Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Rekomendacijų tikrinimas priimant darbuotoją į darbą
Prieš 15 metų Lietuvoje norint gauti darbą dažnai užtekdavo geros rekomendacijos.
Tai buvo laikoma svariu įrodymu, kad darbuotojas patikimas: juk jei žmogus gerai dirbo vienoje darbovietėje, vadinasi, galima tikėtis gerų rezultatų ir kitoje.
Tačiau vis sudėtingėjant darbuotojų paieškos ir atrankos sistemai, personalo atrankos specialistai ragina rekomendacijomis taip aklai nebepasitikėti.
Kodėl rekomendacijos yra slidus reikalas?
„Tikėtina, kad tikrinant rekomendacijas bus gauta tik subjektyvi informacija”, – sako konsultacijų bendrovės Manager.LT organizacijų psichologė Natalija Griškevičienė. Pasak jos, tai gali lemti daugybė priežasčių, susijusių su kiekviena atskira darboviete. Buvę kolegos ar vadovai gali nenorėti pakenkti buvusiam darbuotojui ir todėl teikti tik teigiamą informaciją apie kandidatą. Gali pasitaikyti ir priešingų pavyzdžių: nuoskaudų turintys arba antipatiją kandidatui jaučiantys buvę bendradarbiai gali atsiliepti tik neigiamai. „Pasitaiko net tokių atvejų, kai konkurentų įmonei specialiai rekomenduojamas prastas darbuotojas”,- sako N. Griškevičienė. Vadinasi, rekomenduojantieji asmenys yra stipriai veikiami asmeninių simpatijų ir antipatijų arba net savanaudiškų interesų.
Vis dėlto, daugelis personalo atrankų, vykdomų tiek specialistų, tiek ir pačių darbdavių, vis dar neapsieina be rekomendacijų tikrinimo etapo. Pasak N.Griškevičienės, rekomendacijos tikrinamos, nes tikimasi gauti tokios informacijos, kurios kitais būdais sužinoti nepavyktų. „Ne visa tikrinant rekomendacijas gauta informacija yra subjektyvi,- sako psichologė, – jei tinkamai užduosite klausimus, galite gauti apie kandidatą vertingų žinių”. Kai kurių dalykų nutylėti buvę darbdaviai negalės: pavyzdžiui, jei paklausite apie buvusio darbuotojo nusižengimus ar nuobaudas. Bet kokiu atveju, rekomendacijos bus papildomas šaltinis, kuris gali padėti kitaip įvertinti gyvenimo aprašyme nurodytą bei interviu metu gautą informaciją.
Kaip nesuklysti tikrinant rekomendacijas?
Jei norite sulaukti gerų rezultatų, rekomendacijų tikrinimui derėtų pasirengti. Anot N.Griškevičienės, rekomendacijos teisingai tikrinamos tada, kai jos formuluojamos to žmogaus, kuris rekomendaciją tikrina, o ne to, kuris ją teikia. Taigi prieš skambinant buvusiam kandidato darbdaviui pirmiausia reikia žinoti, ką būtina apie kandidatą išsiaiškinti. Rekomendaciją teikiančiam asmeniui turite užduoti konkrečius klausimus: kokios yra stipriosios ir silpnosios kandidato savybės, kokie buvo jo darbo trūkumai ar klaidos. Į konkrečius klausimus rekomenduojantysis turės pateikti ir konkrečius atsakymus. Didelė klaida yra paskambinti žmogui, teikiančiam rekomendaciją ir paprašyti jo papasakoti apie kandidatą: tai leidžia jam pačiam pasirinkti, ką jis norėtų papasakoti ir sąmoningai nutylėti dalykus, kurie gali būti jums svarbūs. Tokia rekomendacija jums nebus naudinga, nes sužinosite ne tai, ko jums reikia, o tai, ką kitas asmuo norėjo jums perteikti ir kokią nuomonę norėjo jums įpiršti. Taigi svarbiausia rekomendacijų tikrinimo taisyklė: jei darbuotojo reikia jums, jūs padėtį ir kontroliuokite.
Kai kurie kandidatai jau į pokalbį dėl darbo atsineša rekomendacinius laiškus, kuriuose buvęs darbdavys pristato kandidatą ir aptaria jo profesines savybes. Tokiomis rekomendacijomis pasitikėti derėtų mažiausiai. Jos rašomos paties kandidato prašymu jam išeinant iš darbo, todėl dažniausiai pateikia vien teigiamus kandidato įvertinimus. Be to, pasitaiko ir atvejų, kai rekomendacijas sau pasirašo patys darbuotojai, o darbdaviui belieka tik gerų savybių sąrašą užtvirtinti savo parašu. Tokia rekomendacija pristatys darbuotoją taip, kaip to panorės jis pats, o informacija, kuri galėtų tapti lemiamu veiksniu renkantis darbuotoją, liks jums nepasiekiama. Dar vienas veiksnys, teikiantis tokioms rekomendacijoms subjektyvumo – darbuotojas gali gauti kelių asmenų rekomendacijas, o potencialiam darbdaviui pateikti tik tą, kuri jį apibūdins geriausiai. Tai reiškia, kad kontrolė vėl atsiduria darbuotojo rankose. Taigi rekomendaciniai laiškai nėra tinkamas atrankos būdas, jei tikitės naudingos informacijos.
Kas gali teikti rekomendacijas?
Norint patikrinti vieną ar kitą kandidatą, gali kilti klausimas, kieno rekomendacijos galėtų būti objektyviausios. Psichologės N.Griškevičienės teigimu, tikslingiausia rekomendacijų prašyti buvusios darbovietės personalo skyriaus: „Tai nėra tiesioginis darbdavys, todėl informacija nebus tokia šališka.” Jeigu rekomendacijos prašysite buvusio darbdavio, stenkitės užduoti visus klausimus, į kuriuos atsakymus jums būtų naudinga išgirsti. Jokiu būdu neleiskite jam piršti savo nuomonės. Geriausia gauti informacijos iš kelių skirtingų šaltinių. Taip galite gauti patvirtinimą, kad informacija tikrai teisinga arba priešingai, atrasti neatitikimų. Pirmuoju atveju, iš kelių šaltinių sužinoję tą patį dalyką, galite juo labiau pasitikėti. Antruoju, kiekvienas neatitikimas gali virsti akstinu dar atidžiau patikrinti darbuotoją: juk keista, jei vienas iš buvusiųjų darbdavių pateikia daugybę stipriųjų kandidato pusių, o kitas tegali išvardyti tik klaidas.
Gavę žinių apie kandidatą, galėsite jomis papildyti tas, kurias jau gavote iš jo CV bei darbo pokalbio. Pasak N.Griškevičienės, svarbiausia, tikrinant rekomendacijas, nesivadovauti jomis kaip svarbiausiuoju šaltiniu: „Rekomendacijų teikiama informacija gali būti tik papildoma, po to, kai jau susirinkote duomenų apie kandidatą kitais būdais”. Jei tinkamai vertinsite bet nepervertinsite rekomendacijų, jos gali tapti puikiu pagalbininku renkantis kandidatą.
Erika Brazaitytė
2008-06-04 08:01
Šaltinis: www.visasverslas.lt