama dėl įstatymų, reglamentuojančių apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, pakeitimo (pagal ankstesnę redakciją apskaitos politika galėjo būti keičiama dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimo);
– nustatyta, kada, keičiant apskaitos politiką, netaikomas retrospektyvinis būdas, ir atvejai, kai retrospektyvinio būdo taikyti neįmanoma;
– detaliau paaiškintas retrospektyvinio būdo taikymo rezultatų registravimas apskaitoje ir parodymas finansinėse ataskaitose;
– aiškinamajame rašte neliko reikalavimų:
• atskleisti visą informaciją apie pakeitimus, reikalaujama pateikti tik reikšmingą informaciją,
• parodyti dėl apskaitinių įvertinimų pasikeitimo apskaičiuotas sumas, kurios darys įtaką vėlesniems ataskaitiniams laikotarpiams.
12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“
Svarbiausi 12 VAS pakeitimai:
– pagal ankstesnę redakciją ilgalaikio materialiojo turto minimaliosios vertės keitimas buvo laikomas apskaitos politikos keitimu, todėl finansinių ataskaitų duomenys dėl minimaliosios vertės keitimo turėjo būti taisomi retrospektyviniu būdu. Pagal naująją redakciją minimaliosios vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Jei įmonė keičia nustatytą minimaliąją ilgalaikio materialiojo turto vertę, visų turto vienetų, kurių įsigijimo savikaina mažesnė už patvirtintą naują minimaliąją vertę ir kurie dėl to jau neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, likutinė vertė nedelsiant pripažįstama sąnaudomis;
– pagal ankstesnę standarto redakciją ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo keitimas pagal standarto reikalavimus buvo laikomas apskaitos politikos keitimu, o naudingo tarnavimo laiko ir likvidacinės vertės pakeitimas – apskaitinio įvertinimo keitimu. Pagal naująją redakciją ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimo metodo pakeitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Apskaitinių įvertinimų keitimo apskaitos reikalavimus nustato 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“.
13 VAS „Nematerialusis turtas“
Nuo 2012 m. įsigaliojo 13 VAS pakeitimas – tik neatlygintinai gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai gali būti apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, visas kitas neatlygintinai gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, jei yra aktyvioji to turto rinka ir tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.
21 VAS „Dotacijos ir subsidijos“
Patvirtinta nauja 21 VAS redakcija, taikoma nuo 2012 metų. Svarbiausi pakeitimai:
– pagal ankstesnę standarto redakciją standartas buvo taikomas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei iš kitų trečiųjų asmenų gaunamų dotacijų buhalterinei apskaitai. Standarto nuostatos taip pat taikomos labdarai, paramai ir kitais būdais gaunamai pagalbai registruoti buhalterinėje apskaitoje. Pagal naująją redakciją standartas taikomas tik iš valstybės ir savivaldybės institucijų gaunamų dotacijų apskaitai. Šiame standarte dotacijoms taip pat priskiriamos subsidijos, įvairios kitos iš šių institucijų gautos paramos rūšys ir nemokamai gautas turtas;
– papildyta, kad standartas netaikomas:
• dotacijoms, susijusioms su biologiniu turtu, registruojamu apskaitoje ir parodomu finansinėse ataskaitose tikrąja verte;
• taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams, kurie apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina;
– patikslinta sąvoka dotacija įmonei. Pagal šį standartą valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama dotacija įmonėms yra ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio valstybių ar savivaldybių (ar joms prilygintų) institucijų, kaip pagrindinių dotacijų teikėjų, teikiama tikslinė parama. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas yra daug valstybių jungianti organizacija, kuri teikia paramą kitoms šalims, Europos Sąjungos valstybės narės yra įsteigusios įvairių paramą teikiančių organizacijų, agentūrų, administruojančių Europos Sąjungos skiriamas lėšas, kitų užsienio valstybių tarptautinių organizacijų, kurios disponuoja valstybinėmis lėšomis ir skiria jas įmonėms, todėl jų teikiama parama taip pat būtų laikoma dotacija;
– patikslinti ne valstybės, o kitų asmenų įmonei nemokamai perleisto turto apskaitos reikalavimai: nurodyta, kad jeigu įmonei perduotas ilgalaikis ar trumpalaikis turtas yra atlygis už įmonės įprastoje veikloje tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, tai apskaitoje registruojamos pajamos arba įsipareigojimai, bet ne dotacija;
– patikslinta, kad apskaitoje pripažįstama dotacija registruojama sąskaitose:
• dotacijos, susijusios su turtu
arba
• dotacijos, susijusios su pajamomis;
– patikslinti valstybės suteiktų beprocenčių paskolų arba paskolų su palūkanomis, mažesnėmis negu rinkos palūkanų norma, apskaitos reikalavimai. Šiais atvejais tokių paskolų įsigijimo savikaina apskaičiuojama taikant 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas ir taip gautas nediskontuotos ir diskontuotos paskolos sumų skirtumas pripažįstamas dotacija, o gavus minėtas paskolas iš privačių paramos fondų – toks skirtumas bus pripažįstamas pajamomis;
– išsamiau paaiškinta, kaip su turtu susijusios dotacijos turi būti pateikiamos apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, kai tas įsigytas turtas nudėvimas (amortizuojamas) ir nusidėvėjimo (amortizacijos) suma pripažįstama sąnaudomis arba įskaičiuojama į prekių ar teikiamų paslaugų savikainą, kai turtas perleidžiamas, kai turto vertė sumažėja;
– pagal ankstesnę standarto redakciją dotacija žeme buvo pripažįstama panaudota tada, kai ant jos pastatomi numatyti statiniai. Pagal naująją redakciją dotacija žeme pripažįstama panaudota per statinių naudingo tarnavimo laiką. Jeigu statiniai nepastatomi, dotacija būtų laikoma nepanaudota tol, kol žemė būtų sugrąžinta dotacijos teikėjui arba, jei dotacijos grąžinti nereikia, kol žemė būtų parduota arba jos vertė sumažėtų;
– patikslinti su turtu susijusios dotacijos apskaitos reikalavimai, kai gauto turto vertė nenurodyta. Tokiu atveju turto įsigijimo savikaina laikoma perduoto objekto tikroji vertė, kurią įmonė nustato atsižvelgdama į turto rinkos kainą ar kitą informaciją. Jeigu turto vertė nenurodyta ir jo tikrosios vertės nustatyti negalima, su turtu susijusios gautos dotacijos vertė yra nulis;
– nustatyti reikalavimai, kaip apskaitoje turi būti parodomas dotacijos grąžinimas:
• anksčiau įmonės apskaitoje pripažintų dotacijų grąžinimas registruojamas kaip apskaitinio įvertinimo pakeitimas pagal 7 VAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas;
• jei grąžinama dotacijos suma viršija nepanaudotos dotacijos likutį, tai perviršio suma yra parodoma pelno (nuostolių) ataskaitos sąnaudų straipsnyje;
– papildyta, kad standarte nurodyti reikalavimai dėl dotacijos pripažinimo gali būti netaikomi beprocentėms paskoloms arba paskoloms su palūkanomis, mažesnėmis negu rinkos palūkanų norma, valstybės suteiktoms iki 2012 m. sausio 1 d.;
– papildyta nuostata, kad iš kitų asmenų gautos labdaros, paramos, kitais būdais gautos pagalbos ar nemokamai gauto turto, kurie iki 2012 m. sausio 1 d. apskaitoje užregistruoti kaip dotacija, apskaita ir toliau gali būti tvarkoma pagal šio standarto nustatytą dotacijų apskaitos tvarką, o informacija apie tai atskleidžiama aiškinamajame rašte.
23 VAS „Turto nuvertėjimas“
Svarbiausi nuo 2012 m. galiojančios 23 VAS redakcijos pakeitimai:
– patikslinta, kokia tvarka įplaukas kuriantis vienetas, mažindamas turto balansinę vertę, turi paskirstyti vertės sumažėjimo nuostolius: pirmiausia sumažinama įplaukas kuriančiam vienetui priskiriamo bet kokio prestižo balansinė vertė, paskui proporcingai mažinama to paties įplaukas kuriančio vieneto kito turto balansinė vertė. Paskirstydama vertės sumažėjimo nuostolį, įmonė neturi taip sumažinti atskiro turto vieneto balansinės vertės, kad ji taptų mažesnė už jo atsiperkamąją vertę arba taptų neigiama;
– papildyta, kad nuostata, pagal kurią prestižo nuvertėjimas nenaikinamas, turi būti taikoma perspektyviai rengiant 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
Suvienodintos standarte vartojamos sąvokos su kitų standartų ir įstatymų sąvokomis. Pavyzdžiui, sąvoka finansinė atskaitomybė pakeista į sąvoką finansinės ataskaitos, grynoji galimo pardavimo kaina – į tikrąją turto vertę atėmus pardavimo išlaidas, išbraukta sąvoka nusidėvėjimas (amortizacija).
25 VAS „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“
Svarbiausias nuo 2012 m. taikytinos 25 VAS redakcijos pakeitimas – patikslinti reikalavimai, kokią informaciją apie statybos ir kitas ilgalaikes sutartis įmonės turi atskleisti aiškinamajame rašte, t. y. jos turi nurodyti:
– iš užsakovų gautinas sumas už sutartyje numatytus darbus;
– iš užsakovų gautų avansų sumą už sutartyje numatytus darbus.
Pakeista standarte vartojamo termino sutarties darbų įvykdymo lygis apibrėžtis (ankstesnėje standarto redakcijoje tai buvo procentinis kiekvienos iki balanso sudarymo datos nebaigtos vykdyti statybos ir kitos ilgalaikės sutarties darbų įvykdymas, naujoje redakcijoje – procentinis kiekvienos iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos nebaigtos vykdyti statybos ir kitos ilgalaikės sutarties darbų įvykdymas). Su šios apibrėžties pakeitimu susiję ir pakeitimai pateikiant statybos sutarties pajamas ir sąnaudas finansinėse ataskaitose.
Suvienodintos standarte vartojamos sąvokos su kitų standartų ir įstatymų sąvokomis. Pavyzdžiui, sąvoka finansinė atskaitomybė pakeista į sąvoką finansinės ataskaitos.
43 VAS „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“
Nuo 2012 m. įsigaliojusio naujo verslo apskaitos standarto tikslas – nustatyti kredito unijų apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir finansinių ataskaitų turinio reikalavimus. Nustatytos pavyzdinės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos formos. Kredito unija šio standarto nuostatas turi taikyti nuo 2012 m. sausio 1 d., o praėjusių finansinių metų lyginamąją informaciją pataisyti pagal 7 VAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus. Šis standartas netaikomas Lietuvos centrinei kredito unijai.
16 VAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“ ir 3 VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ patikslinta nuostata, kad įmonė, norėdama išsamiau pateikti savo veiklos rezultatus, gali išskaidyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių sumas į smulkesnes ir parodyti atskirose eilutėse.
Šaltinis: www.paciolis.lt