Jūrinių technologijų vystymas: pirmieji žingsniai Klaipėdoje
Klaipėda – unikalus Lietuvos miestas, kuriame yra vienas didžiausių Baltijos regione uostų, tačiau jūrinių technologijų potencialas yra visiškai neišnaudojamas.
Po nepriklausomybės atkūrimo gana efektyviai puoselėjamos jūrinės, kultūrinės tradicijos, tačiau jūrinių technologijų vystymas bei skatinimas praktiškai nevyksta.
Ši problema yra itin opi ir, nepradėjus efektyviai jos spręsti, Lietuva gali atsidurti jūrinės ekonomikos užribyje. Jūros ir vandenynai – itin plati rinka, turinti milžinišką ekonominį potencialą, milijardus eurų siekiančią rinką todėl progresyvios valstybės bei įmonės stengiasi išnaudoti kuo daugiau galimybių šiame ekonomikos bare. Tuo tarpu Lietuva vis dar neįstengia peržengti barjero ir sugebėti įsisavinti piniginius resursus, galimybes bei pasinaudoti ekonominio potencialo jūroje santalka. Jūrinės technologijos – ta rinkos niša, kurioje mūsų valstybė galėtų atsiskleisti kaip stiprias jūrines tradicijas puoselėjanti šalis, priviliojanti užsienio įmones bei sukurianti mokslo, verslo bei technologijų bazę.
Todėl Klaipėdos universitetas, uostamiesčio Mokslo ir technologijų parkas žengė pirmuosius žingsnius jūrinių technologijų puoselėjimo link – šiais metais praktiką užsienio kompanijoje, užsiimančioje jūrinių technologijų kūrimu, atliko keletas Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto studentų. Praktikos vietos studentams buvo suteiktos pagal Klaipėdos savivaldybės finansuojama projektą („Studentams praktikos vietų organizavimas, studentų konsultavimas“).
Būtina kurti
Uostamiestyje sudarytos visos sąlygos vystyti jūrinių technologijų sritį: yra universitetas, didelė mokslinė bazė bei jūra. Kol kas apsiribojama tik laivų remontu, surinkimu, tačiau mokslo ir technologijų sąlyčio dėka galima būtų pakilti į kitą lygmenį – inovatyvumą, konkurencingumą ne panaudojant jau sukurtus produktus, bet ir kuriant jūrines technologijas.
Pažymėtina, kad milžinišką vaidmenį Europos ekonominiam augimui bei darbo vietų kūrimui turi pats jūrų ir vandenynų valdymas, ilgalaikis jų išteklių eksploatavimas ir su jais susijusi ekonominė veikla.
Tai, kad būtina išnaudoti visą jūrinio sektoriaus ekonominį potencialą, tvirtina ir Europos Komisija.
Atsižvelgiant į nūdienos ekonominę strategiją, ir buvo parodyta iniciatyva kurti bei plėtoti jūrinių technologijų vystymo tradiciją Klaipėdoje.
„Atlikta praktika turi neįkainojamą naudą, nes teko savo akimis išvysti bei ant savo pečių patirti, ką reiškia dirbti didelę jūrinių technologijų, inovacijų ir prekybinę patirtį turinčioje bendrovėje. „Marine Technologies“ užsiima specializuotos įrangos gamyba ir projektavimo paslaugomis jūrinėmis bei laivų pramonės kompanijoms. Šiuo metu ši bendrovė pirmauja pasaulyje jūrinių krovos darbų įrangos tiekime. Turime šansą ir mes ne statyti, o kurti technologijas, kas pakeltų ekonominį vystymąsi kartele aukščiau“, - teigė vienas iš praktiką atlikusių studentų.
Pasak Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorės Romos Stubrienės, iniciatyvos tikslas buvo suburti pakankamą technologijų, mokslinę ir verslo suinteresuotą grupę, komandą.
„Tikslai įgyvendinami remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės ir mūsų įstaigos bendru projektu, susijusiu su inovacijų skleidimu smulkiajame ir vidutiniajame versle. Džiugu, kad norvegų komanda priėmė mūsų studentus praktikai. Jie galėjo stebėti jūrinio-technologinio verslo procesus, įgauti patirties. Tai – abipusė nauda, išnaudojamas vietinis mokslinis potencialas. Būtina pritraukti užsienio kompanijas su patirtimi į Klaipėdą, tuomet studentai galės atlikti jose praktiką, bus padėti jūrinių technologijų vystymosi pagrindai uostamiestyje“, - teigė R. Stubrienė.
Europinė konkurencija
Ypač svaru pažymėti, kad jūrinės technologijos gali tapti ta niša, kuri leistų sėkmingiau konkuruoti su kitomis šalimis, uostais, kurie ilgainiui nebeapsiribos vien krova, laivų remontui, surinkimu, logistikos paslaugomis, o taikysis į inovatyvius projektus, diegs novatoriškas sistemas. Siekiant šių tikslų būtina padėti pagrindus, bendradarbiauti su patirtį jau turinčiomis įmonėmis bei investuoti į žmogų.
„Iki šio yra tik plonutis pagrindas. Reikia siekti, kad Klaipėda būtų žinoma kaip jūrinių technologijų vystymo vieta. Užsiimti jūrinių technologijų verslu – itin sudėtingi bei ilgalaikiai procesai. Juk čia – kitas lygmuo, nebe gamyba, o kūrimas. Tam reikia didžiulio intelektinio potencialo, reikia rasti pirkėją, pagaminti konkurenciją atlaikantį produktą. Kol šis mechanizmas bus užvestas ir veiks pilnu pajėgumu, tokios praktikos, kaip mūsų atlikta, yra pirmieji žingsniai, jos – būtinos“, - entuziastingai kalbėjo vienas iš Klaipėdos universiteto studentų.
Pažymėtina, kad šiuo metu Europos bei pasaulio mastu ekonominių veiklų, vienaip ar kitaip susijusių su vandenynais ir jūromis, vis daugėja. Šalia tradicinių jūrinių sektorių, tokių, kaip laivybos, laivų statybos, uostų, žvejybos ir akvakultūros, atsiranda didelį potencialą turintys kiti sektoriai: energetika (vėjo jėgainės, potvynių-atoslūgių energija ir energija, kurią gamina povandeninės srovės) ar povandeninės telekomunikacijos.
Ateityje gali būti naudojami nauji, jūros dugne randami, ištekliai, susiję su jūrinės biotechnologijos raida: mineralai, dujos ir hidratai ar nauji biologiniai ištekliai. Akivaizdu, kad Lietuva turi surasti kelius, kaip neatsilikti nuo europinių tendencijų, o minėta galimybė suteikti galimybę Klaipėdos universiteto studentams atlikti praktiką jūrinių technologijų įmonėse yra perspektyvą turinti iniciatyva.
Šaltinis: www.manager.lt