Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Šeimos verslas: už ir prieš
Lietuvoje šeimos verslo tradicija tik mezgasi. Ši problematika dar menkai nagrinėjama tiek šalies žiniasklaidoje, tiek akademiniuose sluoksniuose. Ir visai be reikalo. Šeimos verslai sėkmingai gyvuoja tiek turtingose, tiek besivystančiose valstybėse.
Pasaulio praktika rodo, kad šeimos įmonės atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje. Kai kurios jų iš menkučių ir nedidelių įmonėlių tampa stambiomis ir svarbiomis šalies rinkų "liūtėmis".
Pasaulio praktika ir bendros tendencijos Lietuvoje
85 proc. JAV verslo sudaro šeimų įmonės. Jose dirba 50 proc. JAV darbo jėgos. Kone šimtas procentų visų tų įmonių – mažos kompanijos. Tačiau iš 100 įmonių tik 30 perduodama vaikams, tik 15 – vaikaičiams ir tik 12 – provaikaičiams.
Labai senos šeimos verslo tradicijos yra Japonijoje. Šioje konservatyvioje šalyje itin nenoriai įsileidžiama ką nors iš šalies, ypač užsieniečius.
Kitas atvejis – besivystančios šalys, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos valstybės. Ten šeimos verslo tradicija atsirado gana neseniai, nors tokios įmonės – viena iš pagrindinių šių šalių nacionalinės ekonomikos jėgų.
Pasak tyrinėtojų, lietuviai yra šiaurietiška tauta, todėl čia giminystės ryšiai ne tokie svarbūs kaip Pietų kraštuose.
Tyrimai rodo, kad tik apie 5 proc. kompanijų išlaiko savo akcijų rinkos "svorį" iki trečios kartos. Dažniausiai jau antra šeimos karta nebeturi tų gebėjimų, kuriais pasižymėjo kompaniją įkūrusi karta ir kurie yra būtini norint sėkmingai plėtoti veiklą.
Verslą perimant trečiajai kartai, besiplečiančioje šeimoje neišvengiama konfliktų, kovos už įtaką, dividendus ir vadovo postą. Tačiau netrūksta ir šimtmečiais sėkmingai gyvuojančių šeimų kompanijų. Tokių įmonių pavyzdžių pateiksime straipsnio pabaigoje.
Lietuvoje šeimos verslas net neturi teisinės formos. "Smulkaus ir vidutinio verslo agentūra neturi duomenų, kad būtų tokia teisinė verslo forma. Studentų darbų irgi nėra. Seimo nariai, priversti atsisakyti savo verslo, paprastai jį palieka savo šeimos nariams. Žinoma, būtų gerai, jeigu jie "nesėdėtų ant dviejų kėdžių". Deja, dažnai užsiimama ir verslu, ir politika", – sako Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė, Seimo narė Birutės Vėsaitė.
Ne vienas tyrinėtojas pažymi, kad Lietuvoje daugelis smulkių ar vidutinių įmonių įkuriamos kaip šeimos verslo įmonės. Psichologai tai aiškina tuo, kad su šeimos nariu dažnai lengviau susitarti.
"Šeimos narius yra lengviau išnaudoti. Svetimas žmogus už kiekvieną žingsnį į šalį, papildomą darbą jau reikalaus papildomo atlyginimo, o šeimos nariui galima pasakyti, kad tai yra mūsų verslas ir todėl turime dirbti neskaičiuodami valandų. Šeimos versle yra ir šeimyninio autoriteto pagrindas, o ne tik formali tiesioginio pavaldumo struktūra ir finansiniai atlygiai", – sako VDU Psichologijos katedros lektorius dr. Visvaldas Legkauskas.
Šeimos verslui žlugus, labiausiai nukenčia išoriniai žmonės. Štai vienos šeimos leistas žurnalas buvo uždarytas pasirodžius trims jo numeriams, nes leidėjai nutarė daugiau nebeskirti tam pinigų. Tačiau kiekvienas pradedantis tokią veiklą turėtų susitaikyti, kad pirmi dveji metai bus nuostolingi arba bent jau labai sunkūs. Šiuo atveju be atlygio už kelis mėnesius liko kai kurie žurnalo darbuotojai, nors ir buvo pasirašę autorines sutartis.
Ar vis dar bijomasi partnerio, kuris nėra šeimos narys ar šeimos draugas?
"Tai iš dalies priklauso nuo verslui vadovaujančio žmogaus, jo asmeninių savybių, kalbant psichologų kalba – nuo paranojiškumo, šiek tiek ir nuo bendro supratimo, išsilavinimo. Įmonei plečiantis, nebeužtenka tik šeimos narių, nes reikia specifinių žinių, specifinės ekspertizės, be to, ne visi šeimos nariai gali būti kvalifikuoti vadovai.
Lietuvoje galima paminėti vieną kitą ryškų pavyzdį, kai besiplėsdamos įmonės pamažu tapo šeimos verslu, iš jų pašalinus išorinius partnerius. Tačiau paprastai būna atvirkščiai. Manau, kad šeimos verslo tendencijos yra labai paprastos ir atitinka bendrą Vakarų Europos tendenciją – šeimos verslus prarija tarptautinės korporacijos. Žymiausi Lietuvos šeimos verslai, kad ir kokie sutelkti jie būtų, tiesiog yra nuperkami didesnių korporacijų ir iš to gaunamas didžiulis pelnas. Mūsų šalyje gyvenančios šeimos neturi rokfeleriškų šimtmečiais besitęsiančių tradicijų arba to, kas būdinga Britų salynui: ten pinigai yra susieti su klase, vyrauja šimtmečius besitęsiančios šeimos verslų tradicijos, socialiniai tinklai. Lietuvoje to nėra ir dėl to šeimos verslai bus greičiausiai praryti didžiųjų korporacijų", – sako V. Legkauskas.
Psichologo įvardytas tendencijas galima pagrįsti faktais. Tarptautinių korporacijų rankose atsidūrė su N. Veličkienės kailių imperija kadaise sietas Nijolės prekių ženklas. Šiandien Nijolės, kuriai vadovauja verslininkės vyriausiasis sūnus L. Velička, akcijos priklauso kelioms didelėms kompanijoms, kurių bendrovės atstovai įvardyti nenori.
"Senukų" įmonės siejamos su Rakauskų šeima. Tačiau pagal UAB "Senukų prekybos centro" ir Suomijos korporacijos "Kesko" padalinio "Rautakesko" OY sudarytą strateginės partnerystės sutartį "Rautakesko" įsigijo 50 proc. +1 balso teisę suteikiančių Senukų prekybos centro akcijų.
Įmonių grupės "Alna" atstovai nelinkę akcentuoti kompanijos šeimyninio aspekto. Kiek žinoma, Tomas Milaknis yra vienos iš grupės įmonių UAB "Alna Business Solutions" direktorius. Tėvas Valentinas Milaknis – UAB "Alnos biuro sistemos" (dabar "Daily Service" - "Verslo Bangos" past.), valdančios pirmaujantį Lietuvoje biuro reikmenų prekybos tinklą "Office1", prezidentas.
Šeimos verslas tarpukario Lietuvoje
Kad tarpukario Lietuvoje būta ne vienos šeimos įmonės, rodo jų pavadinimai. Juose – dažniausiai žydiškos arba vokiškos pavardės.
Itin sunku rasti patikimų žinių apie tolesnį tų įmonių likimą.
Aktualiausias tuometinės atgimusios Lietuvos vadovų ūkio klausimas buvo savo valiutos įsteigimas ir finansų tvarkymas. Tuo metu Lietuvos miestai ir kaimai buvo sunaikinti karo, pramonė ir prekyba sugriauta, o dauguma gyventojų santaupų ir turto prarasta.
Kaip žinoma, besikuriančios valstybės ūkiui reikia daug lėšų. Todėl kiekviena prekybos ar pramonės įmonė privalėjo išsipirkti verslo liudijimą. Tarpukariu Lietuvoje, o ypač Kaune pirmavo smulkioji ir mišrioji prekyba. Eksportas ir importas sudarė 40 proc. visos prekybos, veikė nemaža arbatinių, restoranų, viešbučių.
Kaune sėkmingai veikė Br. Timansų ir Ko. metalų dirbtuvės, įsteigtos 1868 m., taip pat Brolių Šmidtų metalo dirbtuvės.
Ypač plačiai pagarsėjęs buvo garu varomas Ch. V. Frenkelio odos fabrikas Šiauliuose. Fabriką sugriovė rusų kariuomenė, nemažą dalį prekių pasiėmė vokiečiai.
Po Frenkelio mirties 1920 m. jo sūnus Jokūbas su bendradarbiais atstatė fabriką ir jis veikė toliau. Beje, šis fabrikas įdiegė naują pramonės šaką Lietuvoje – chromo gamybą.
Taip pat garsėjo 1898 m. Šiauliuose įsteigta Br. Nūrokų odų dirbtuvė. Karo ir okupacijos metais ji patyrė daug nuostolių: buvo sunaikinti pastatai, daug įrangos išplėšta ir išvežta. Paskui savininkai dirbtuvę atstatė.
Sėkmingai veikė 1911 m. Šiauliuose įkurta Br. Choronžickių odos dirbtuvė. Įmonė prekiavo su Rusija ir per karą nukentėjo mažiau nei kiti. Vėl veikti ji pradėjo 1920 metais.
Garsus buvo ir brolių M. ir N. Fainbergų & Ko 1923 m. įsteigtas kartono fabrikas. Tolesnis jo likimas nežinomas. Savo srityje žymiausias buvo Brolių Salomonų cigarečių fabrikas, įsteigtas 1919 metais.
Seniausios ir didžiausios šeimų kompanijos
Žurnale "Family Business" nurodomi principai, kuriais vadovavosi seniausios Amerikos šeimų kompanijos, siekdamos išlaikyti ilgalaikę sėkmę:
- Išlikite maži. Pusėje aukščiausias pozicijas užimančių šeimos kompanijų dirba mažiau nei 15 žmonių, o daugelyje – mažiau nei 10.
- Neišviešinkite akcijų. Viešas akcijų pardavimas gali padidinti kapitalą, tačiau tai suteikia daugiau galimybių ir kitiems rinkos žaidėjams.
- Venkite didmiesčių. Tik 27 iš 102 seniausių kompanijų yra centrinėse šalies teritorijose ir tik 7 iš 50 yra įkurtos pagrindinėse miesto zonose.
- Išlikite šeimoje. Paprastai šeimos pergyvena tautas, korporacijas ir kitas organizacijas. Taigi nenuostabu, kad šeimų kompanijos iš esmės pergyvena ne šeimų įmones.
Štai keletas seniausių Amerikos įmonių, gyvuojančių nuo XVII amžiaus:
- Zildjian Cymbal Co. Įkurta 1623 metais. Priklauso Zildjianų šeimai ir skaičiuoja 14 kartų. Gamino itin patvarias ir puikios akustikos būgnų lėkštes. Į JAV šeima atvyko 1929-aisias.
- Shirley Plantation. Tai seniausia Virdžinijos plantacija, įkurta 1613 metais. Ji priklauso Hillų ir Carterių šeimoms. Daugelį metų tai buvo tabako ir javų ferma. Sulaukusi 11 kartos, ferma dabar rūpinasi vestuvėmis, kolektyviniais renginiais ir pramogomis turistams.
- Cooke Farm. Ferma įkurta apie 1720 m. Cooke’ų šeimos. 10 kartos valdytojas Georgas Cooke’as nustojo melžti karves ir 1995 m. pardavė nemažą dalį žemės, kad įkurtų pramogų parką.
- Hayes’ Coffees. Hayesų šeima kompaniją įkūrė 1787 metais. Skrudintos kavos verslas buvo šeimos atsakas į britų pastangas skatinti gerti arbatą vietoj kavos. Hayesų šeimos 7 karta dabar gamina ir arbatą.
- D. G. Yuengling & Son. Kompaniją įkūrė Yuenglingų šeima 1829 metais. Seniausia Amerikos alaus darykla per metus pagamina apie 800 tūkst. barelių tamsaus ir šviesaus alaus. Yuenglingai ne kartą atsilaikė prieš pasiūlymus parduoti akcijas alaus gigantams ir neseniai pasistatė naują gamyklą, kuri leido patrigubinti gamybos pajėgumą. Kompanijai vadovauja 5 kartos atstovas – respublikonas Richardas Yuenglingas Jr.
- Delaware Gazette. Priklauso Tomsonų šeimai. Tai seniausias šeimai priklausantis laikraštis JAV, įkurtas 1818 metais. Iš pradžių buvo leidžiamas kaip savaitraštis. Dabartinis vadovas Thomsonas II yra 5 kartos šeimos narys.
- Levi Strauss & Co. Kompaniją įkurta 1853 metais. Iš viso joje yra 16 700 darbuotojų, įplaukos – 4,3 mlrd. JAV dolerių. Kompanija siejama su Haasų šeimos vardu, nors verslas prasidėjo tada, kai bavaras Levi Straussas 1853 m. San Franciske įkūrė prekybos namus, o po dvidešimties metų kartu su siuvėju Jacobu Davisu pagamino garsiuosius mėlynus džinsus. Levi Strauss & Co šiandien yra viena didžiausių pasaulyje džinsų gamintojų.
- Bacardi. Ši romo gamintoja įkurta 1862 m. ir priklauso Bacardi šeimai. Iš viso joje yra 7 tūkst. darbuotojų. Kompanijos įkūrėjas Don Facundo Bacardi Masso (1814–1887) emigravo iš Katalonijos į Santiago de Cuba ir ten pradėjo varyti romą. Vėliau viską perėmė sūnus Facundo. Dabar kompanija neturi savo centrinės būstinės, o ją valdo šeštoji karta.
- Cargill Inc. Įkurta 1865 m. Cargillų ir MacMillanų šeimų. Iš viso kompanijoje yra 97 tūkst. darbuotojų. Tai didžiausia pasaulyje privati kompanija, kuri superka ir parduoda grūdus, paukštieną, jautieną, plieną, sėklas, druską ir kitus produktus šešiuose žemynuose. Per keturias ar penkias kartas tik laikinai vadovavo ne šeimai priklausantys žmonės. Beje, būtent Cargill Inc. sukūrė vieną pirmųjų vadybos programų.
Šaltinis: manager.lt/seimos-verslas-uz-ir-pries/