Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Lietuvos ekonomika "šyla", bet dar nėra perkaitusi
Latvija, Estija bei Lietuva sulaukia vis daugiau tarptautinių dienraščių, ekonomikos analitikų ir finansų srities profesionalų kritikos dėl nesubalansuoto ekonomikos augimo. Nors Latvija ir Estija pernai užėmė pirmąsias dvi vietas sparčiausiai augusių ES šalių sąraše, o Lietuva buvo penkta (trečia ir ketvirta buvo Slovakija ir Rumunija), žymiai dažniau yra atkreipiamas dėmesys į itin aukštą Baltijos šalių einamosios sąskaitos deficitą, nemažą infliaciją ir itin spartų atlyginimų augimą.
Pasak "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovo Tomo Andrejausko, išvados apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą yra perdėtos, tačiau 2006 metais išryškėjusių nesubalansuoto augimo požymių ignoruoti taip pat negalima. Tai visų pirma apima augančią infliaciją, sparčiai didėjantį einamosios sąskaitos deficitą bei augančią disproporciją tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo.
"Lietuvoje ekonomika šyla. Optimizmas, augančios privačių asmenų bei verslo pajamos dažnai sąlygoja nepamatuotą vartojimą bei plėtrą. To išdava – Lietuvos užsienio prekybos deficitas per 2006 metus išankstiniais duomenimis buvo beveik 9 mlrd. litų, sąlygodamas 11,5 proc. einamosios sąskaitos deficitą. Jei pažiūrėsime dar giliau, tik apie 12 proc. šio deficito buvo finansuota tiesioginėmis užsienio investicijomis. Peršasi išvada, kad 7,5 proc. BVP augimas nemaža dalimi vyksta skolos sąskaita, o skolas paprastai reikia grąžinti", – sakė T.Andrejauskas.
"Hansabanko" ekspertų teigimu, kai kuriuos sektorius "kaitina" nemaža dalis lėšų, skiriamų vartojimui bei investicijoms į nekilnojamąjį turtą. "Tačiau, mūsų nuomone, visa ekonomika dar nėra apimta karštinės. Savalaikis ir aktyvus ekonominių procesų valdymas, ypač daug dėmesio skiriant darbo našumui (kad spartus atlyginimų augimas netaptų nepakeliama našta Lietuvos įmonėms) bei taupymo, o ne išlaidavimo skatinimui padėtų išvengti galimų problemų po 1-2 metų. Taip pat laikas susirūpinti Lietuvos investiciniu klimatu, nes skaičiai rodo, kad mes toli gražu nesame sukūrę prielaidų laimėti lenktynes tarp naujųjų ES narių dėl investicijų pritraukimo", - teigė T.Andrejauskas.
Pasak finansų rinkų tarnybos vadovo, lietuviai pradėjo smarkiai išlaidauti dėl užaugusio optimizmo, didėjančių atlyginimų ir paskolų prieinamumo. Tačiau norint tinkamai pasirūpinti savo ateitimi reikia galvoti ir apie kitą asmeninio buhalterinio balanso pusę – taupymą. "Ekonomika yra cikliška ir ji negali sparčiai augti visą laiką, todėl tam, kad galėtume miegoti ramiau, dalį pajamų prieaugio reiktų pasistengti sutaupyti", - sakė T.Andrejauskas.
"Jei mes nenorime, kad Lietuvoje susikurtų prielaidos pasikartoti Latvijos scenarijui, jau dabar turime teisingai suvokti vykstančius procesus šalyje bei numatyti veiksmus, kaip išvengti galimo ekonomikos perkaitimo. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar patys valdysim situaciją, ar visgi lauksime, kol neigiamos tendencijos įsismarkaus, ir kažkas iš šono neiškentęs nurėš Lietuvos reitingus", - pabrėžė ekspertas.
Pasak "Hansabanko" atstovo, laikas, kai Baltijos šalys buvo tituluojamos "Baltijos tigrais" jau praėjo. Tuometinis ekonomikos augimas rėmėsi eksportuojančių pramonės šakų augimu, o vidaus sektoriai augo gana subalansuotai. T.Andrejausko vertinimu, šiuo metu Baltijos šalių eksportuotojų pozicija silpnesnė, nes jie susidūrė su augančiomis energetinių išteklių kainomis, didesnėmis palūkanų normomis, sparčiai augančiais darbuotojų atlyginimais, ir turi būti itin lankstūs prisitaikant prie besikeičiančios situacijos.
Nacionalinės statistikos tarnybų duomenimis, ekonomikos augimas Lietuvoje 2006 metais siekė 7,5 proc., Latvijoje – 11,9 proc., Estijoje – 11,4 proc. Metinė infliacija vasario mėn. Lietuvoje siekė 4,3 proc., Latvijoje – 7,3 proc., o Estijoje – 4,7 proc. Preliminariais vertinimais einamosios sąskaitos deficito santykis su BVP 2006 metais Lietuvoje siekė 11,5 proc., Latvijoje – 21,4 proc., Estijoje – 14,2 proc.
"Hansabankas" priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – "Swedbank". Ši grupė turi daugiau nei 8,9 mln. privačių ir beveik 460 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Grupė turi 477 padalinius Švedijoje ir 295 padalinius Baltijos šalyse. "Swedbank" grupėje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – virš 3 tūkstančių. "Hansabankui" Lietuvoje priklauso "Hansa lizingas", "Hansa gyvybės draudimas", "Hansa investicijų valdymas", "Hansa draudimo brokeris", "Baltijos autolizingas" ir "Hansa valda".
„altinis: www.hansa.lt