Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Turtinis įnašas didina ne tik akcinį kapitalą, bet ir įmonės mokesčių naštą
Gautą turtinį įnašą gana paprasta užregistruoti finansinėje apskaitoje. Vadovaujantis 12 VAS, jei įmonė ilgalaikį materialųjį turtą gauna savininkų turtinių įnašų forma, jo įsigijimo savikainą sudaro savininkų susirinkimo arba savininko patvirtinta turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, bei visos su jo įregistravimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Gerokai sudėtingiau yra įvertinti visas mokestines pasekmes, susijusias su gaunamu turtiniu įnašu, juolab kad, atsižvelgiant į tai, kas ir kokį turtą perduoda turtiniu įnašu, tiek gaunančiai tokį įnašą įmonei, tiek turtinį įnašą įnešančiam asmeniui gali atsirasti ne tik su pelno mokesčiu susijusių prievolių, bet ir mokėtinas gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokestis.
Turtinis įnašas ir pelno mokestis
Neatsižvelgiant į tai, kas įneša turtinį įnašą į įmonę – juridinis asmuo ar fizinis asmuo, gaunančiai tokį turtą įmonei svarbu teisingai nustatyti turtinio įnašo mokestinę įsigijimo vertę. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 14 str. 4 dalimi, jei vieneto akcijas jo dalyvis apmoka turtu, to turto įsigijimo kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis.
Jeigu turtą įnešantis asmuo yra fizinis asmuo, kuris šiam turtui neskaičiavo nusidėvėjimo, tokiu atveju gaunančiam turtą vienetui tokio turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo vertė, už kurią šį turtą įsigijo gyventojas. Šią įsigijimo kainą gyventojas turi pagrįsti dokumentais. Praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai gyventojas, įnešantis turtinį įnašą, neturi turto įsigijimo dokumentų ir todėl neįmanoma nustatyti įnešamo turto įsigijimo kainos. Tokiu atveju pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gauto turtinio įnašo įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina. Ją nustato turto vertintojas ir tvirtina akcininkų susirinkimas.
Jeigu įnešantis turtą dalyvis yra vienetas, kuris tam turtui pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais skaičiavo nusidėvėjimą, tokiu atveju turtinio įnašo įsigijimo vertė yra likutinė vertė, apskaičiuota pagal PMĮ reikalavimus turto įnešimo momentu. PMĮ numato, kad turtinį įnašą gaunančio vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma. Jeigu turtinį įnašą įneša vienetas, jis, apskaičiuodamas pelno mokestį, šią ūkinę operaciją prilygins turto perleidimui. Todėl įnešantis turtą ir mainais už tai gaunantis akcijų vienetas turės apskaičiuoti turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro skirtumas tarp gautų akcijų vertės ir įnešamo turto likutinės vertės, nustatytos pagal PMĮ reikalavimus. Vadinasi, tais atvejais, kai mainais už įneštą turtą gaunamų akcijų vertė yra didesnė nei įnešto turto mokestinė likutinė vertė (taip atsitinka, kai turtinį įnašą gaunantis vienetas gautą turtą įvertina didesne verte nei buvusi turto mokestinė likutinė vertė), įnešęs turtą vienetas turto vertės padidėjimo pajamas turės apmokestinti pelno mokesčiu. Todėl turtinį įnašą gavęs vienetas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais galės gauto turto įsigijimo kaina laikyti turto vertintojų įvertintą ir įmonės akcininkų susirinkime patvirtintą turto vertę.
Pavyzdys
UAB A 2004 m. sausio mėnesį įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Pastato įsigijimo kaina – 1 mln. Lt. Pastatas veikloje naudotas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį pagal PMĮ reikalavimus apskaičiuota bendra pastato nusidėvėjimo suma, priskirta leidžiamiems atskaitymams, – 200 000 Lt.
UAB B 2007 m. sausio mėnesį išleido naują akcijų emisiją. UAB A už UAB B akcijas sumokėjo pastatu. UAB B pasamdyti turto vertintojai įvertino, kad pastato rinkos vertė įnašo momentu yra 1200 000 Lt, šią vertę patvirtino UAB B akcininkų susirinkimas. Finansinėje apskaitoje UAB B gautą pastatą užpajamavo 1 200 000 Lt verte.
UAB B pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais šio pastato įsigijimo vertė yra jo likutinė vertė, apskaičiuota pagal PMĮ reikalavimus, buvusi UAB A turtinio įnašo perdavimo momentu – 800 000 Lt. Tačiau UAB A perdavusi turtinį įnašą ir mainais už tai gavusi akcijų skirtumą tarp pastato rinkos kainos (1 200 000 Lt) ir mokestinės likutinės vertės (800 000 Lt) apmokestino pelno mokesčiu. Todėl UAB B gauto turto įsigijimo verte pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali laikyti pastato rinkos kainą, t. y. 1 200 000 Lt.
Turtinis įnašas ir gyventojų pajamų mokestis
Gaunančiai turtinį įnašą įmonei gali atsirasti mokestinių prievolių, susijusios su gyventojų pajamų mokesčiu tik tuo atveju, jeigu turtinį įnašą įneša fizinis asmuo (laikomas tiek nuolatiniu, tiek nenuolatiniu Lietuvos gyventoju), o turtinis įnašas yra gyventojo ne individualios veiklos turtas, priskirtinas kilnojamajam daiktui, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba priskirtinas nekilnojamajam daiktui, esančiam Lietuvoje. Paminėtais atvejais laikoma, kad gyventojas, įnešęs turtinio įnašo forma turtą, šį turtą perleido vienetui ir gavo A klasės pajamų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 straipsnio komentare mokesčių administratorius nurodė: jeigu už vieneto akcijas gyventojas apmoka turtu, tai toks turto perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Šiuo atveju turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra gautų akcijų vertė. Vadinasi, jeigu turinio įnašo forma gyventojas įnešė daiktą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, laikoma, kad gyventojas šį turtą pardavė vienetui. Pagal GPMĮ 22 straipsnį tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamos ir pajamų mokestį nuo gyventojui išmokamų pajamų išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo vienetas, išmokantis tokias pajamas.
Visais kitais atvejais, kai gyventojas įneša bet kokį kitą turtą, nepriskirtiną privalomam Lietuvoje registruoti turtui ir nekilnojamam turtui, esančiam Lietuvoje, įmonei, gaunančiai turtinį įnašą, prievolės apmokestinti gyventojo gautų pajamų neatsiranda.
Tais atvejais, kai turtinis įnašas priskirtinas gyventojo A klasės pajamoms, apmokestinant šias pajamas gyventojų pajamų mokesčiu galioja tos pačios taisyklės, kaip ir tradiciniu A klasės turto perleidimo pajamų apmokestinimo atveju. Taigi būtina nepamiršti, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas turtas, kurį prieš perleisdamas (arba nagrinėjamu atveju – prieš įnešdamas kaip turtinį įnašą) gyventojas išlaikė ne trumpiau kaip trejus metus. Jeigu turinio įnašo forma įnešamas turtas nebuvo gyventojo išlaikytas trejus metus arba gyventojas nepateikė tai įrodančių dokumentų, tokiu atveju nuo visų gyventojui išmokamų pajamų, kurias turtinio įnašo atveju sudaro gautų akcijų vertė, vienetas turi išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Gyventojas turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių, kad pajamų mokestis būtų perskaičiuotas nuo skirtumo tarp turto pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos.
Pavyzdys
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2006 m. už UAB A akcijas apmokėjo turtu – įnešė jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Turto vertintojų nustatyta patalpų vertė – 500 000 Lt. Iš UAB A gyventojas gavo akcijų, kurių nominali vertė 500 000 Lt. Patalpas gyventojas buvo įsigijęs 2005 metais už 100 000 Lt. UAB A, mainais už gautą turtinį įnašą suteikusi gyventojui 500 000 Lt nominalios vertės akcijų, šį akcijų perdavimą turi laikyti A klasės pajamų išmokėjimu. Kadangi gyventojas iki turto perdavimo momento šio turto nebuvo išlaikęs trejus metus, vienetas akcijų perdavimo momentu nuo jų vertės (t. y. nuo 500 000 Lt) turi išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojas turi galimybę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo nuo skirtumo tarp gautų akcijų nominalios vertės ir turto įsigijimo kainos, t. y. 400 000 Lt (500 000- 100 000).
Nagrinėjamu atveju pajamos gyventojui išmokamos ne pinigais, bet akcijomis (natūra), todėl įmonė 15 proc. gyventojų pajamų mokestį gali sumokėti iš savo lėšų ir susitarti, kad gyventojas įmonei kompensuos šį mokestį. Tuo atveju, kai įmonė šį mokestį sumoka iš savo lėšų, o gyventojas mokesčio įmonei nekompensuoja, sumokėtas gyventojų pajamų mokestis tampa įmonės sąnaudomis, kurios apskaičiuojant pelno mokestį laikomos neleidžiamais atskaitymais.
Turtinis įnašas ir pridėtinės vertės mokestis
Visą straipsnį maloniai kviečiame skaityti lapkričio 27 d. savaitraštyje „Buhalterija“ Nr. 47
Gintaras Juškauskas
UAB „Pačiolis“ auditorius ekspertas
Šaltinis: www.paciolis.lt