Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Vasariško nedarbingumo sindromas, arba kaip dirbti vasarą
Biuruose jau prasidėjo ar prasidės metas, kai laukiama vasaros atostogų, kolegos kiekvieną rytą kalendoriuose užbraukia dar po vieną dieną, likusią iki jų, šurmuliuoja, dalijasi įspūdžiais, džiūgauja dėl būsimų malonumų...
Turbūt kiekvienam darbuotojui iki skausmo pažįstamas jausmas, kai reikia susikaupti dirbti, o norisi išlėkti kuo toliau nuo darbo rūpesčių, tvankaus biuro ir perpildyto žmonių minių ir automobilių spūsčių miesto.
Vieni svajoja apie šaltą ir gaivinantį baseiną, kiti – apie atostogas kaime, dar kiti – apie pajūrį ir smagias Baltijos bangas ar kelionę į užsienį. Taigi svajojama apie viską, bet tik ne apie tvankų biurą ir darbą, kai kolegoms atostogaujant teks dirbti už kelis.
Už lango bus karšta vasara, tačiau darbus kažkam reikės padaryti, be to, ne tik padaryti, bet ir padaryti gerai. Tad kaip susikaupti dirbti biure tiems, kurie liks jų pavaduoti arba šią vasarą atostogų apskritai neturės? Remiantis tyrimais, pastebėta, kad:
- beveik 61 proc. darbuotojų dirbdami vasarą skundėsi sumažėjusiu darbo tempu, pablogėjusia motyvacija;
- 26 proc. tyrime dalyvavusiųjų skundėsi per dideliu darbo krūviu, nes reikėjo pavaduoti kolegas, todėl per darbo dieną nepavykdavo padaryti savo tiesioginio darbo;
- 13 proc. darbuotojų džiaugėsi, kad darbo metu turėjo galimybę eiti apsipirkti, susitvarkyti asmeninius reikalus. Jie paminėjo, kad tuo metu kolektyve buvo padažnėjusios rūkymo, kavos gėrimo pertraukėlės.
Organizacijų psichologai, tyrinėdami darbo vasarą ypatumus, šį reiškinį įvardija paprastai – atostogų, arba vasariško nedarbingumo, sindromu.
Pagrindiniai šio sindromo požymiai:
- nesugebėjimas susikaupti (tyrimais nustatyta, kad daugiausia klaidų padaroma vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį);
- sulėtėjęs darbo tempas (darbuotojai skundžiasi, kad tą patį darbą padaro per dvigubai ilgesnį laiką);
- nerimas, irzlumas (net menkiausios smulkmenos, į kurias anksčiau nebuvo reaguojama, sukelia sumaištį);
- padidėjęs nuovargis (darbuotojai skundžiasi, kad jaučiasi pavargę jau darbo dienos pradžioje);
- “voverės rate” jausmas (žmogus dirba visą dieną, bet darbo dienos pabaigoje mato, kad iš tiesų nieko svarbaus nepadarė).
Kodėl tai atsitinka būtent vasarą
Sociologai tvirtina, kad temperatūros padidėjimas bent vienu laipsniu aukščiau 22 sumažina darbingumą 3,6 procento. Kai termometro stulpelis siekia 32 laipsnius pagal Celsijų, darbingumas sumažėja 36 procentais.
Kalbant apie vasariško nedarbingumo sindromą, pirmiausia reikėtų prisiminti kiekvieno iš mūsų fiziologiją. Iš tiesų, nugalėti vasaros tingulį yra tas pats, kas bandyti įveikti savo prigimtį. Turbūt daugelis darbuotojų susidūrė su beviltiškumo jausmu: nors darbo stalas apkrautas dokumentais, o monitorius apklijuotas ryškiausiais priminimo lapeliais, dirbti yra tiesiog neįmanoma… Pastebėta, kad vasaros tingulys ypač apima darboholikus ir karjeristus. Jie visus metus intensyviai dirba, o artėjant vasarai dažniausiai praranda jėgas.
Gydytojų nuomone, vasariško nedarbingumo priežastis – sutrikusi bioritmų pusiausvyra. Paprastai skiriami išoriniai (gamtos) ir vidiniai (žmogaus) bioritmai. Žmogus jaučiasi geriausiai, kai šie bioritmai sutampa. Žiema – laikas, kai organizmui prisitaikant prie atšiaurių gamtos sąlygų reikia maksimaliai mobilizuotis, taip vasarą jis jaučiasi išsekęs ir jam reikia poilsio. Be to, karštuoju metu kraujas sutirštėja, jo mažiau patenka į smegenis, todėl sulėtėja mąstymas, žmogui sunku sukoncentruoti dėmesį.
Specialistai sutaria, kad kiekvienas žmogus turi vidinį laikrodį, pranešantį, kad jau atėjo laikas atostogauti. Atostogos daugeliui susijusios su šiltuoju metų laiku, nes tai kiekvienam įdiegiama jau nuo vaikystės (mokyklos, vėliau universiteto atostogos būna vasarą).
Psichologai, aiškindamiesi darbo ir savimotyvacijos vasarą ypatumus, dažnai mini terminą „kurortinio miesto fenomenas“. Pavyzdžiui, Palangos miesto gyventojai (vietiniai) nuolat stebi poilsiautojus. Jiems atrodo, kad visi aplinkui juos atostogauja, nors iš tiesų vargiai kuris palangiškis įsivaizduoja, kad tingiai alų lauko kavinėje geriantis, šortais ir sportiniais marškinėliais vilkintis verslininkas prieš tai 10 metų kone 24 valandas per parą dirbo be atostogų. Panašiai šis fenomenas veikia ir darbuotojus, dirbančius vasarą biuruose. Jie mato, kaip kiekvieną savaitę kas nors iš kolegų išeina atostogauti, todėl dažniausiai net aštriau nei reikėtų įsivaizduoja, kad visi, išskyrus juos, atostogauja, o jiems tenka tokia sunki dalia – vasarą dirbti už visus.
Tačiau, nepaisant fiziologijos, apmaudo ir pavydo kolegoms, net ir likusiems biure darbuotojams galima susitvarkyti darbo aplinką ir produktyviai dirbti ir vasarą. Dar daugiau – organizacijų psichologų nuomone, darbas vasarą gali turėti neįtikėtinų privalumų ir naudos karjerai.
Šaltinis: Manager.LT