Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Ar Lietuvai nebereikia nemokamo aukštojo mokslo?
Pranešimas spaudai
2007 m. birželis 5 d.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Seimo Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija pripažįsta, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga, o mokslo ir studijų sistema yra subrendusi reformai.
Tačiau LVLS negali pritarti „Lietuvos politinių partijų susitarimui dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos“. Daugelis projekto punktų kelia papildomos diskusijos ir analizės būtinybę.
„Valstiečių liaudininkų sąjunga siūlo parengti ne mažiau kaip dvi studijų finansavimo modelio alternatyvas, nes to viešojoje politikoje reikalauja strateginio valdymo principai. Reikia atsižvelgti ir išanalizuoti Europos šalių patirtį, kurių valstybinis ekonominis ir jų žmonių finansinis potencialas artimesni Lietuvai", - teigia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos narė Aldona Staponkienė.
LVLS įsitikinusi, kad pirma būtina aiškiai suformuluoti reformos strateginius tikslus, uždavinius ir numatyti galimas pasekmes, paruošti detalią kompensacijų bei socialinės paramos sistemą, pateikti plačiai visuomeninei diskusijai ir tik po to pereiti prie baigiamųjų reformos etapų ir sprendimų. Dabar siūlomas visuomenei aukštojo mokslo reformos projektas jos kaštus perkeliant ant Lietuvos piliečių pečių, nėra priimtinas mūsų partijai ir Seimo frakcijai.
Lietuvą aplankiusi Airijos prezidentė Mary Patricia McAleese Seime kalbėjo, kad investicijos į nemokamą antro lygmens ir trečio lygmens universitetinį švietimą leido išsimokslinti ne tik turtuolių elitui, nes tada nepakankamai išnaudojami geriausi šalies ištekliai - visų žmonių proto galia. Airija kažkada buvo šalis, kurioje vidurinę mokyklą baigdavo mažiausiai žmonių Europoje, šiandien Airijoje trečio lygmens kvalifikacijos įgijimo rodikliai vieni geriausių ES. Airijos prezidentės požiūriu, nemokamas aukštasis mokslas yra vienas svarbiausių šalies pasiekimų, atvedęs šalį į ekonominį klestėjimą.
Aldona Staponkienė stebėjosi švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės spaudos konferencijoje išsakytais argumentais, jog įvedus mokestį už mokslą studentai turės teisę reikalauti geresnės mokslo kokybės. Ar tai pagrindinis argumentas, kaip tvirtino ministrė?
Aldonos Staponkienės nuomone, Lietuva neturi ir neišras kitos sėkmės formulės kaip per išsilavinusius piliečius pasiekti visuomenės ir ūkio suklestėjimą.
Pirma, nemokamas aukštasis mokslas gerai ir labai gerai besimokantiems studentams yra mūsų visuomenės teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Politinės partijos savo susitarimu negali paneigti šios konstitucinės vertybės.
Konsultacijose su Studentų sąjungos bei Jaunųjų liaudininkų sąjungos nariais, kurios branduolį sudaro universitetuose besimokantys jaunuoliai, prieita nuomonės, jog didžioji dalis aukštojo mokslo siekiančių studentų nebepajėgtų toliau mokytis. Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar mūsų valstybė turi teisę eksperimentui, kurio pasekme gali tapti padidėjęs jaunosios kartos nusivylimas valstybe ar netgi aukštojo mokslo sistemos griūtis.
Seimo narė Aldona Staponkienė pastebėjo, kad aktyviai sekdama diskusijas dėl aukštojo mokslo reformos ir jose dalyvaudama, pasigenda Klaipėdos aukštųjų mokyklų pozicijos: „Atrodo, kad tik Vilniaus ar Kauno akademinė visuomenė susirūpinusi būsima aukštojo mokslo reforma, o klaipėdiečių tai lyg ir neliečia. Keistokai atrodo nebyli universitetinio miesto akademinės visuomenės pozicija“.
Seimo narės pastebėjimu, aukštųjų mokyklų pertvarkos projektas nuošalyje palieka nevalstybines aukštojo mokslo įstaigas, kolegijas. Toks projektas visai nuošalyje palieka 16 mokslo įstaigų, kuriose mokosi 25 600 studentų.
LVLS pabrėžia, kad studijų ir mokslo finansavimo sistema yra esminis aukštojo mokslo reformos elementas, o studijų finansavimo modelis ir socialiai jautri problema. Studijų finansavimo modelis turi užtikrinti socialinį aukštojo mokslo prieinamumą, skatinti studijų kokybę, o ne tik kiekybę, stiprinti aukštųjų mokyklų konkurenciją net tik Lietuvos viduje, bet ir jų konkurencingumą Rytų ir Vidurio Europoje, bei Europos Sąjungoje.
Aldona Staponkiene
„altinis: www.lvls.lt