Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Būsto rinką įtakoja šalies ekonomika ir besikeičiantys gyventojų įpročiai
Pranešimas žiniasklaidai
2007 02 26
2006 m. būsto rinką Lietuvoje įtakojo vieningos Europos valiutos neįvedimas, didėjančios būsto paskolų palūkanos ir auganti naujos statybos būsto pasiūla. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais rinkai buvo pasiūlyta 23 proc. daugiau gyvenamosios paskirties statinių, lyginant su 2005 metais. Nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate“ direktoriaus pavaduotoja Gintarė Mikučionytė teigia, kad NT rinkos aktyvumo ciklas susijęs su augančia šalies ekonomika, didėjančia gyventojų perkamoji galia bei pasitikėjimu bankų veikla.
„Didžiausią paklausą pastaruoju metu turi vidutinės klasės naujos statybos būstai, – teigia p. Mikučionytė. – „ Nors augant statybinių medžiagų kainoms ir darbuotojų atlyginimams, naujos statybos butų kainos kyla, tačiau bankai 2007 m. prognozuoja 50-70 proc. būsto paskolų porfelio augimą“.
Pasak vadovės, „žirklės“ tarp būsto kainos ir jo vertės mažėja, nes NT rinka skaidrėja. Vyriausybės vykdoma ekonomikos politika, leidžianti gerinti gyvenimo kokybę, bei augantis pasitikėjimas bankais, keičia žmonių finansinio elgesio ypročius – gyventojai nebebijo imti ilgalaikių būsto paskolų, įvertindami savo realius poreikius ir galimybę investuoti į NT.
2006 m. sulėtėjęs rinkos augimas siejamas su 2 pagrindiniais veiksniais: psichologiniu – euro neįvedimo, bei ekonominiu – banko palūkanų normų padidėjimu. Visgi, subalansuota rinkos situacija daug palankesnė išsirinkti tinkamą būstą, kurio vertė ateityje turėtų didėti. Pastebima, kad vis mažiau mažiau patrauklūs tampa senos statybos renovuotini butai, esantys senesniuose miegamuosiuose Vilniaus mikrorajonuose.
2006 m. naujos statybos įrengti butai Vilniuje vidutiniškai pabrango 8-15 proc. Naujos statybos namų kainos Vilniuje vidutiniškai pakilo 15-30 proc. Kaune naujos statybos neįrengtų butų kainos vidutiniškai didėjo 8-10 proc., naujos statybos įrengtų butų – 10-15 proc., o naujos statybos namų – 12-20 proc. Klaipėdoje – vidutiniškai 10-20 proc. brango naujos statybos neįrengti ir 15-30 proc. naujos statybos įrengti butai, o naujos statybos namų kainos Klaipėdoje vidutiniškai padidėjo 5-10 proc. Kituose miestuose naujos statybos būsto kainos didėjo vidutiniškai 10-15 proc.
2006 m. senos statybos suremontuotų arba renovuotų butų pardavimo kainos Vilniuje, lyginant su 2005 m. pabaiga, padidėjo vidutiniškai 5-8 proc. Seni remontuotini butai Vilniaus centre ir prestižiniuose mikrorajonuose vidutiniškai pabrango 2-5 proc., miegamuosiuose mikrorajonuose, esančiuose arčiau miesto centro kainos išliko stabilios, o toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose kainos vidutiniškai sumažėjo iki 3 proc. Individualių senesnės statybos namų kainos Vilniaus mieste ir priemiesčiuose vidutiniškai pakilo 10-15 proc. Kaune senos statybos suremontuotų arba renovuotų butų pardavimo kainos vidutiniškai padidėjo 10-15 proc., senos statybos remontuotinų butų – 5-10 proc., o senos statybos individualių namų – 15-20 proc. Klaipėdos centre ir prestižiniuose mikrorajonuose senos statybos suremontuotų arba renovuotų butų pardavimo kainos vidutiniškai padidėjo 20-25 proc., o šio segmento kainos miegamuosiuose mikrorajonuose vidutiniškai liko nepakitusios.
Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad senos statybos kapitališkai suremontuoto arba renovuoto būsto kainos Vilniaus centre, senamiestyje ir prestižiniuose mikrorajonuose išliks stabilios, o miegamuosiuose miesto mikrorajonuose vidutiniškai galėtų sumažėti 2-7 proc. Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose senos statybos kapitališkai suremontuotų arba renovuotų butų ir individualių namų kainos turėtų reaguoti į pokyčius Vilniaus būsto rinkoje. Senos statybos remontuotini butai ir individualūs namai visuose Lietuvos regionuose turėtų po truputį prarasti paklausą ir vidutiniškai galėtų atpigti 5-10 proc. Naujos statybos būsto kainos Vilniuje vidutiniškai galėtų padidėti 5-8 proc., Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos būstas galėtų brangti vidutiniškai 7-10 proc., o kituose miestuose per 2007 m., dėl nedidelės tokio būsto pasiūlos, pardavimo kainos galėtų vidutiniškai padidėti dar 8-15 proc.
Apie „ŽIA valda real estate“:
Nekilnojamo turto kompanija UAB „ŽIA valda real estate“ veiklą pradėjo 2003 metais. Bendrovės klientai - per 500 Lietuvos ir užsienio valstybių fizinių ir juridinių subjektų. 2004 metais „ŽIA valda real estate“ sudarė sandorių už daugiau nei 100 mln. litų – 4 kartus didesnę sumą negu užpernai. Šiemet bendrovė planuoja sudaryti sandorių už maždaug 143,7 mln. litų.
Jūratė Vaičiuvienė, „Baltic Media Partners“ projektų vadovė
Gintarė Mikučionytė, "ŽIA valda real estate" direktoriaus pavaduotoja,
„altinis: www.ziareal.lt