Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Kaip įmonės gali pasinaudoti pigių skrydžių oro bendrovių privalumais
(I - dalis)
Po ilgų ir sunkių derybų į Lietuvą atėjusios pigių skrydžių oro bendrovės Ryanair pavadinimas jau tapo bendriniu žodžiu ir pigių oro kelionių sinonimu. Pigių skrydžių oro linijų bendrovių paslaugomis sėkmingai naudojasi daugiau nei 100 tūkstančių keleivių iš Lietuvos. Europoje pigių skrydžių oro bendrovės per metus skraidina beveik 500 milijonų keleivių suartinančios Europos piliečius labiau nei Briuselio biurokratų kalbos apie Senojo Žemyno vienybę.
Lietuvoje plačiai paplitusi nuomonė, kad pigių skrydžių oro linijų bendrovės nėra tinkamas partneris įmonėms organizuojant darbuotojų verslo ir darbo keliones. Tačiau ketvirtadalyje Europos įmonių kelionių administratoriai patiria spaudimą iš įmonės vadovybės ir net pačių darbuotojų pigių skrydžių oro linijų bendroves įtraukti į strateginių įmonės tiekėjų – kelionių partnerių sąrašus. Ir išties sunku atsispirti pigių skrydžių bendrovių pasiūlymams, kai kaina yra dvigubai ar net daugiau mažesnė už tradicinių oro bendrovių nustatytas kainas.
Europos bendrovių patirtis naudojantis pigių skrydžių oro linijų bendrovių paslaugomis
Kokią realią ekonominę naudą pigių skrydžių oro linijų bendrovės teikia įmonėms verslo kelionių srityje?
Norėdama atsakyti į šį klausimą ir pateikti savo klientams patikimą informaciją, pasaulinė verslo kelionių organizavimo ir valdymo lyderė bendrovė Carlson Wagonlit Travel (CWT), kuriai Lietuvoje atstovauja Suomijos kelionių organizatorė UAB Kaleva Travel, dar 2003 metais atliko tyrimą.
Tyrimą sudarė dvi dalys. Pirma, buvo apklausti 38 didžiausių tarptautinių bendrovių kelionių administratoriai, dirbantys Europoje. CWT klausė jų nuomonės, kiek – 40 proc., 50 proc. ar 70 proc. – kelionių biudžeto įmonė galėtų sutaupyti, jei naudotųsi pigių skrydžių oro bendrovių paslaugomis.
Antra, savarankiškai tyrimą atliko ir bendrovės Carlson Wagonlit Travel tyrimų bei konsultacijų padalinys CWT Solutions Group. Šio padalinio ekspertai išanalizavo 24 500 Europos oro maršrutų, kuriais skraido verslo keleiviai.
Tyrimas parodė, jog du trečdaliai kelionių administratorių yra įsitikinę, kad pigių skrydžių oro linijų bendrovės jų įmonei padėtų sutaupyti nuo 30 proc. iki 70 proc., t. y. vidutiniškai 50 proc. kelionių išlaidų konkrečiu maršrutu, palyginus su įmonės turimomis sutartinėmis tradicinių oro linijų bendrovių bilietų kainomis. Ši nuomonė atitiko pačios bendrovės Carlson Wagonlit Travel atlikto tyrimo rezultatus.
„Pavyzdžių, kuriuos išanalizavome, apskaičiavimai rodo, kad vidutinė pigių skrydžių oro bendrovių lėktuvo bilietų, kuriuos faktiškai pirko įmonės ir verslo keleiviai, kaina pagrindiniais šių oro linijų maršrutais yra 56 proc. žemesnė nei vidutinė su tradicinėmis oro linijų bendrovėmis suderėta įmonės darbuotojams taikoma kaina“, – teigia Hervé Joseph-Antoine, CWT Solutions Group Lėktuvų bilietų skyriaus direktorius (a CWT white paper, What benefits do low-cost carriers really bring to business travel in Europe?, CWT Holdings B.V., 2003).
Kita vertus, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Europos kelionių administratoriai pervertina pigių skrydžių oro linijų bendrovių įtaką bendram įmonės kelionių biudžetui. Net 40 proc. jų tiki, kad pigių skrydžių oro linijų bendrovės gali padėti sutaupyti daugiau nei 10 proc. metinio kelionių biudžeto. Tuo tarpu nepriklausoma CWT ekspertų analizė parodė, kad maksimali ekonominė nauda, kurios įmonės gali tikėtis iš pigių skrydžių oro linijų bendrovių siekia nuo 3 proc. iki 5 proc. bendro metinio įmonės kelionių biudžeto.
Šį vertinimų neatitikimą lemia tai, kad pigių skrydžių oro linijų bendrovės skraido tik 102 maršrutais iš 24 500, kuriais keliauja įmonių darbuotojai ir verslininkai. Potenciali pigių skrydžių oro linijų rinkos dalis jų veiklos maršrutuose sudaro tik 5,5 proc.
Bendrovės Carlson Wagonlit Travel specialistų nuomone tai nereiškia, kad įmonės turėtų ignoruoti pigių skrydžių oro linijų bendrovių pasiūlymus. Tai tiesiog reiškia, kad kelionių administratoriai turėtų mažiau remtis apibendrinančiais teiginiais ir analizuoti kiekvienos įmonės situaciją atskirai. Tokiu būdu galima sudaryti optimalų verslo kelionių kaštų mažinimo planą pasinaudojant pigių skrydžių oro linijų bendrovių teikiamais kainos privalumais. Juolab kad pačios pigių skrydžių oro linijų bendrovės savo veiklą vis labiau derina prie verslo keleivių poreikių ir maršrutų.
(II - dalis)
2006m. lapkritį Ryanair paskelbė pusmečio veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis šios bendrovės pervežamų oro keleivių skaičius išaugo 23%, o pelnas 26% lyginan su tuo pačiu praėjusių finansinių metų laikotarpiu.
Žinia, į kurią verta atkreipti dėmesį yra ne tik tai, kad Ryanair yra stabiliai vekianti ir konkurentabili įmonė šiaip jau ne visuomet pelningame oro linijų versle, bet tai, kad pigių skrydžių oro bendrovių maršrutai jau tapo ir ateityje išliks reikšminga Europos oro kelių žemėlapio dalimi. Todėl įmonėms verta pagalvoti, kaip pigių skrydžių oro bendroves paversti savo patikimais tiekėjais ir verslo kelionių partneriais.
Žema kaina yra efektyvaus verslo procesų valdymo ir lanksčios kainodaros rezultatas
Pagrindinis pigių skrydžių oro bendrovių privalumas yra skrydžio (aviabilieto) kaina. Dažnai galvojama, kad tokį rezultatą pigių skrydžių oro bendrovės pasiekia iki minimumo mažindamos keleiviams skrydžio metu nemokamai teikiamų paslaugų apimtis (maitinimas, bagažo svoris, spauda, etc), komforto ir aptarnaujančio personalo dėmesio lygį bei skraidindamos į „antraeilius“, toliau nuo didmiesčių esančius oro uostus. Tai yra svarbūs, bet ne vieninteliai faktoriai. Be jų yra dar daugelis kitų, tiesiogiai keleivio nepajuntamų faktorių – maršrutų parinkimas, standartizuotas ekonomiškų orlaivių parkas ir efektyvus jo valdymas, elektroninė prekyba ir keleivių išankstinis mokėjimas bei „išradinga“ aviabilietų kainodara.
Būtent šioji specifinė pigių skrydžių oro bendrovių aviabilietų kainodara ir sudaro daugiausia rūpesčių verslo keleiviams. Dauguma pigių skrydžių oro bendrovių nesinaudoja tradicinių aviabilietų platinimo ir pardavimo struktūrų, tokių kaip tarptautinė aviavežėjų asociacija (IATA), kompiuterinės rezervavimo sistemos (pvz., Amadeus) ir kitų tarpininkų paslaugomis. Tai leidžia ne tik mažinti veiklos kaštus, bet ir tiesiogiai taikyti lanksčią kainodarą kiekvienam skrydžiui „pagal situaciją“. Bet kuriuo metu bendrovė gali priimti sprendimą pakeisti skrydžio kainą konkrečiu reisiu ir apie tai kelių klavišų spustelėjimu jus informuoti, pavyzdžiui tuo metu, kol jūs žiūrėdami į kainą pigių skrydžių oro linijų svetainėje skambinate kolegai ar vadovui dėl galutinio sprendimo pirkti ar nepirkti jūsų manymu pigų bilietą.
Bendra taisyklė, kaip ir Europos vartotojų centro pateikiama informacija, skelbia, kad kuo anksčiau užsakomas ir perkamas skrydis, tuo kaina žemesnė. Tačiau užsakant per anksti – daugiau nei 6, o kai kuriais maršrutais daugiau nei 3-4 mėnesius iki skrydžio, kaina gali būti aukštesnė nei užsakant likus 1-2 mėnesiams iki skrydžio. Taip yra todėl, kad aviabilietų kainos nustatomos priklausomai nuo santykio tarp parduotų ir likusių vietų lėktuve. Taigi, turite būti pasiruošę nenustebti kai skrydžio metu sužinosite, kad šalia sėdintis bendrakeleivis už skrydį mokėjo dvigubai pigiau nors aviabilietą pirko beveik dvi savaites vėliau nei jūs. Likus mažiau nei savaitei iki skrydžio datos kainos paprastai būna pačios aukščiausios kaip ir perkant skrydžio dieną.
Taigi, norint skristi už tikrai žemą kainą, keleiviams ar jų keliones rezervuojantiems kolegoms tenka gerokai paplušėti lyginant kainas bei tikrinant avialinijų internetines svetaines siekiant įsitikinti, kad kaina tikrai „pati geriausia“. Dažnai tradicinėmis oro linijomis keliauti įpratę keleiviai ir ypač verslo keleiviai, keliaujantys už įmonės pinigus, šią aplinkybę suvokia kaip trūkumą, dėl kurio atsisako naudotis jų paslaugomis. Tačiau šis trūkumas kaip mat tampa privalumu, kai mes suprantame, kad tai yra pigių skrydžių oro bendrovių verslo procesų dalis, kuri kaip tik ir suteikia mums galimybę skristi gerokai pigiau, ir randame būdą kaip maksimaliai išnaudoti jų privalumą – kainą.
Kaip „pagauti“ naudą?
Kai vaikystėje per pamokas žaisdavome laivų mūšį, pirmiausia su suolo draugu susitardavome dėl langelių skaičiaus - mūšio lauko dydžio. Pirmoji pamoka, kurios mus moko I-oje šio straipsnio dalyje aprašyta Europos įmonių patirtis, yra būtent tokia – apibrėžkite, kur vyks „kainų mūšis“. Neverta gaišti laiko ten, kur per metus galite sutaupyti kelis šimtus litų, kai jūsų įmonės metų kelionių biudžetas yra keli šimtai tūkstančių. Tad pirmiausia patikrinkite, kuriais maršrutais dažniausiai keliauja jūsų įmonės darbuotojai. Tuomet sužinokite, kokios pigių skrydžių bendrovės tais maršrutais skraidina keleivius. Taip pat pasidomėkite tvarkaraščiu - kaip dažnai bei kuriomis valandomis vykdomi skrydžiai į jums reikalingą Europos miestą, ar galima ten nuskristi be persėdimų tarpiniuose oro uostuose ir be nakvynių.
Kitas žingsnis – išanalizuokite jūsų įmonės faktiškai pirktų bilietų jums rūpimu maršrutu kainas ir nustatykite „grobio dydį“. Tarkim, jūsų įmonė per metus nuperka 30 aviabilietų iš Vilniaus į Stokholmą, o vidutinė per pastaruosiu metus faktiškai pirktų aviabilietų kaina yra 932 Lt. Jūs norėtumėte sutaupyti 30% šių kelionių išlaidų, t.y. 8 400 litų per metus arba po 280 Lt nuo kiekvienos kelionės. Tuomet už kelionę kiekvieną kartą turėtumėte mokėti ne dagiau kaip 652 Lt. Iš šios sumos atimkite papildomas išlaidas, susijusias su kelione iš Vilniaus į Karmėlavos oro uostą (autobuso bilieto kaina arba automobilio kuro sąnaudos ir parkavimo Kaune kaštai ) ir skirtumą tarp kelionės kainos į Stokholmą iš Arlandos oro uosto ir Skavstos oro uosto, kuriame leidžiasi Ryanair lėktuvai atskridę iš Kauno. Šiuo konkrečių atveju tokios išlaidos (jei keleivis vyksta iš Vilniaus) sudarytų maždaug 150 Lt. Taigi, pirkdami aviabilietą skrydžiui su Ryanair iš Kauno į Stokholmą, jūsų privalote mokėti ne daugiau nei 502 Lt. Jei užsakydami skrydį internetu ekrane matote tokią ar mažesnę kainą, nedvejodami spauskite „patvirtinti skrydį“ ir nesukite sau galvos dėl to, kad kažkas „pagavo“ bilietą už 300 Lt. Neverta rūpintis tuo, ką gavo kiti, nes jūsų tikslas – sutaupyti 280 Lt nuo kelionės jau pasiektas. Tad nešvaistykite savo laiko ir nervų.
Kita kliūtis dėl kurios Lietuvos įmonės dažnai net nesvarsto galimybės naudotis pigių skrydžių oro bendrovių paslaugomis yra mokėjimas už pigių skrydžių oro linijų aviabilietus ir apskaitos dokumentai. Kelionės ir pirkimo dokumentai, kurių galite tikėtis iš pigių skrydžių oro bendrovės yra minimalūs – tai skrydžio rezervacijos patvirtinimas interneto svetainėje, kurį jūs turite atsispausdinti patys, ir įrašas banko pateikiamoje kreditinės kortelės ataskaitoje. Bandymas reikalauti sąskaitų iš pigių skrydžių oro bendrovių yra tik savotiška „laisvalaikio praleidimo forma“.
Tol kol Lietuvoje netaps įprasta, kad dažnai darbo ar verslo reikalais keliaujantys įmonės darbuotojai turės įmonės kreditines korteles arba kol neišpopuliarės įmonės atsiskaitymų kortelės (anglų k. „lodge card“ arba „travel account card“), lengviausia išeitis yra susirasti patikimą kelionių partnerį. Verlo kelionių organizatorius, su kuriuo geriausia turėti pasirašytą paslaugų teikimo sutartį, užsakys pigų skrydį pagal jūsų nurodytus parametrus, t.y. maksimalią kainą, už skrydį sumokės keleivio vardu, pateiks PVM sąskaitą faktūrą jūsų įmonei, o informaciją apie šią kelionę įtrauks į jūsų kelionių paslaugų pirkimų ataskaitą. Pirkimo procesas bus toks pat kaip ir perkant tradicinių aviakompanijų bilietus, nes kelionių organizatoriai, kurie specializuojasi verslo ir darbo kelionių srityje įdėmiai seka ir analizuoja pigių skrydžių oro bendrovių rinkos vystymosi tendencijas ir savo verslo kelionių centrus aprūpina tokiomis paieškos ir rezervavimo technologijomis, kurios užtikrina galimybę įtraukti pigių skrydžių oro linijas į klientams siūlomų paslaugų spektrą.
Nusprendę naudotis verslo kelionių organizatoriaus paslaugomis, nepamirškite patikslinti ir maksimalią pigaus aviabilieto kainą, kurią jums verta „gaudyti“. Kadangi kelionių agentūrai už paslaugą mokėsite apie 60-100 litų (priklausomai nuo to, ar užsakote „gyvai“ pas aviabilietų agentą, ar internetiniame jūsų įmonei skirtame aviabilietų užsakymo portale), šią sumą turite atimti iš anksčiau paskaičiuotos kainos. Taigi, pirkdami aviabilietą skrydžiui su Ryanair iš Kauno į Stokholmą, ieškokite kainos, ne aukštesnės nei 402 Lt. Tuomet net ir sumokėję kelionių agentūrai, vis tiek sutaupysite jūsų norimus 8 400 Lt per metus.
Čia pateikiamą metodiką sėkmingai taiko šimtai įmonių Europoje. Tačiau, kad ji duotų pageidaujamų rezultatų – mažintų jūsų įmonės kelionių kaštus - reikia dar vienos elementarios, bet labai svarbios aplinkybės: apie tai (ir dar apie kai ką) turi žinoti jūsų įmonės darbuotojai.
(III - dalis)
Perskaitę šio straipsnio II dalį, tikriausiai pagalvojote, kad joje išdėstyta metodika puikiai tinka asmeninėms kelionėms, kuomet keleivis, pirkėjas, sprendimų priėmėjas ir mokėtojas yra tas pats asmuo. Kaip šią metodiką pritaikyti įmonėje?
Nusamdyti kelionių ekspertą ir surengti efektyvaus kelionių pirkimo seminarą darbuotojams yra puiki idėja. Vienok, šios priemonės teikiama nauda nėra tvari jau vien todėl, kad keičiasi įmonių darbuotojų funkcijos ir projektai, vieni darbuotojai nustoja keliauti, kiti pradeda. Įmonės darbuotojų kaita yra kita svarbi aplinkybė dėl kurios investuoti į darbuotojų mokymus paprasčiausiai neapsimoka.
Gera naujiena įmonių vadovams ir kelionių administratoriams yra tai, kad „dviratis“ jau išrastas. Šį instrumentą reikia tik kūrybiškai pritaikyti įmonės poreikiams. Jo pavadinimas – „įmonės kelionių politika“.
„Įmonės kelionių politika“ tai vidinis įmonės dokumentas, kuriame išdėstytos darbuotojų darbo ir verslo kelionių taisyklės. Šios taisyklės gali būti bendro pobūdžio – kur ir kada rezervuojamos paslaugos, kaip ir kas už jas moka. Jos taip pat gali būti ir labai konkrečios, pvz., susijusios su naudojimusi pigių skrydžių oro bendrovių paslaugomis. Su įmonės kelionių politika turi būti supažindinami visi nauji įmonės darbuotojai, panašiai kaip su darbuotojų saugos ir sveikatos ar darbo priemonių naudojimo instrukcija. Kelionių politiką paprastai rengia ir atnaujina įmonės kelionių administratorius, o jei tokio nėra – personalo skyrius ar padalinių vadovai kolegialiai. Šis dokumentas turi būti publikuojamas įmonės vidinėje duomenų bazėje, nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į pasikeitusias kelionių rinkos sąlygas ir lengvai prieinamas visiems darbuotojams bet kuriuo metu.
Parengus ir įdiegus įmonės kelionių politiką, galėsite efektyviai valdyti santykius su tiekėjais, planuoti įmonės kelionių biudžetą, skirtingo lygio darbuotojams nustatyti atitinkamą saugumo ir komforto lygį kelionių metu, reguliuoti komandiruojamų darbuotojų elgesį, ir tokiu būdu kontroliuoti Jūsų kelionių kaštus.
Išanalizavę savo kelionių paslaugų pirkimo informaciją ir tikslingai pritaikę šį instrumentą, greičiau pasieksite trokštamų rezultatų – už pinigus, kuriuos dabar išleidžiate komandiruotėms ir verslo kelionėms, Jūsų darbuotojai nukeliaus toliau ir parduos daugiau.
Beje, leidžiamas komforto lygis dažnų komandiruočių metu susietas su pareigybėmis ar veiklos rezultatais, gali tapti puikia motyvacija Jūsų darbuotojams siekti geresnių veiklos rezultatų.
Norint, kad įmonės kelionių politika būtų efektyvi ir darbuotojai jos laikytųsi, svarbu, kad ji būtų suprantama ir prasminga. Dokumento įžangoje privalo būti aiškiai suformuluoti kelionių politikos prioritetai, tikslai ir konkretūs uždaviniai bei jų įgyvendinimo terminai. Taip pat turi būti numatomos sankcijos už kelionių politikos nesilaikymą.
Kelionių politikos nustatymas yra svarbiausias žingsnis kelionių išlaidų kontrolės ir kaštų optimizavimo įgyvendinimui. Kad jis būtų efektyvus ir taptų patikimu instrumentu, pirmiausia būtina atlikti išsamų įmonės kelionių paslaugų pirkimo ir kaštų auditą.
Publikavo Loreta Lingytė
Šaltinis: www.lingyte.lt