Informacinis portalas
Lietuvos ir užsienio naujienos
Įvertinti sklypą Vilniaus rajone ar Kaune mistinė užduotis
Pranešimas žiniasklaidai
2007 05 28
Vilniaus rajone ir Kaune žemės sklypų rinka dirbtinai stabdoma, nes nėra ar nefunkcionuoja bendrieji planai, pastebi nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate“ specialistai. Pasak jų, žemės sklypų pasiūla ir kainos Vilniaus rajone stabilizuosis tik tuomet, kai bus patvirtintas bendrasis planas, leisiantis keisti žemės paskirtį. Greičiausiai tai įvyks tik po 2-3 metų.
„Pasigendame aiškumo planuojant teritorijas, ypač Vilniaus rajone ir Kauno mieste“, – sako „ŽIA valda real estate“ Turto vertinimo departamento direktorius Arvydas Stankaitis. Labiausiai investuotojų ir gyventojų planus stabdo bei kreditorių ir vertintojų darbą apsunkina daugelį metų vilkinamas Vilniaus rajono bendrojo plano priėmimas. Taip pat – daug neaiškumų ir spragų turintis Kauno savivaldybės patvirtintas miesto bendrojo planavimo dokumentas.
„Vertinant žemės sklypus Vilniaus rajone kyla daug sunkumų, nes nėra kuo remtis – nėra tolimesnius veiksmus reglamentuojančio dokumento. Dėl nepatvirtinto bendrojo plano su sunkumais susiduria ne tik vertintojai, bet vėliau ir statytojai – norint gauti leidimą statybai įsigytame sklype Vilniaus rajone būtina parengti užstatomos teritorijos detalųjį planą, tačiau kol nėra pakeista sklypo paskirtis iš žemės ūkio į, tarkime, namų valdos, jokios statybos negalimos. Tačiau žemės paskirties Vilniaus rajone keisti jau kurį laiką neleidžiama, nes nėra bendrojo plano“, – atkreipia dėmesį „ŽIA valda real estate“ specialistas.
Tokiu būdu nemažai žemės sklypų savininkų, nutarusių įsikurti už miesto, yra atsidūrę Vilniaus rajono savivaldybės spąstuose – turimuose sklypuose jie realiai nieko negali daryti. Nebeveikia ir anksčiau taikyta apsigyvenimo užmiestyje schema, kai žemės ūkio paskirties sklype būdavo registruojamas ūkininko ūkis. Šiuo metu įvesti apribojimai reikalauja, kad sklypo plotas siektų mažiausiai 1 ha ir jo savininkas turėtų pajamų iš žemės ūkio veiklos. „Taip dar labiau kyla sklypų kainos Vilniaus mieste, nes visi detalieji planavimo procesai šiuo metu vyksta tik Vilniaus mieste”, – pastebi A.Stankaitis.
Ne mažiau sunkumų kyla ir Kauno nekilnojamojo turto rinkoje. „Miesto bendrajame plane, priešingai nei Vilniaus ar Klaipėdos bendrojo planavimo dokumentuose, nėra patvirtinto bent preliminariai galimo pastatų aukštingumo, žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir tankumo“, – vardija specialistas. Visi šie rodikliai dažniausiai nustatomi miesto plėtros departamente po to, kai pirkėjas jau yra sumokėjęs avansą už perkamą sklypą.
„Taip sukuriama nepalanki aplinka investuotojams – nežinodami būsimo statinio ploto, aukštingumo, žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir teritorijos užstatymo tankumo jie negali tinkamai įvertinti planuojamų investicijų. Be to, derinant detalųjį planą itin svarbiu veiksniu tampa architekto simpatijos konkrečiam projektui ar asmeniui ir taip sukuriamos sąlygos piktnaudžiavimams“, – teigia A.Stankaitis.
Neskaidrus ir neefektyvus teritorijų planavimas iškreipia sparčiai besiplėtojančią šalies nekilnojamojo turto rinką, nes atskirose teritorijose tampa beveik neįmanoma tiksliai nustatyti nekilnojamojo turto objektų vertę. „Savo ruožtu tai apsunkina finansavimą ir sukuria papildomus kaštus bei laiko sąnaudas turto vertintojams bei kitiems rinkos dalyviams, nes vyrauja didelis neapibrėžtumas“, – pabrėžia „ŽIA valda real estate“ analitikas.
„Išsprendus bendrojo plano problemas Vilniaus rajone būtų išplėstos žemės naudojimo galimybės sostinės priemiesčiuose, atsirastų daugiau užstatomų teritorijų. Didesnė žemės sklypų pasiūla leistų stabilizuotis sklypų kainoms“, – sako A.Stankaitis. Pasak jo, detalizavus Kauno bendrąjį planą miesto nekilnojamojo turto rinka taptų skaidresnė. Tai taip pat palengvintų vertintojų darbą, nes sutrumpėtų objektų įvertinimo laikas ir būtų gaunamas tikslesnis rezultatas. Tai padėtų į miestą pritraukti daugiau investicijų ir leistų finansuojančioms institucijoms greičiau ir paprasčiau priimti sprendimus.
Apie „ŽIA valda real estate“
Viena didžiausių nekilnojamojo turto kompanijų UAB „ŽIA valda real estate“ 2006 metais sudarė sandorių už 536,13 mln. litų, tai 5,4 karto daugiau nei 2005-aisiais. Praėjusių metų bendrovės apyvarta buvo 1,1 mln. litų. Bendrovės klientai – per 1000 Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių subjektų. „ŽIA valda real estate“ biurai šiuo metu veikia Vilniuje ir Kaune, iki rudens ketinama atidaryti biurą Klaipėdoje, vėliau – Panevėžyje ir Šiauliuose. Agentūra dirba ketvirtus metus ir teikia visas nekilnojamojo turto paslaugas.
Arvydas Stankaitis
"ŽIA valda real estate"
Vertinimo departamento direktorius„altinis: www.ziareal.lt