Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Apmokėjimas už darbą švenčių ar poilsio dienomis
Pastaruoju metu, kai darbdaviai siekia didinti darbo našumą, neretai darbuotojams tenka dirbti poilsio ar šventinėmis dienomis. Svarstant tokio darbo apmokėjimą, dažnai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių.
Jei tiksliau, diskutuojama, ar darbuotojui, kuris už darbą švenčių ar poilsio dieną kaip kompensaciją pageidauja gauti kitą poilsio dieną, priklauso papildomas apmokėjimas už jo pageidavimu per mėnesį suteiktą papildomą poilsio dieną, jei už darbą poilsio dieną jam buvo mokamas viengubas vidutinis darbo dienos užmokestis.
Kaip minėta, nuomonės prieštaringos – vieni teigia, kad už šią darbuotojui papildomai suteiktą poilsio dieną turi būti apmokama, kiti tvirtina, kad už ją mokėti neprivalu. Pamėginsime įsigilinti, kokiais argumentais grindžiama kiekviena iš šių nuomonių ir kuri jų laikytina teisinga bei pagrįsta.
Darbo kodeksas apmokėti už poilsio dieną nereikalauja
LR darbo kodekso (DK) 194 straipsnyje nurodoma, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad atlygio klausimas kyla tik jei darbuotojas poilsio ar švenčių dieną dirba ne pagal grafiką, t. y. jei jam dirbti šiomis dienomis nepriklauso pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką. Jei darbuotojas poilsio ar švenčių dieną turi dirbti pagal iš anksto nustatytą grafiką, jam darbdavys už šią darbo dieną tiesiog privalo sumokėti dvigubą valandinį ar dieninį atlygį, bet jokių papildomų poilsio dienų suteikti nereikia.
Norėdami atsakyti į klausimą, ar darbuotojui, kuris ne pagal grafiką turėjo dirbti poilsio ar švenčių dieną ir pageidauja, kad darbdavys jam suteiktų kitą poilsio dieną, už šią papildomai suteiktą poilsio dieną turi būti mokamas darbo užmokestis, turime analizuoti tai reglamentuojantį DK 194 straipsnį. Kodekse įtvirtinta nuostata teigia, kad jeigu asmuo poilsio ar švenčių dienomis dirba ne pagal grafiką, jam už šią darbo dieną mokama ne mažiau kaip dvigubu tarifu arba jeigu darbuotojas pageidauja – kaip už paprastą darbo dieną, bet jam suteikiama per mėnesį kita poilsio diena arba ji pridedama prie kasmetinių atostogų. Šios nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad DK, darbuotojams už darbą švenčių ar poilsio dieną nustatydamas galimybę gauti kitą poilsio dieną (arba tą dieną pridėti prie kasmetinių atostogų), nenustato darbdaviui pareigos apmokėti už šią papildomai suteiktą poilsio dieną. Kitaip tariant, jei darbuotojas pasirenka papildomą poilsio dieną, kodeksas nenumato darbdavio prievolės už šią poilsio dieną mokėti darbo užmokestį.
Tokia įstatymo nuostata sąžininga – ta poilsio ar švenčių diena, kai darbuotojas dirbo, laikytina paprasta darbo diena, t. y. už ją darbuotojui apmokama viengubu tarifu kaip už darbą paprastą dieną, o papildomai suteikta poilsio diena laikytina paprasta poilsio diena. Tad visiškai natūralu, kad šiuo atveju kaip ir už kiekvieną bet kurią kitą poilsio dieną darbuotojui nėra mokamas darbo užmokestis. Atrodytų, neturėtų būti jokių abejonių, kad darbuotojui už šią papildomą suteiktą poilsio dieną neturėtų būti mokama. Priešingai, pati mintis, kad darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis už jam suteiktą poilsio dieną atrodo prasilenkianti su sveika nuovoka.
Valstybinė darbo inspekcija ragina už poilsio dieną mokėti
Tačiau praktikoje abejonių kyla. Vien jau todėl, kad LR valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus specialistai pateikia kitokią nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos interneto puslapyje Teisės skyriaus specialistai į klausimą "Ar darbuotojui priklauso papildomas apmokėjimas už jo pageidavimu per mėnesį suteiktą papildomą poilsio dieną, jei už darbą poilsio dieną jam buvo mokamas viengubas vidutinis darbo dienos užmokestis?" pateikia tokį atsakymą: DK 194 str. 1 dalis numato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Tuo atveju, kai darbuotojas pageidauja, kad jam už darbą poilsio dieną per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie kasmetinių atostogų, tai ši poilsio diena turėtų būti apmokama (mokamas darbuotojo darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis) www.vdi.lt/index.php?-970186299.
Kokiais teisiniais argumentais Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus specialistai grindžia šią savo nuostatą, neaišku. Teko girdėti šios institucijos atstovų neoficialią nuomonę, kad už darbuotojui papildomai suteiktą poilsio dieną turi būti mokamas darbo užmokestis todėl, kad priešingu atveju darbuotojas, kaip kompensavimo būdą pasirinkęs, jog jam būtų suteikiama papildoma poilsio diena, nukenčia finansiškai, lyginant su tuo atveju, jei jis nepageidautų, jog jam būtų suteikiama papildoma poilsio diena. Mat jei darbuotojas nepageidauja papildomos poilsio dienos, už darbą švenčių ar poilsio dieną jam būtų mokamas dvigubas darbo užmokestis. Tuo tarpu jei darbuotojas už neplanuotą darbą poilsio ar švenčių dieną pageidauja papildomos poilsio dienos, jam už šią darbo dieną išmokamas tik viengubas darbo užmokestis. Tad akivaizdus materialinis skirtumas, verčiantis darbuotojus aukoti savo poilsio laiką ir vadovaujantis finansiniais išskaičiavimais minėtais atvejais neimti papildomos poilsio dienos. Valstybinės darbo inspekcijos atstovų nuomone, tai pažeidžia darbuotojų teises, todėl už papildomai suteiktą poilsio dieną darbuotojui taip pat turi būti mokamas darbo užmokestis.
Teisė pasirinkti
Apžvelgėme situaciją, su kuria susiduria tikrai ne viena įmonė, pateikėme dvi visiškai priešingas nuomones. Be abejo, sprendžiant su darbo apmokėjimu susijusius klausimus Valstybinės darbo inspekcijos nuomonė ir jos išreikšta pozicija yra svari ir reikšminga. Kadangi šios institucijos kompetencijai priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo kontrolė įmonėse (LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str.), į šią nuomonę verta atsižvelgti. Tačiau suabsoliutinti nereikėtų. Kiekvienas ūkio subjektas turi galimybę apsispręsti, ar pritarti Valstybinės darbo inspekcijos išreikštai nuomonei ir ja vadovautis, ar vis dėlto vadovautis DK nuostatomis.
Vaidotas Dauskurdas
Žurnalo „Juristas“ vyr. redaktorius
Šaltinis: www.paciolis.lt